Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, O. B. (O. B.) atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei J. O. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir trečiojo asmens O. B. (O. B.) savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Giedrius Jonauskas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.

Atsakovė J. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo O. B. pareiškė savarankišką reikalavimą (2 t., el. b. l. 1-3), kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovės J. O. nepilnamečiui vaikui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės ir pakeisti išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu – ¼ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priteista išlaikymo forma (periodinėmis išmokomis) nepateisina išlaikymo periodinėmis išmokomis instituto. J. O. nuo pat sūnaus grįžimo į Lietuvą, t. y. nuo 2017 m. gegužės 7 d., nesidomėjo sūnaus sveikata, auklėjimu, vystymusi, lavinimu, ugdymu, neskyrė ir neskiria lėšų vaiko išlaikymui nei piniginėmis lėšomis, nei kitomis formomis, nepasveikina nei per šventes, nei per vaiko gimtadienį. Šiuo metu yra susidaręs 5 395,42 Eur sūnaus D. B. išlaikymo įsiskolinimas, todėl tikėtis, kad atsakovė pasikeis ir mokės išlaikymą, nėra pagrindo. J. O. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – ¼ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 7 d. UAB „Resto Group“ duomenimis yra nuo 55 000 Eur iki 68 000 Eur, taigi ¼ buto dalies vertė būtų nuo 13 750 Eur iki 17 000 Eur. Nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. yra susidaręs įsiskolinimas už sūnaus D. B. išlaikymą. Iki sūnaus D. B. pilnametystės atsakovė turėtų mokėti dar 70 mėnesių ir 4 dienas, tai sudarytų 13 325,33 Eur, o, pridėjus įsiskolinimą, J. O. turėtų sumokėti 18 720,75 Eur už sūnaus D. B. išlaikymą. Tokiu būdu pakeitus išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu – ¼ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), būtų užtikrintas išlaikymo prievolės įvykdymas. Atsižvelgiant į ¼ dalies buto rinkos kainą (13 750 Eur – 17 000 Eur) ir 18 720,75 Eur išlaikymo sumą iki pilnametystės, priteisus vaikui išlaikymą turtu, būtų užtikrinta dalis išlaikymo, o likusi dalis būtų mokama periodinėmis išmokomis. UAB „Resto Group“ tikslios rinkos vertės negalėjo nustatyti, nes į butą ieškovė neįsileidžia nei antstolio, nei turto vertintojų. Visi skolininkės vaikai yra lygiateisiai, todėl tiek vienam, tiek kitam vaikui išlaikymas turėtų būti priteisiamas turtu, priklausančiu atsakovei.

Teismo posėdyje trečiojo asmens O. B. atstovė davė paaiškinimus, patikslino reiškiamą reikalavimą, nurodydama, kad sutinka, jog atsakovės vaikams išlaikymas būtų priteisiamas po 1/8 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, raštu (1 t., el. b. l. 140) nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus. Paaiškino, kad J. O. su vaiku N. V. nebendrauja, vaiku nesidomi, išlaikymo neteikia, o ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina visus nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, jų tarpusavio santykiai puikūs.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad išlaikymas turtu, atsižvelgiant į susidariusią padėtį, priteistinas ieškovės globojamam nepilnamečiam vaikui N. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų jiems sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė J. O. yra N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina (1 t., el. b. l. 6). N. V. tėvas yra miręs (1 t., el. b. l. 7). Ieškovė J. P. – N. V. globėja (1 t., el. b. l. 8-10) ir atsakovės motina – teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad N. V. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžo 2017 m. gegužės 7 d., nuo to laiko atsakovė su juo nepalaiko jokių ryšių, išlaikymo neteikia, jos buvimo vieta ieškovei nėra žinoma. Iš byloje esančio Civilinio Liverpulio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo (1 t., el. b. l. 122-126), kuriuo N. V. globa suteikta močiutei, matyti, kad atsakovė neteko savo vaikų, taip pat ir N. V., globos dėl jų nepriežiūros, taip pat dėl to, kad atsakovė vartojo narkotines medžiagas, šeimoje buvo smurtaujama. Nustatyta ir tai, kad, prieš vaikams grįžtant į Lietuvą, jie buvo globojami Jungtinėje Karalystėje. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje ir ši institucija raštu (1 t., el. b. l. 140) nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą, paaiškino, kad J. O. su vaiku N. V. nebendrauja, vaiku nesidomi, išlaikymo neteikia.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, nėra duomenų, kad tai galėtų pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai riboti atsakovės valdžią į nepilnametį sūnų N. V..

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo formos pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui N. V. išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis, o trečiasis asmuo yra pareiškęs savarankišką reikalavimą pakeisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui D. B. priteisto išlaikymo formą, pakeičiant išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu.

Nustatyta, kad atsakovei J. O. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); ¾ dalys šio buto nuosavybės teise priklauso ieškovei J. P. – nepilnamečio vaiko N. V. globėjai (1 t., el. b. l. 21). Ieškovė su globojamu nepilnamečiu vaiku N. V. gyvena minėtame bute (1 t., el. b. l. 103-105).

Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-998/2017 kito atsakovės nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu O. B. ir šiam vaikui iš motinos J. O. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės (1 t., el. b. l. 172-178).

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Visų pirma pažymėtina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog atsakovė neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui N. V., todėl išlaikymas šiam nepilnamečiam vaikui priteistinas teismo sprendimu. Taip pat nustatyta, kad atsakovės J. O. nepilnamečiam vaikui D. B. teiktino išlaikymo įsiskolinimas 2018 m. gruodžio 24 d. buvo 5 395,42 Eur (2 t., el. b. l. 4).

Sprendžiant dėl išlaikymo N. V. formos nustatymo ir išlaikymo D. B. formos pakeitimo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Ar vaiko teisėms užtikrinti yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą), turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaiko tėvas (motina) netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2009).

Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi ir nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ir nuo ginčo turto priežiūros, ginčo turte negyvena, jos buvimo vieta nėra žinoma, todėl išlaikymo priteisimas turtu atitinka įstatyme ir teismų praktikoje keliamus kriterijus. Kartu šioje byloje spręsdamas, kuriam iš atsakovės vaikų ar abiems vaikams priteistinas išlaikymas buto dalimi, teismas, be kita ko, vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), pagal kuriuos turi būti siekiama vaikų ir kitų asmenų, kuriems teismo sprendimas turės įtakos, interesų pusiausvyros.

Teismo nuomone, nors atsakovė yra nusišalinusi nuo abiejų savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau išlaikymo formos nustatymo prasme vaikai yra iš esmės skirtingoje padėtyje. D. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu O. B., tėvas turi jam nuosavybės teise priklausantį būstą (2 t., el. b. l. 34). Taigi poreikio ir realios galimybės naudotis ginčo buto dalimi D. B. neturi. Priešingai, N. V. priteisiant išlaikymą ginčo turtu, be kita ko, yra užtikrinama pamatinė vaiko teisė į būstą, nes jis šiuo metu faktiškai aptariamu butu naudojasi. Kartu pažymėtina, kad, D. B. priteisus ginčo turtą, jam tektų pareiga jį išlaikyti, o tokių galimybių nepilnametis vaikas tikėtinai neturi. Šios bylos nagrinėjimo metu naudą iš ginčo turto D. B. galėtų gauti tik jį atlygintinai realizavęs (gavęs už jį kompensaciją), o tai, teismo vertinimu, taptų neproporcinga finansine našta aptariamo buto bendraturtei ieškovei ir galimam bendraturčiui nepilnamečiam vaikui N. V. arba pasunkintų šių asmenų galimybes ginčo turtu naudotis. Teismas taip pat sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad N. V., atsižvelgiant į jo amžių, teiktino išlaikymo trukmė, atitinkamai teiktino išlaikymo bendras dydis, yra žymiai didesni nei D. B..

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad išlaikymas ginčo buto dalimi priteistinas vienam iš atsakovės nepilnamečių vaikų – N. V., o trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas pakeisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui D. B. priteisto išlaikymo formą netenkintinas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis N. V. priteisimo pažymėtina, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į nepilnamečiam vaikui, kaip išlaikymo, tenkančio buto dalies rinkos vertę (13 000 Eur) (2 t., el. b. l. 41-43) bei teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad ieškovė išlaikymą periodinėmis išmokomis prašo priteisti nuo 2017 m. gegužės 7 d. Byloje nustatyta, kad būtent nuo šios datos nepilnametis vaikas N. V., globojamas ieškovės, grįžo į Lietuvą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. iš atsakovės nepilnamečiam vaikui N. V. priteistinas 836,29 Eur išlaikymo įsiskolinimas (6 mėn. x 130 Eur + 13 d. x 4,33 Eur), o nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės – išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį.

Dėl turto administravimo

Nustatyta, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-48-370/2017 (1 t., el. b. l. 8-10) ieškovė yra N. V. globėja. Pagal CK 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisiamas nekilnojamasis turtas ir piniginė lėšos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai vykdo globėjos pareigas (1 t., el. b. l. 103-105), ji skirtina N. V. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei pareiškiant ieškinį, turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (1 t., el. b. l. 26-27). Šį ieškinio reikalavimą patenkinus, 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė buvo atleista nuo 328 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą priteisti išlaikymą turtu, kurio vertė 13 000 Eur (2 t., el. b. l. 41-43), ir periodinėmis išmokomis (ieškinio suma: 14 560 Eur (13 000+12x130)). Ieškinio reikalavimus patenkinus, šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Taigi iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 403 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (2 t., el. b. l. 39) ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos – 200 Eur už turto vertės nustatymą (2 t., el. b. l. 40) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. P. ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį sūnų N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. V. išlaikymą turtu, N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisiant ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), 836,29 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 29 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.

Priteisti iš atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403 Eur (keturis šimtus tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Nepilnamečio vaiko N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turimam turtui nustatyti paprastąjį administravimą, turto administratore paskirti globėją J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

N. V. turto administratorei J. P. išaiškinti jos teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.236-4.252), be kita ko, kad administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius; turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas; administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams; apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi; globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Trečiojo asmens O. B. (O. B.) pareikštą savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.