Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. G., V. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. J. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja yra buvusi jos svainė. Pareiškėja buvo informuota apie vaikų senelio, jos tėvo A. J. mirtį. Ji dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą kreipėsi laiku. Taip pat tuo pačiu buvo informavusi pareiškėją apie galimybe priimti palikimą vaikų vardu. Pareiškėja telefonu atsisakė priimti palikimą, žadėjo atsisakymą įforminti notariškai. Į notarą buvo kreiptasi 2016 m. liepos mėnesį, apie tai buvo informuota ir pareiškėja, o pareiškėja procedūras pradėjo daug vėliau. Sutinka, kad mirusio brolio ir pareiškėjos vaikams palikimo dalis priklauso. Tačiau pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl ko ji praleido terminą palikimui priimti

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, nurodydami, kad patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį ji tinkamai informuota, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad G. J. šeima nėra įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriaus nuomone, pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios, todėl terminas turėtų būti atnaujintas. Tik tokiu būdu būtų galima tinamai atstovauti ar apginti nepilnamečių vaikų interesus. Prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007 m. sausio 25 d. Pareiškėja, gyvendama kartu su A. J., susilaukė dviejų vaikų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 21 d. mirė A. J. tėvas, pareiškėjos nepilnamečių sūnų R. J. ir P. J. senelis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto duomenų banko duomenimis, mirusiajam A. J. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 0,4964 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini), , vidutinė rinkos vertė – 3 302 Eur; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),, vidutinė rinkos vertė – 3 712 Eur, su priklausiniais (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),); 1,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),., vidutinė rinkos vertė – 993 Eur; 0,9600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 480 Eur; 2,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 993 Eur; vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 717 Eur. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. pateikė duomenis apie tai, kad po A. J., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties jos kontoroje užvesta turto paveldėjimo byla Nr. 143/2016, kurioje palikimą priėmė mirusiojo dukros E. G. ir V. J.. Mirusiojo testamentų nėra, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po A. J., mirusio 2016 m. gegužės 21 d., mirties atsiradusiam palikimui atstovavimo tvarka priimti. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Teismas pripažįsta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą jos nepilnamečių vaikų vardu palikimui, atsiradusiam po vaikų senelio mirties, priimti. Termino praleidimą teisina tuo, kad ji nesikreipusi į notarą, nes nežinojo apie tokią procedūrą, niekada nebuvo susidūrusi su paveldėjimo klausimais, neturi teisinio išsilavinimo. Apie tokią teisę sužinojo tik tuomet, kai 2016 m. rugsėjo mėnesį jai paskambino ir pranešė socialinė darbuotoja. Be to, ji nežinojo, kad jos nepilnamečiai vaikai gali priimti mirusio senelio palikimą.

Nors pareiškėjos nurodytos aplinkybės – nežinojimas, kad dėl mirusio senelio turto palikimo priėmimo jos nepilnamečių vaikų vardu ji gali kreiptis į notarą ir nėra objektyvi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra teisiškai neišprususi, sąžiningai klydo, manydama, kad palikimą gali priimti tik vaikai ir sutuoktinis, o anūkai gali priimti senelio palikimą tik nesant pirmos eilės įpėdinių, be to, ji praleidusi įstatymo nustatytą terminą, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip išreikšdama valią priimti palikimą atstovavimo tvarka jos nepilnamečių vaikų vardu, jog byloje be rašytinių įrodymų yra ir pareiškėjos bei jos atstovo paaiškinimai, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvada, darytina išvada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti dėl pareiškėjos nesikreipimo per įstatymų nustatytą terminą į notarą) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos atstovavimo tvarka teisės priimti palikimą savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų nuomonę bei nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja G. J. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui jos nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusiam po A. J. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl tikslinga pareiškėjai atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atstovavimo tvarka pagal įstatymą nepilnamečių vaikų senelio A. J. palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėja yra visiškai atleista nuo išlaidų mokėjimo valstybei, todėl 12,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šalių procesinių dokumentų, teismo šaukimų siuntimu, iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti atstovavimo tvarka pagal įstatymą mirusio A. J. palikimo dalį nepilnamečių R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusią po A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. gegužės 21 d., mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos notarų biurui turi paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.