Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1556-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-29
Bylos Nr.: e2S-1556-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06437-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Suinteresuotas asmuo: Mindaugo Krupavičiaus
Pareiškėjas: Mindaugo Krupavičiaus
Kreditorius: E. L.

Kategorijos

3.3.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2Atskirieji skundai

Civilinė byla Nr. e2S-1556-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06437-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.5.11; 3.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ir suinteresuotų asmenų Mindaugo Krupavičiaus ir antstolio Rimanto Vižainiškio atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Mindaugo Krupavičiaus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, išieškotojas E. L., antstolis Rimantas Vižainiškis.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2024-03-28 patvarkymą Nr. S-24-128-7030 vykdomojoje byloje Nr. 0128/24/00114. Nurodė, kad:

1.1. 2024-03-28 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030 antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114 ir vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1495-638/2024 grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai;

1.2. antstolis privalėjo įstatymu nustatyta tvarka, motyvuotu patvarkymu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114, nurodyti nutraukimo pagrindą ir tik po to užbaigti vykdomąją bylą. Nenutraukęs vykdomosios bylos antstolis neturėjo teisinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą.

2. Antstolis Rimantas Vižainiškis su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad UAB „Laugina“ skundo patenkinimas nesukels materialiųjų padarinių, o procesinis rezultatas būtų toks pats, todėl skundas negali būti nagrinėjamas teisme arba turi būti atmestas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo E. L. rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą nutraukti, o teisenos nenutraukus – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti bei skirti Mindaugui Krupavičiui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant E. L.. Nurodė, kad:

3.1. Mindaugas Krupavičius laikėsi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės, dėl jų panaikinimo pateikus skundą, nebegalioja ir jų sistemingai nevykdė bei skundė bet kokius antstolio veiksmus. Nesuprantama pareiškėjo motyvacija – jei pats procesinis rezultatas yra vykdomosios bylos užbaigimas ir vykdomojo dokumento grąžinimas, tai skundas neįtakoja LUAB „Laugina“ ir Mindaugo Krupavičiaus materialiųjų teisių ar pareigų. Ginčo nagrinėjimas dėl paties ginčo yra savitikslis ir neatitinka CPK principų;

3.2. Mindaugui Krupavičiui skirtina bauda. Mindaugas Krupavičius yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuriam atstovauja profesionalūs atstovai ir jam negali būti nežinomos pasekmės. Pareiškėjas sąmoningai pasirenka pažeidinėti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skųsti visus antstolio patvarkymus, nepriklausomai nuo to, ar jie daro įtaką LUAB „Laugina“ ir Mindaugo Krupavičiaus teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir iš pareiškėjo Mindaugo Krupavičiaus suinteresuotam asmeniui E. L. priteisė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

4.1. antstolis priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta nutartis panaikinta Lietuvos apeliaciniam teismui 2024-03-21 nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024-01-02 nutartį, kuria buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis 2024-03-28 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030 ir vykdomąjį dokumentą grąžino Kauno apygardos teismui;

4.2. panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdomasis dokumentas neteko galios. Išnykus vykdymo pagrindui, antstolis, turėjo priimti patvarkymą dėl bylos nutraukimo ir bylą užbaigti. Pareiškėjas siekia tų teisinių pasekmių (vykdomosios bylos užbaigimo), kurios šiuo metu jau yra įvykusios – vykdomoji byla yra užbaigta. Kadangi vykdomoji byla užbaigta, pareiškėjo reikalavimas yra pripažintinas pertekliniu, procedūros pakartojimas nesukelia teisinių pasekmių. 2024-03-28 patvarkymu antstolis nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, todėl byla nutraukiama;

4.3. baudos skyrimas už piktnaudžiavimą procesu būtų perteklinė priemonė;

4.4. LUAB „Laugina“ vardu nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius prašė iš antstolio Rimanto Vižainiškio priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vykdomoji byla užbaigta, pareiškėjo reikalavimas pripažintas pertekliniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas;

4.5. pareiškėjo skundas kildinamas iš antstolio neapdairių veiksmų, nepriimant patvarkymo dėl bylos nutraukimo. Patvarkymas dėl bylos užbaigimo nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Esant panaikintam vykdomajam dokumentui (nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), CPK 587 straipsnio 4 punktas reikalavo vykdomąją bylą nutraukti ir tuomet ją užbaigti. Antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, nes jo veiksmai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui;

4.6. nesutiko, kad LUAB „Laugina“ ir (ar) Mindaugo Krupavičiaus skundai reikalauja ne tik antstolio žinių, tačiau kompleksinės analizės, dėl ko antstolis turėjo konsultuotis su advokatu ir atmetė antstolio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Antstoliu gali būti skiriamas pilietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

4.7. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens išieškotojo E. L. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai priešingi. Dėl to suinteresuotam asmeniui priteistos 360 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Pareiškėjas LUAB „Laugina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir LUAB „Laugina“ skundą tenkinti – panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2024-03-28 patvarkymą Nr. S-24-128-7030 vykdomojoje byloje Nr. 0128/24/00114 arba perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad:

5.1. teismui pripažinus 2024-03-28 patvarkymą neteisėtu, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą. Panaikinus 2024-03-28 patvarkymą, vykdomoji byla Nr. 0128/24/00114 nebūtų užbaigta ir antstolis turėtų spręsti dėl tolimesnio vykdymo, užbaigimo. Nesutiktina, jog 2024-03-28 patvarkymo panaikinimas nesukeltų materialiųjų padarinių;

5.2. antstolis vykdomosios bylos nutraukimo teisinį pagrindą, kurį privalėjo nurodyti patvarkyme, nurodė 2024-04-18 patvarkyme dėl LUAB „Laugina“ skundo netenkinimo. Antstolis vykdomosios bylos nutraukimą susiejo su vykdomojo dokumento panaikinimu. Pagrindas nutraukti vykdomąją bylą antstoliui atsirado anksčiau, nei buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024-03-21 nutartis. Kauno apygardos teismas 2024-01-02 nutartimi, sutikdamas su LUAB „Laugina“ atskiruoju skundu, nutarė pats panaikinti 2023-12-21 nutartį ir ieškovo E. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2024-01-02. Tai, jog Kauno apygardos teismo 2024-01-02 nutartyje nenurodytas neskundžiamumas ar nepažymėtas nutarties dalies įsiteisėjimas nuo jos priėmimo dienos, nekeičia įstatyminio reguliavimo;

5.3. antstolis Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartį priėmė vykdyti 2024-01-11 patvarkymu, t. y. kuomet nutartis jau buvo panaikinta. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti be teisinio pagrindo, nes priėmimo metu jis neegzistavo. Todėl antstolis turėjo pagrindą vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114 nutraukti nedelsiant, kaip pradėtą be teisinio pagrindo;

5.4. teismas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas E. L. priteisė ne iš pareiškėjo LUAB „Laugina“, bet iš jo atstovo Mindaugo Krupavičiaus. Teismas nustatė netinkamus antstolio veiksmus, todėl bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo priteistos iš Mindaugo Krupavičiaus ar LUAB „Laugina“, kurie nėra atsakingi dėl proceso inicijavimo. Teismo nutartimis nei Mindaugui Krupavičiui, nei LUAB „Laugina“ nėra paskirtos baudos už antstolio patvarkymų, laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

6. Suinteresuotas asmuo nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir E. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Šio prašymo netenkinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, bylinėjimosi išlaidas E. L. priteisiant iš LUAB „Laugina“. Nurodo, kad:

6.1. teismas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas E. L. priteisė ne iš pareiškėjo UAB „Laugina“, bet iš jo atstovo Mindaugo Krupavičiaus (tikėtina klaidingai nustatęs pareiškėją byloje). Bylinėjimosi išlaidos priteistos be pagrindo, nes teismas nustatė netinkamus antstolio veiksmus, pažymėjo, jog antstolio veiksmai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui. Byloje dalyvavo UAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, o ne Mindaugas Krupavičius kaip fizinis asmuo;

6.2. antstoliui nekilo abejonių, kad jo veiksmus skundė LUAB „Laugina“. Skundą dėl antstolio veiksmų teikė LUAB „Laugina“. Nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „Laugina“ atstovaujančio nemokumo administratoriaus. Nei Mindaugui Krupavičiui, nei LUAB „Laugina“ nėra paskirtos baudos už antstolio patvarkymų, laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

7. Antstolis Rimantas Vižainiškis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos antstolio naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – antstolio naudai iš Mindaugo Krupavičiaus priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad:

7.1. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesuteikiant teisės prisiteisti išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, taip ribojama antstolio teisė į atstovavimą ir antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje padėtyje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama;

7.2. tiek LUAB „Laugina“, tiek jos nemokumo administratorius, siekdamas nevykdyti ir pažeidinėti jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nuolatos teikia skundus dėl kiekvieno antstolio veiksmo. Tai turi būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. LUAB „Laugina“ ir Mindaugo Krupavičiaus skundai reikalauja ne tik specifinių antstolio teisinių žinių, tačiau kompleksinės analizės, dėl ko antstolis konsultavosi su profesionaliu atstovu – advokatu, ir dėl to patyrė išlaidų. Jei antstolis tokiose kompleksinėse situacijose skirtų laiką bankroto teisės aktų (kuo iš dalies buvo grindžiamas skundas) teisinių žinių gilinimui, antstoliui neliktų laiko atlikti jam valstybės pavestų funkcijų. Nutartyje pateiktas teisės aiškinimas paneigia antstolio teisę į teisminę gynybą, teisę turėti atstovą ir riboja tiesiogines jo funkcijas.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimu į Mindaugo Krupavičiaus atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Mindaugo Krupavičiaus atskirąjį skundą atmesti, skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priimti CPK 299 straipsnyje numatytą atskirąją nutartį ir informuoti apie Mindaugo Krupavičiaus veiksmuose esančių teisės normų pažeidimų požymius LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą ir Nemokumo administratorių rūmus. Nurodo, kad:

8.1. antstolis nėra atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Sutinka su antstolio atskiruoju skundu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Antstolio veiksmai, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir priimant patvarkymus dėl nutarties vykdymo, teismų pripažinti teisėtais;

8.2. Mindaugo Krupavičiaus atskirasis skundas nesiejamas su skundžiamos nutarties motyvais, juo kvestionuojamos teismų nutartys kitose bylose, kurios neturi įtakos šiai bylai. Tai daroma piktnaudžiaujant teise, nes Mindaugas Krupavičius yra interesų konflikte. Tiek jis asmeniškai, tiek LUAB „Laugina“ buvo skolininkai vykdomojoje byloje;

8.3. Mindaugo Krupavičiaus atskirojo skundo esmė, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos ne iš jo, o iš jo administruojamos LUAB „Laugina“. Tai yra nelojalumas jo administruojamai įmonei ir aktyvus siekis, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima mažesne apimtimi. Jis to siekia nesąžiningai samprotaudamas, kad ne jis buvo pareiškėjas šioje byloje, o LUAB „Laugina“, tačiau tam prieštarauja Mindaugo Krupavičiaus ir LUAB „Laugina“ veiksmai. Dokumentai yra teikiami LUAB „Laugina“ vardu, pasirašant juos Mindaugui Krupavičiui – dėl ko tampa sunku atriboti, kuris iš skolininkų konkrečiu atveju teikia dokumentą, ar jį teikia abu skolininkai ir pan.;

8.4. 2024-04-10 skunde nurodyta, kad jį pasirašo „LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius“, skundas pasirašomas Mindaugo Krupavičiaus, o ne „LUAB „Laugina“ vardu“. Priešinga situacija yra su šioje byloje LUAB „Laugina“ pateiktu atskiruoju skundu, kurį pareiškėjos LUAB „Laugina“ vardu pasirašo nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius. Abejonės Mindaugo Krupavičiaus etiškumu kilo ne tik E. L., būtent taip Mindaugo Krupavičiaus veiksmus vertino pirmosios instancijos teismas ir antstolis;

8.5. LUAB „Laugina“ ir nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius nuolatos teikia skundus dėl kiekvieno antstolio veiksmo, skundžia vykdomosios bylos užbaigimą. Tai turi piktnaudžiavimo teise požymių. Vertinant Mindaugo Krupavičiaus ir jo administruojamos bendrovės elgesį vykdomojoje bei civilinėje byloje, nuolatiniais skundais yra siekiama nevykdyti antstolio patvarkymų, skųsti, neprašant stabdyti antstolio patvarkymo, pažeidinėti laikinąsias apsaugos priemones (teismui uždraudus naudoti LUAB „Laugina“ lėšas, jas toliau naudoti apmokėjimui už antstolio veiksmų apskundimą) ir taip išvengti atsakomybės už neteisėtą elgesį. Yra tikėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės galios trumpiau, nei bus nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų teisėtumo (kas ir nutiko);

8.6. atmesdamas prašymą dėl baudos paskyrimo teismas motyvavo tuo, kad Mindaugui Krupavičiui jau yra paskirta bauda, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-723-854/2024 panaikino nutartį, kuria buvo paskirta bauda. Teismai nustatė, kad Mindaugas Krupavičius ir LUAB „Laugina“ pažeidinėjo laikinąsias apsaugos priemones, o antstolio patvarkymai buvo teisėti, tačiau bauda buvo panaikinta tik dėl formalių procesinių pažeidimų, o ne dėl esmės;

8.7. LUAB „Laugina“, atstovaujama Mindaugo Krupavičiaus, teise naudojasi ne pagal paskirtį, tai jau yra teismų konstatuota (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2- 384-407/2024 28 p.).

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimu į LUAB „Laugina“ atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir LUAB „Laugina“ atskirąjį skundą atmesti, skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priimti CPK 299 straipsnyje numatytą atskirąją nutartį ir informuoti apie LUAB „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, veiksmuose esančių teisės normų pažeidimo požymius LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą civilinėje byloje Nr. eB2-11-555. Nurodo, kad:

9.1. teismas teisingai nustatė, kad skundas nesukeltų materialinių pasekmių jį pateikusiam, ar, bet kokiems kitiems asmenims. Atskirasis skundas nėra siejamas su nutarties motyvais, juo kvestionuojamos teismų nutartys kitose bylose, kurios neturi įtakos šiai bylai;

9.2. LUAB „Laugina“ bando įteigti, neva laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo nuo 2024-01-02 ir tokiu būdu piktnaudžiauja teise. LUAB „Laugina“ atskiruoju skundu bando paneigti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo argumentus, tačiau nesiekia pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo;

Atsiliepimas

9.3. nors gali atrodyti, kad skundžiant antstolio patvarkymą, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skundo atmetimo yra realizuojama teisė, tačiau vertinant visą Mindaugo Krupavičiaus ir jo administruojamos bendrovės elgesį vykdomojoje bei civilinėje byloje, yra siekiama nevykdyti antstolio patvarkymų, neprašant stabdyti antstolio patvarkymo, ciniškai pažeidinėti laikinąsias apsaugos priemones ir taip išvengti atsakomybės už tokį neteisėtą elgesį.

10. Antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo LUAB „Laugina“ ir Mindaugo Krupavičiaus atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad:

10.1. Mindaugas Krupavičius, kaip fizinis asmuo, ir LUAB „Laugina“, yra skolininkai vykdomojoje byloje. Nekilo klausimų, kad skundą pateikė Mindaugas Krupavičius, o ne LUAB „Laugina“. 2024-04-10 skunde nėra nurodoma, kad skundas teikiamas LUAB „Laugina“ vardu, jis pasirašytas ir pateiktas Mindaugo Krupavičiaus;

10.2. ginčo dalykas – vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Bylos išnagrinėjimas negali turėti teisinių pasekmių jokiems asmenims, dėl ko šio ginčo nagrinėjimas (ir skundo) tolesnis nagrinėjimas yra savitikslis;

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Vilniaus apygardos teismas 2024-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024 nustatė antstolio veiksmų teisėtumą, priimant vykdomąjį dokumentą ir patvarkymą, įpareigojantį Mindaugą Krupavičių ir LUAB „Laugina“ atlikti vienus veiksmus bei susilaikyti nuo kitų veiksmų (iš esmės nepažeidinėti laikinųjų apsaugos priemonių), bei faktą, jog Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki kol įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2024-01-02 nutartis (iki 2024-03-21). Patvarkymo teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2024-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024. LUAB „Laugina“ ir Mindaugas Krupavičius patvarkymo nevykdė, visus antstolio veiksmus skundė;

10.4. Vilniaus apygardos teismo 2024-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024 yra precedentas šiai bylai, joje nustatytos prejudicinės aplinkybės, reikšmingos atmesti LUAB „Laugina“ ir Mindaugo Krupavičiaus atskirųjų skundų argumentus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu;

10.5. skundžiamoje nutartyje kvestionuojamas antstolio 2024-03-28 patvarkyme nurodytas CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – nutraukus vykdomąją bylą. Teismui panaikinus vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimo – teismui panaikinus vykdomąjį dokumentą, antstolis laiko, kad tuo pagrindu vykdomoji byla jau yra nutraukta ir antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų, kitu atveju antstolio veiksmai būtų atliekami nesant vykdomojo dokumento ir nesilaikant vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus vykdomosios bylos pagrindą – vykdomąjį dokumentą, antstolis 2024-03-28 patvarkymu informavo vykdomosios bylos proceso šalis, kad vykdomoji byla yra baigta, nutraukus vykdomąją bylą;

10.6. nutartyje yra formuojama, jog antstolis revizuotų teismo nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir spręstų, reikia ar nereikia nutraukti vykdomąją bylą savo atskiru patvarkymu. Bet teisė revizuoti teismo sprendimą panaikinti vykdomosios bylos vykdymo pagrindą (tuo pačiu ir pačią vykdomąją bylą, nes be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama) antstoliui nesuteikta;

10.7. nekyla ginčo, kad vykdomoji byla turi būti užbaigta (ar nutraukta), nes nėra jos vykdymo pagrindo. Nesuprantama, kokias teises gina LUAB „Laugina“ ir Mindaugas Krupavičius, teikdami skundus dėl antstolio veiksmų bei dėl teismo nutarties nutraukti procesą. Apeliantų atskirųjų skundų (dalyje dėl bylos nutraukimo) patenkinimas nesukels jiems jokių materialiųjų padarinių, o procesinis rezultatas būtų toks pats. Tokie atskirieji skundai, nenurodant suinteresuotumo ginčo baigtimi, negali būti nagrinėjami teisme.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas LUAB „Laugina“ atsiliepimu į antstolio atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

11.1. skundas dėl antstolio veiksmų kildinamas iš neapdarių antstolio veiksmų. Antstolis, išnykus vykdymo pagrindui, turėjo priimti patvarkymą dėl bylos nutraukimo ir tuo pagrindu bylą užbaigti;

11.2. nors atskiruoju skundu antstolis nesutinka su teismo išvadomis, kad jis sąlyginai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui, tačiau nepateikia išvadų neteisėtumą įrodančių argumentų. Antstolis pasisako tik dėl jo teisės turėti atstovą, tačiau nepateikia argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ne dėl jo netinkamo elgesio. Antstolis neginčija teismo išvadų, jog jo netinkamas elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą;

11.3. antstolio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens Mindaugo Krupavičiaus negali būti tenkinamas, nes Mindaugas Krupavičius nebuvo pareiškėju ir skundo neteikė. Antstolio veiksmus skundė LUAB „Laugina“ atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, o ne pats Mindaugas Krupavičius kaip fizinis asmuo.

12. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimu į antstolio atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad:

12.1. pritaria antstolio atskirojo skundo ir antstolio atsiliepimo argumentams;

12.2. Mindaugas Krupavičius bylose naudojasi ta pačia praktika prašydamas priteisti LUAB „Laugina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, suformuota bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau Mindaugas Krupavičius pageidauja, kad jo prisiimtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, bet nebūtų atlygintos, analogiškoje situacijoje, antstolio išlaidos, taip yra taikomi dvejopi bei neteisėti standartai, pažeidžiamos asmenų teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

LUAB „Laugina“atskirasis skundas atmestinas.

Mindaugo Krupavičiaus atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Antstolio Rimanto Vižainiškio atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria civilinė byla buvo nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2024-01-11 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0128/24/00114 pagal Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-639-638/2024.

17. Kauno apygardos teismas 2023-12-21 nutartimi tenkino ieškovo E. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti Mindaugui Krupavičiui ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prisiimti ar vykdyti bet kokius įsipareigojimus bei sutartis dėl atliekų tvarkymo, tame tarpe, bet neapsiribojant uždrausti atsakovui Mindaugui Krupavičiui tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį bet kokioms atliekoms, esančioms Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp Birutės ir Dotnuvos g., tarp suformuotų žemės sklypų, esančių Kėdainiuose, Birutės g. 17E, Birutės g. 21 bei 25, dalyje, pažymėtoje Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. balandžio 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78) bei LUAB „Laugina“ pastatuose, taip pat uždrausti atsakovui Mindaugui Krupavičiui pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, iki bus išnagrinėtas šis pareiškimas; 2) uždrausti Mindaugui Krupavičiui bei LUAB „Laugina“ bet kaip naudoti LUAB „Laugina“ lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl bet kokių naujų / papildomų išlaidų, išskyrus kreditorinių reikalavimų tenkinimą, iki bus nustatyta (patikslinta) LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmata.

18. Kauno apygardos teismas 2024-01-02 gavo atskirąjį skundą, kuriuo LUAB „Laugina“ prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Kauno apygardos teismas 2024-01-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino ir ieškovo E. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-134-330/2024 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024-01-02 nutartį, kuria buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

20. Išnykus vykdomosios bylos pagrindui, antstolis Rimantas Vižainiškis, vadovaudamasis CPK 632 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 2024-03-28 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030 ir vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Kauno apygardos teismui.

Dėl prejudicinių faktų

21. Antstolis Rimantas Vižainiškis prašo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024 nustatytos prejudicinės aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, nes toje pačioje vykdomojoje byloje, tarp tų pačių asmenų šis klausimas jau buvo išnagrinėtas.

22. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

23. Civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024 buvo nagrinėjama aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartį vykdyti antstolis priėmė 2024-01-11 patvarkymu, nors teismas 2024-01-02 nutartimi ieškovo E. L. reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pareiškėjo vertinimu, nutarties dalis, kuria Kauno apygardos teismas panaikino 2023-12-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neskundžiama ir įsigaliojo jos priėmimo dieną.

24. Vilniaus apygardos teismas 2024-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1221-779/2024 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir konstatavo, kad antstolio veiksmai ir skundžiamas patvarkymas jų priėmimo ir atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, kadangi nutartis, kuria panaikinta 2023-12-21 nutartis, įsiteisėjo vėliau, nei antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą.

25. Abiejose bylose sutampa šalys, abiejose bylose nagrinėtas klausimas dėl toje pačioje vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų, dėl tos pačios Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai, kad išnagrinėtoje byloje papildomai yra daugiau suinteresuotų asmenų, reikšmės sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1221-779/2024 prejudicijos nagrinėjamoje byloje neturi. Įrodinėjimo dalykas nurodytose dviejose bylose ta apimtimi, kiek tai liečia laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, sutampa, todėl išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinės reikšmės ir galios nagrinėjamoje byloje.

26. Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-06-06 nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas nustatė, kad nutartis, kuria panaikinta 2023-12-21 nutartis, įsiteisėjo vėliau, nei antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą (skundžiamas buvo 2024-01-15 patvarkymas). Šios aplinkybės pripažintinos neįrodinėtinomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo LUAB „Laugina“ atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2024-01-02, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2024-03-28 patvarkymo panaikinimo

27. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išnykus vykdymo pagrindui, antstolis, turėjo priimti patvarkymą dėl bylos nutraukimo ir bylą užbaigti. Pareiškėjas siekia tų teisinių pasekmių (vykdomosios bylos užbaigimo), kurios šiuo metu jau yra įvykusios – vykdomoji byla yra užbaigta. Kadangi vykdomoji byla jau yra užbaigta, pareiškėjo reikalavimas yra pripažintinas pertekliniu, nes procedūros pakartojimas nesukelia teisinių pasekmių. Priimdamas 2024-03-28 patvarkymą, antstolis nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

30. Pareiškėjas LUAB „Laugina“ atskirajame skunde nurodo, kad panaikinus 2024-03-28 patvarkymą vykdomoji byla Nr. 0128/24/00114 nebūtų užbaigta ir antstolis turėtų spręsti dėl jos tolimesnio vykdymo, užbaigimo ar atlikti kitus veiksmus.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nors pareiškėjas nurodo, kad panaikinus 2024-03-28 patvarkymą vykdomoji byla Nr. 0128/24/00114 nebūtų užbaigta ir antstolis turėtų atlikti veiksmus, tačiau tokie veiksmai jau yra iš esmės atlikti, priėmus skundžiamą patvarkymą, poreikis kartoti veiksmus nepagrįstas, nenurodyta kam ir kokias materialines pasekmes sukeltų 2024-03-28 patvarkymo panaikinimas. Konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinimas (2024-03-28 patvarkymo panaikinimas), papildomas patvarkymo dėl bylos nutraukimo priėmimas iš esmės nesukeltų nei jam, nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl skundas dėl antstolio veiksmų negalėjo būti nagrinėjamas ir teismas pagrįstai bylą nutraukė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

34. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens E. L. bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Mindaugo Krupavičiaus. Atskirajame skunde Mindaugas Krupavičius nurodo, kad byloje dalyvavo UAB „Laugina“ atstovaujama nemokumo administratorius Mindaugo Krupavičiaus, o ne Mindaugas Krupavičius kaip fizinis asmuo. Nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „Laugina“ atstovaujančio nemokumo administratoriaus. Be to, su bylinėjimosi išlaidų priteisimu nesutinka, nes teismas nustatė netinkamus antstolio veiksmus, pažymėjo, jog antstolio veiksmai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui.

35. Antstolis Rimantas Vižainiškis teigia, kad tiek Mindaugas Krupavičius, kaip fizinis asmuo, tiek ir LUAB „Laugina“, yra skolininkai ginčo vykdomojoje byloje. Nekilo klausimų, kad skundą pateikė Mindaugas Krupavičius, o ne LUAB „Laugina“. 2024-04-10 skunde nenurodoma, kad skundas teikiamas LUAB „Laugina“ vardu, jis pasirašytas ir pateiktas Mindaugo Krupavičiaus. Suinteresuotas asmuo E. L. nurodo, kad 2024-04-10 skundas dėl antstolio veiksmų pasirašomas Mindaugo Krupavičiaus ne „LUAB „Laugina“ vardu“, ne „LUAB „Laugina“ atstovo“.

36. Skunde dėl antstolio veiksmų tiesiogiai įžanginėje dalyje nenurodoma, kad skundas teikiamas „LUAB „Laugina“ vardu“ ar „LUAB „Laugina“ atstovo“, tačiau skundą teikia ir pasirašo „LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius“. Kauno apygardos teismo 2023-12-28 nutartyje įpareigojimai Mindaugui Krupavičiui duoti kaip BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui. Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartis yra priimta BUAB „Laugina“ bankroto byloje, nagrinėjant pareiškėjų BUAB „Kontmena“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Vlado Kerpausko, K. L., E. L., UAB „Vitonio statyba“, UAB „Euromisa“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prašymą dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo, kuriuo prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius dokumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nemokumo administratorius veikė ne kaip fizinis asmuo gindamas savo interesus, o kaip nemokumo administratorius.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina, patikslinant, kad bylinėjimosi išlaidos E. L. naudai priteisiamos iš BUAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų, kadangi pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas atsirado dėl nemokumo proceso administravimo.

38. Taip pat Mindaugas Krupavičius atskiruoju skundu prašo E. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, tačiau neginčija skundžiamoje nutartyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvų, dėl to plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

39. Pareiškėjas LUAB „Laugina“ atskirajame skunde teigia, kad teismas nustatė netinkamus antstolio veiksmus, todėl nepagrįstai bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš Mindaugo Krupavičiaus ar LUAB „Laugina“, kurie nėra atsakingi dėl proceso inicijavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas kildinamas iš antstolio neapdairių veiksmų, nepriimant patvarkymo dėl bylos nutraukimo.

40. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, jo pradžios, taip pat bylinėjimosi išlaidų priežastingumas. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis nors ir galėjo sąlyginai daryti įtaką skundo pateikimui, tačiau patvarkymas dėl bylos užbaigimo nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, nepažeidė jo teisių ar teisėtų interesų. Pats pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo, kaip priimtas 2024-03-28 patvarkymas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Pareiškėjas pasirinko reikšti skundą dėl antstolio veiksmų savo rizika ir, teikdamas skundą, turėjo įvertinti tai, kad jam gali tekti priešingai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesą ir šalių procesinius veiksmus, sprendžia, kad nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisti iš antstolio.

41. Antstolis Rimantas Vižainiškis atskiruoju skundu prašo antstolio naudai iš Mindaugo Krupavičiaus priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtų išlaidų atlyginimą ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis gali atsidurti blogesnėje nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje.

42. Pareiškėjas LUAB „Laugina“ nurodo, kad nors atskiruoju skundu antstolis pasisako tik dėl jo teisės turėti atstovą, tačiau nepateikia argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ne dėl jo netinkamo elgesio. Antstolis neginčija teismo nustatytų išvadų, jog būtent jo netinkamas elgesys sąlygojo tiek jo, tiek kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Antstolio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens Mindaugo Krupavičiaus negali būti tenkinamas, nes antstolio veiksmus skundė LUAB „Laugina“.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad konstatavus, jog antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Kasacinis teismas konstatavo, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2017).

44. Antstolis atskirajame skunde pasisako dėl antstolio teisės turėti atstovą ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentais, kad antstolis turi teisę bylą vesti per atstovą – advokatą, o paties asmens dalyvavimas taip pat neatima teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis) ir kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų.

45. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi, civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant panaikintam vykdomajam dokumentui (šiuo atveju nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK 587 straipsnio 4 punktas), įstatymas reikalavo iš antstolio pirmiausiai vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 straipsnio 5 dalis, 630 straipsnio 1 dalis) ir tuomet ją užbaigti 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Antstolis neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad antstolio veiksmai sąlyginai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui, nors 2024-03-28 patvarkymas dėl bylos užbaigimo ir nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių.

46. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis tiek su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas atmeta antstolio prašymą priteisti jo naudai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

47. Suinteresuotas asmuo E. L. prašo UAB „Laugina“ nemokumoadministratoriui Mindaugui Krupavičiui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priimti CPK 299 straipsnyje numatytą atskirąją nutartį ir informuoti apie Mindaugo Krupavičiaus veiksmuose esančių teisės normų pažeidimų požymius LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą ir Nemokumo administratorių rūmus.

48. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiauti procesu galima naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

49. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, negalima sutikti, jog šiuo atveju byloje yra akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

50. CPK 299 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

51. Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

52. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis bei atsižvelgdama į šios bylos įrodinėjimo dalyką, negali padaryti vienareikšmės išvados, kad yra nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba kad nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimama. Nesant pagrindo nurodytai išvadai padaryti, vien tik informuoti ieškovo įvardijamas institucijas apie jo nurodomą atitinkamą situaciją nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010)..

54. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylai aktualias teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri patikslintina dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

BUAB „Laugina“ ir antstolio Rimanto Vižainiškio atskiruosius skundus atmesti. Mindaugo Krupavičiaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant „Priteisti suinteresuotam asmeniui E. L. iš BUAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų“.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė