Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. e2S-346-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
e2S-346-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13847-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Suinteresuotas asmuo
E. L., L. L., J. Š., Š. Ž., I. V., A. J. G., A. G., J. R., J. L.
Pareiškėjas
V. A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-346-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13847-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. L., J. Š., L. L., Š. Ž., I. V., A. J. G., A. G., J. R., J. L., E. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po J. L. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Pareiškime nurodo, kad po J. L. mirties liko palikimas – apie 10 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdyto J. L., kuris 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė oficialų testamentą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą Vilniaus miesto 3-iame notarų biure. Velionis testamentu išreiškė savo valią, kad po mirties savo nuosavybėje turimą turtą – minėtą žemės sklypą, palieka V. A. P.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtas žemės sklypas priklauso J. L. ir nėra suvaržytos teisės disponuoti šiuo turto. Pareiškėjui apie testamentą nebuvo žinoma, todėl per įstatyme nustatytą terminą jis nesikreipė į notarų biurą. Terminas palikimui priimti suėjo 2018 m. kovo 8 d. Pareiškėjas po trijų mėnesių ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškimą, kuris neteismingas šiam teismui, išaiškinant, kad pareiškimas turi būti reiškiamas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, tačiau šio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, išaiškinant, kad pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1712-585/2018, išaiškino, kad pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismams skirtingai aiškinant tokio pareiškimo teismingumą, šis procesas užtruko pakankamai ilgai. Pareiškėjas pakartotinai su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kadangi terminas palikimui pagal testamentą priimti yra praleistas nežymiai, nes įstatymo nustatytu terminu į notarą kreiptis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes apie testamentu paveldėtą žemės sklypą sužinojo atsitiktinai, nuvykus į turto buvimo vietą ir iš aplinkinių žmonių išgirdus, kad velionis J. L. turėjo turto, kurį testamentu paliko pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys I. V., A. J. G., J. R. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jie yra giminiškais ir turtiniais ryšiais susiję su testatoriumi. Skaitant testamento tekstą, matyti, kad turinys nesutampa su realybe: testamente minimas testatoriui priklausantis 10 ha sklypas, nors realybėje jis tokio dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neturėjo, nes buvo kelių žemės sklypų bendrasavininkas. Testatorius buvo dalininkas 5 (penkių) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Kurių kiekviename turėjo po nedidelę dalį žemės:- 0,751 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 3,0042 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - 2,0381 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 8,1524 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - 1,6608 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 6,6433 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - 0,0234 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 0,0938 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - 1,2 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 12,0 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Visas testatoriaus bendra nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotas (duomenys neskelbtini) sudaro tik 5,6733 ha. Testamente nesurašyti perduodamo žemės sklypo duomenys (unikalus numeris, kadastro numeris, žemės tikslinė paskirtis, tikslus žemės sklypo plotas, statiniai, esantys tame žemės sklype, kiti žemės sklypo dalininkai), o aprašant nekilnojamąjį turtą tokie duomenys yra būtini identifikavimui. Testamente neįvardinti ir neidentifikuoti kiti paveldėtojai; neįtraukta informacija apie sutuoktinei ir vaikui (-ams) tenkantį sugyventą turtą; nenurodyta, ar šis testamentas naikina tuo metu galiojantį. Testamente testatoriaus ranka įrašytas jo vardas ir pavardė neatitinka jo paso įrašo, todėl kyla klausimas dėl testatoriaus būklės testamento pasirašymo metu, t.y. testamento teisėtumo klausimas, o taip pat kaip valstybinę licenciją turinti notarė, sudarinėdama testamentą, nepareikalavo identifikuoti paliekamą turtą. Pareiškėjas nėra susijęs su testatoriumi jokiais giminystės ryšiais.

3. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes velioniui priklausęs žemės sklypo plotas yra ženkliai mažesnis, apie 4 ha. Testamente nurodyta, kad paliekama „apie 10 ha“ žemės sklypas. Tai neteisingi duomenys. Velionio J. L. teiginys „paveldėjau B. L. žemę“ įrašytas testamente yra neteisingas. J. L. paveldėjo savo tėvo – A. L. žemę. Visi šioje byloje suinteresuoti asmenys puikiai žinojo ir žino, kad pareiškėjas ir J. L. bendravo, ir pareiškėjas dar iki velionio mirties, puikiai žinojo, kad jam bus paliktas tas žemės sklypas, kadangi visiems buvo matomas pareiškėjo lipšnumas ir intensyvus demonstravimas noro bendrauti su J. L., kuris piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir vedė nelabai tvarkingą gyvenimo būdą. Pareiškėjas šią palikėjo savybę išnaudojo testamentui gauti. Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą ir tik po to puolė tvarkyti dokumentų, už tokio strateginio poelgio slypi kažkas giliau.

4. Suinteresuotas asmuo Š. Ž. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes pareiškėjas tiksliai nenurodo kada jam tapo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą. Pareiškėjas su velioniu bendravo ilgą laiką, todėl tikrai turėjo žinoti, kad paveldės žemę. Atkreipė dėmesį, kad testamentas surašytas 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki testatoriaus mirties, nors testatoriaus ir testamentinio įpėdinio nesieja jokie giminystės ryšiai. Visą laiką su pasirašytu testamentu iki savo mirties gyvenęs ir su pareiškėju bendravęs velionis J. L. neturėjo pagrindo slėpti testamento nuo pareiškėjo, nesakant kad žemė palikta būtent pareiškėjui. Dėl testatoriaus gyvenimo būdo ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu, tikėtina pareiškėjas galėjo įkalbėti testatorių palikti testamentu žemę pareiškėjui ir organizuoti testamento pasirašymą ir patvirtinimą pas notarą. Pareiškėjas teismui pateikia 2007 m. gruodžio 19 d. sudaryto testamento fotokopiją, tačiau nenurodo aplinkybių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ją gavo, todėl tikėtina, kad visą laiką pareiškėjas turėjo testamento kopiją ir jam buvo žinomas testamento turinys. Pareiškėjas į notarų biurą galimai kreipėsi dar 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau neišreiškė valios priimti palikimo. Taikant individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus pareiškėjas galimai žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie testamento egzistavimą. 2007 m. gruodžio 19 d. sudaryto testamento turinyje nurodyta, kad testatorius J. L. jam priklausantį grąžintą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą buvusio savininko B. L., sudarantį apie 10 (dešimt) ha bendro ploto palieka V. A. P.. Testamente nenurodyti žemės sklypą identifikuojantys duomenys – unikalus numeris, kadastro numeris. Pagal 2007 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą po jo tėvo A. L. mirties, testatoriui J. L. nuosavybės teise priklausė iš viso 5,6733 ha žemės, todėl iš testamento turinio neaišku, kurį iš nuosavybės teise turimų žemės sklypų testatorius paliko įpėdiniui. Nurodytas nekilnojamasis turtas testatoriaus buvo paveldėtas po tėvo A. L. mirties, į šį turtą nebuvo įstatymų nustatyta tvarka atkurtos testatoriaus nuosavybės teisės.

5. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes ji yra mirusiojo J. L. sutuoktinė, po kurio mirties, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais – 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2018 m. birželio 1 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nenurodo, kada jam tapo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė N. P., su velioniu labai ilgą laiką bendravo ir dažnai ją su sutuoktiniu arba tik J. L. vieną veždavo iš Vilniaus į vyro tėviškę, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi netoliese turi sodybą. J. L. nuolatos bendravo su N. P., suteikė jai įgaliojimą tvarkyti jo visus reikalus. Po J. L. laidotuvių, paskambinusi N. P. klausė, ar J. tikrai miręs. Taigi apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjas su sutuoktine sužinojo iškarto. Testamentas surašytas 2007 m. gruodžio 19 d., t.y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki testatoriaus mirties. Testatoriaus ir testamentinio įpėdinio nesieja jokie giminystės ryšiai. Visą laiką su pasirašytu testamentu iki savo mirties gyvenęs ir su pareiškėju bei jo sutuoktine bendravęs velionis neturėjo pagrindo nuo jų slėpti testamento.

6. Testatorius piktnaudžiavo alkoholiu, pareiškėjas ar jo sutuoktinė galėjo pasinaudoti ir įkalbėti palikėją išduoti įgaliojimą, vėliau sudaryti testamentą, organizuoti dokumentų pasirašymą ir patvirtinimą pas notarą. Tiek 2005 m. sausio 31 d. įgaliojimą, tiek 2007 m. gruodžio 19 d. testamentą tvirtino ta pati Vilniaus miesto 3 – ojo notarų biuro notarė R. R.. Nežinojimas, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes taikant individualius sąžiningo, atidaus bet rūpestingo elgesio standartus pareiškėjas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie testamento egzistavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo tenkino, atnaujino pareiškėjui V. A. P. terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. L. 2017 m. gruodžio 8 d. mirties.

8. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino.

Šalies argumentai

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą su pareiškimu kreipėsi dar 2018 m. kovo 20 d., todėl konstatavo, kad terminas praleistas nežymiai (dvylika dienų), o sužinojęs apie termino palikimui priimti praleidimą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Teismas vertino, kad sužinojęs apie būtinybę priimti palikimą, pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) E. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1. tiek suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose, tiek pasisakymuose bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo nurodomos ir aplinkybės, susijusios su testamento turiniu ir palikto turto sudėtimi, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, jų nevertino, neanalizavo ir dėl jų išsamiai nepasisakė teismo nutartyje;

1.2. byloje nėra jokių duomenų, kad mirusiajam J. L. iki jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusiam savininkui B. L. priklausiusią žemę.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas V. A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl praleisto įstatymo nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo. Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė skundžiamosios nutarties rezoliucinė dalis, kurioje teismas priėmė sprendimą atnaujinti pareiškėjui V. A. P. terminą palikimui atsiradusiam po J. L. mirties priimti, o ne motyvuojamoji sprendimo dalis, kurioje teismas pasisakė apie J. L. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis. Pažymėjo, jog testamento turinio formos reikalavimų atitikimo ar testamentu palikto turto konkretizavimas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas bei nedaro įtakos termino atnaujinimo palikimui priimti teisėtumui ar pagrįstumui.

12. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, išaiškinta, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė J. L.. Vilniaus miesto 3 – iame notarų biure 2007 m. gruodžio 19 d. sudarytu oficialiu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testatorius J. L. paliko 10 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. A. P.. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) atskiruose sklypuose J. L. priklausė: 0,751 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 3,0042 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2,0381 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 8,1524 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,6608 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 6,6433 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,0234 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 0,0938 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,2 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 12,0 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. sausio 9 d. įregistruotas palikėjo J. L. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – E. L..

16. Nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 19 d. oficialiu testamentu J. L. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – apie 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka V. A. P.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kuris baigėsi 2018 m. kovo 8 d.

17. Pareiškėjas įrodinėja svarbias termino praleidimo palikimui priimti priežastis, nurodo, jog dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi ne į vieną teismą.

18. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14227-905/2018 atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip neteismingą šiam teismui ir išaiškino, kad pareiškimas turi būti teikiamas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pareiškėjas kreipėsi į nurodytą teismą, tačiau 2018 m. kovo 27 d. nutartimi, taip pat atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, išaiškinant, kad jis teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, kuria išaiškinta, kad pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1712-585/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas pirmą kartą į teismą su pareiškimu kreipėsi dar 2018 m. kovo 20 d., todėl spręstina, kad trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas praleistas nežymiai (tik dvylika dienų). Taip pat pažymėtina, jog sužinojęs apie termino palikimui priimti praleidimą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sužinojęs apie būtinybę priimti palikimą, pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo apie testatoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. oficialiu testamentu išreikštą valią. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino, taip pat nuo 2017 m. kovo 20 d. užsitęsusių teismo procesų pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismingumo nustatymo.

20. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po itin trumpo laiko – terminas praleistas tik dvylika dienų, todėl jo nurodomos aplinkybės lyginant su praleistu terminu, teisiškai reikšmingos, patvirtina aukščiau pažymėtą apelianto aktyvų ir rūpestingą elgesį išreiškiant valią priimti palikimą.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo nurodytas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis, įvertinus ir praleisto termino trumpą trukmę bei ilgą teisminį procesą sprendžiant pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismingumo nustatymo klausimą, kaip svarbias ir sudarančias pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, dėl ko pagrįstai tenkino pareiškimą ir atnaujino terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. L. (duomenys neskelbtini) mirties, todėl apeliantės (suinteresuoto asmens) atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės E. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė