Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui M. J. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje dėl gyvenamosios vietos vaikams nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, sutinka su prašoma priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui reikalinga suma ir kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

3. Atsakovas M. J. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, jog situacija su atsakovu nepasikeitė, jis su vaikais jau 2 metus nepalaiko jokio ryšio ir neteikia išlaikymo. Sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė suma, kadangi vaikas turi sveikatos (duomenys neskelbtini) problemų, dukra specialiųjų poreikių neturi.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tomas Juodys prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.

6. Byla nagrinėta atsakovui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant, prašymų negauta, apie bylą jie informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė yra nepilnamečių vaikų M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

9. Ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų M. T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas atsiliepimo nepateikė, jo pozicija šiuo klausimu nežinoma. Institucija, teikianti išvadą byloje, neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais bei užtikrina jų interesus ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu abu vaikai gyvena su mama, tėvas su vaikais nebendrauja, visiškai jais nesirūpina. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, jų amžių, taip pat į tai, kad vaikais rūpinasi išskirtinai tik ieškovė, spręstina, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikams gyvenant su ieškove bus užtikrinama jų raida bei poreikiai.

10. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaikų interesais, konstatuoja, jog nepilnamečių M. T. ir A. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. V. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur, o dukters – po 250 Eur kas mėnesį, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovo nuomonė šiuo klausimus taip pat nežinoma.

12. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

13. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs ne tik nuo bendravimo su vaikais, bet ir nuo išlaikymo jiems teikimo, todėl visi vaikų priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai išimtinai atitenka tik ieškovei. Ieškovė iki šiol nedirbo, kadangi sūnui dėl jo sveikatos būklės buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ieškovę su vaikais materialiai rėmė jos tėvai. Nuo 2022 m. vasario mėn. ieškovė įsidarbino draudimo bendrovėje, kadangi šioje darbovietėje pavyko suderinti darbą su vaikų priežiūra. Planuoja, kad jos darbo užmokestis kas mėnesį bus po 700 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė paaiškino, kad su vaikais gyvena pas savo tėvus, patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams. Kas mėnesį ieškovė patiria po 160 Eur išlaidas mokesčiui už darželį, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai yra ikimokyklinio amžiaus.

14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad šalių sūnui nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, rekomenduojama kompleksinė specialistų pagalba. Ieškovė sūnaus išlaikymui prašo priteisti didesnę sumą, kadangi vaikas turi sveikatos problemų dėl jam nustatyto sveikatos sutrikimo; vaikui nuolat reikalinga logopedo, psichoterapeuto, ergoterapeuto, kineziterapeuto pagalba ir priežiūra. Visos šios konsultacijos yra mokamos. Ieškovės teigimu, viena kineziterapeuto konsultacija kainuoja 50 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį patiriama 160 Eur išlaidų.

15. Byloje ieškovė taip pat pateikė skaičiavimus, kad per mėnesį minimaliai reikalinga 1 000 Eur abiejų vaikų maitinimui, ugdymui, specialiesiems poreikiams, gydymo priemonėms, kelionei, laisvalaikiui, lavinimui, komunaliniams mokesčiams (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt. Ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti. Todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą vaikų poreikių detalizaciją, visuotinai žinomas produktų ir paslaugų kainas, atsižvelgiant į sūnaus didesnius poreikius, bei tai, kad priešingų įrodymų byloje nėra, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 1 000 Eur išlaidų suma per mėnesį abiejų vaikų poreikiams atitinka protingumo kriterijus, yra objektyviai pagrįsta.

16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams.

17. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitus išlaikytinus asmenis, sveikatos problemas byloje nepateikta. Ieškovė nurodė, kad savo vardu registruoto turto neturi. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog abi šalys yra darbingo amžiaus. Tai, kad atsakovas nesidomėjo byla, nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų, neriboja jo pareigos ir galimybės teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Vertinant atsakovo galimybes teikti išlaikymą, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovas dirbo užsienyje, todėl pripažintina, kad atsakovas turi galimybę užsidirbti tam tikras darbines pajamas ir privalo proporcingai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tai, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius (ikimokyklinio amžiaus) vaikus, kai vienam iš jų nustatyti specialieji poreikiai, neabejotinai reikalauja jos, kaip motinos, papildomų laiko sąnaudų, dėmesio vaikams ir kt., todėl ieškovės galimybė dirbti visu pajėgumu ir užsidirbti daugiau yra ribota.

18. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, šiuo metu nepilnamečius vaikus ir ieškovę gyvenamuoju būstu aprūpina ir materialiai remia ieškovės tėvai, ieškovė su artimųjų pagalba sumoka vaikų gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovas tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems visiškai jokio išlaikymo, o savo kaip tėvo pareigas perkelia ieškovei ir kitiems asmenims, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

19. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiams reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina į vaikų amžių, jų poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui, taip pat ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2022 m. per mėnesį yra 73,50 Eur vienam vaikui, už du vaikus sudaro 147 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų kiekvienam vaikui minimaliai turėtų prisidėti po 222 Eur suma ((518 Eur – 73,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams artimas 518 Eur orientaciniu kriterijumi laikytinai minimaliai mėnesinei algai, ieškovė šios sumos neprivalo įrodinėti, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, teismo vertinimu, tėvų teikiama 1 000 Eur suma abiejų vaikų išlaikymui bei iš valstybės gaunant 73,50 Eur išmoką kiekvienam vaikui, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai būtų užtikrinti ir kad nepilnamečiai vaikai galėtų augti ir vystytis.

21. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Kaip minėta, tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tačiau, kadangi atsakovas jokia forma neprisideda prie vaikų išlaikymo, su jais nebendrauja ir nepalaiko ryšio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl abiejų vaikų poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, nustatant atsakovui teikti po 250 Eur išlaikymą dukrai ir po 300 Eur – sūnui, įvertinus jo specialiuosius poreikius ir su tuo susijusias didesnes išlaidas. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, tokio dydžio teikiamas išlaikymas bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 73,50 Eur išmoka kiekvienam vaikui, kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), yra pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus.

22. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

24. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šios pareigos nevykdo nuo 2020 m. birželio 1 d. Priešingų įrodymų nepateikta.

25. Pagal pateiktus duomenis, atsakovas vaikų gyvenime nedalyvauja, išlaikymo neteikia, paskutinį kartą išlaikymas vaikams buvo pervestas 2020 m. balandžio mėn. Duomenų, kad išlaikymas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikams buvo teikiamas, nepateikta. Todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo tada, kai atsakovas neprisidėjo ir nebevykdė savo, kaip tėvo, pareigos teikti išlaikymą.

26. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad sprendimu išlaikymas vaikams priteistas į ateitį, duomenų apie iki kreipimosi į teismą turėtas objektyviai pagrįstas išlaidas vaikų išlaikymui, tai yra apie susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydį, ieškovė neteikia ir neįrodinėja. Kaip jau nustatyta, iki kreipimosi į teismą ieškovė nedirbo, ją su vaikais materialiai rėmė artimieji, be to, į teismą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo mėn. Vertinant priteistino išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai tuo metu buvo mažesnio amžiaus, atitinkamai jų poreikiai galėjo būti mažesni. Siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. (15 mėnesių), iš viso 6 000 Eur (po 3 000 Eur kiekvienam vaikui).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tenkinus šį reikalavimą, iš atsakovo priteistina 83 Eur žyminio mokesčio ieškovei.

30. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už šį reikalavimą mokėtinas 149 Eur (250 Eur + 300 Eur = 550 Eur × 12 mėn. = 6 600 Eur × 3 proc. = 198 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis, taip pat iš dalies (73 proc.) patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, už šį turtinį reikalavimą mokėtinas 99 Eur žyminis mokestis, iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 248 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis).

31. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 160 Eur išlaidas už dokumentų vertimą. Ieškovės ieškinys patenkintas 91 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai iš viso priteistina 502 Eur (419 Eur + 83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove S. V.

Priteisti iš atsakovo M. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. J. T. nepilnamečio sūnaus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę S. V.

Priteisti iš atsakovo M. J. T. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą ir 502 Eur (penkis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. V.

Priteisti iš atsakovo M. J. T. 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.