- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-17
- Bylos Nr.
- 3K-3-127/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Sigitas Gurevičius (pran.), Gražina Davidonienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- R. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo iš periodinių kas mėnesį mokėtinų išmokų į vienkartinę išmoką.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui – sūnui G. B., gimusiam 1997 m. gegužės 8 d., - priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis iš atsakovo S. B. formą vienkartine 32 550 Lt suma.
Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ši išlaikymo forma ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu labiausiai atitiko vaiko interesus, nes atsakovas turto neturėjo, o bendras turtas dar nebuvo padalytas. Ieškovės teigimu, atsakovas Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, niekur nedirba, o po santuokos nutraukimo ketino dirbti Vokietijoje, dėl to gali vengti mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Areštavus atsakovo turto dalį, jis kol kas išlaikymą vaikui teikia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. B. priteista išlaikymo kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Lt. Atsakovas vaiko išlaikymą moka nuo 2005 m. balandžio 2 d. (b. l. 52, 53). Atsakovas šio ieškinio padavimo teismui metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Ieškovė nepateikė įrodymų, grindžiančių atsakovo nevykdymą pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat įrodymų apie ieškovės turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Byloje nenustatyta, kad per laikotarpį nuo išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo pagerėtų atsakovo turtinė padėtis. Ieškovė ieškinio padavimo teismui metu dirba Klaipėdos „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 620 000 Lt vertės gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas santuokos nutraukimo proceso metu Lietuvos Respublikoje nedirbo, nutraukus santuoką, atsakovui atiteko 310 000 Lt kompensacija. Byloje nepateikta įrodymų ir apie tai, kad ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo ar specialaus ugdymo, užklasinio ugdymo, būrelių lankymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė šalių turtinės padėties pasikeitimo ar ypatingų aplinkybių, todėl ieškovės ieškinį tenkinti nėra pagrindo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės R. B. apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinant iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu iš S. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir iš atsakovo S. B. priteisti 27 650 Lt nepilnamečio vaiko G. B., gimusio 1997 m. gegužės 8 d., išlaikymui iki pilnametystės.
Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neturi darbo ar verslo, jokio nekilnojamojo turto, keičia gyvenamąsias vietas, ir nėra garantijų, kad už turimą indėlį banke atsakovui bus mokamos stabilaus dydžio palūkanos, iš kurių galės būti mokamas kas mėnesį išlaikymas. Šias aplinkybes teismas pripažino ypatingomis, dėl kurių reikia keisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Pakeitus priteisto išlaikymo formą vienkartine pinigų suma, atsakovo turtinė padėtis nepablogės, jis nebus paliktas be pajamų. Likusi išlaikymo iki vaiko pilnametystės suma, palyginti su atsakovui priteista ir ieškovės R. B. išmokėta 310 000 Lt kompensacija, nėra didelė ar iš esmės bloginanti atsakovo turtinę padėtį. Kitų kreditorių atsakovas neturi. Vaiko interesai, kaip prioritetiniai, turi būti tinkamai ginami, ir tik pakeitus išlaikymo formą bei vietoj išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisus vienkartinę pinigų sumą, bus visiškai apsaugoti vaiko interesai. Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu iš atsakovo S. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis keistinas vienkartine pinigų suma ir iš atsakovo priteistina 27 650 Lt (79 mėnesiai x 350 Lt) nepilnamečio vaiko išlaikymui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Pagal CPK 71 straipsnio 2 dalį teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis šalių ginčą dėl išlaikymo vaikui, pažeidžiant nurodytą teisės normą, sprendė du kartus, šis teisėjas buvo kolegijos, priėmusios Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartį ir nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka skundžiamą teismo sprendimą, narys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-177/2007 pakeista Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartis. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiem atvejais Klaipėdos apygardos teismas priėmė kasatoriaus padėtį bloginančius procesinius sprendimus. Taip pažeistas ir teismo nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutarties byloje Nr. 3K-7-96/2003 išaiškinimais, kad išlaikymo būdo pakeitimo sąlygos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje. Joje nenurodyta, kokioms sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą (CK 1.9 straipsnis), bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams.
3. Kasatoriaus teigimu, vengimas mokėti išlaikymą konstatuojamas tik esant išlaikymo įsiskolinimui, ir tai yra pagrindas keisti išlaikymo formą. Atsakovas laiku mokėjo išlaikymą ir neturi įsiskolinimo. Be to, nuo išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nepasikeitė nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai. Tuo tarpu to tiesiogiai nekonstatuodamas Klaipėdos apygardos teismas sprendime nusprendė dėl išlaikymo formos keitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-531/2008 nurodyta, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo.
4. Klaipėdos apygardos teismas sprendime nevertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių, nenustatė išlaikymo formos pakeitimui būtinų sąlygų, taip pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai, 376 straipsnio 1 dalis). Neįvertinta tai, kad ieškovei, padalijus santuokinį turtą, atiteko didelės vertės gyvenamasis namas, o atsakovui priteistos kompensacijos už mažesnę santuokinio turto dalį suma buvo sumokėta ją sumažinus 32 550 Lt dalimi, taip įvertinus vaiko išlaikymui tenkančią sumą. Atsakovas nevėluoja mokėti išlaikymo ir nėra jokio įsiskolinimo.
5. Išlaikymo paskirtis yra vaiko, o ne jo atstovo poreikiams tenkinti. Priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma vaiko atstovui pagal įstatymą neapdairiai ar nesąžiningai panaudojus gautą vienkartinę sumą vaikas gali netekti išlaikymo. Teismas neįvertino, kuriems vaiko poreikiams tenkinti reikia priteisti išlaikymui vienkartinę sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. B. prašo atsakovo S. B. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Byloje priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nepažeidžiant teismo nešališkumo principo, ši byla išnagrinėta teisėtos sudėties teismo. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teisėjas Almantas Padvelskis šalių ginčą dėl išlaikymo vaikui nagrinėjo du kartus. Šis teisėjas dalyvavo nagrinėjant dvi atskiras bylas tarp tų pačių šalių. Ankstesnėje byloje išspręstas santuokos nutraukimo klausimas ir su juo susiję kiti reikalavimai, o šioje byloje sprendžiamas išlaikymo vaikui formos pakeitimas. CPK 71 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas teisėjui dalyvauti pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šioje byloje yra kita situacija, kurioje teisėjas nenusižengė nurodytam draudimui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą teisėjui A. Padvelskiui, tai reiškia, kad atsakovas neabejojo šio teisėjo nešališkumu ir objektyvumu.
2. Vaiko išlaikymui užtikrinti teismas turi parinkti vaikui naudingiausią išlaikymo būdą pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį. Pirmiausia vaiko interesai, o ne šalių turtinė padėtis ar papildomi vaiko poreikiai yra pagrindas pakeisti išlaikymo formą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas niekur nedirba, pajamų iš darbo santykių negauna, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto, dėl to išlaikymui užtikrinti geriausias būdas yra vienkartinės pinigų sumos priteisimas, kol atsakovas yra mokus. Vaiko interesai, kaip prioritetiniai, turi būti ginami ir tik pakeitus išlaikymo formą galės būti visiškai apsaugoti vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl to paties teisėjo dalyvavimo sprendžiant tų pačių šalių civilines bylas
CPK 71 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismo teisėjui dalyvauti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtyje dar kartą po to, kai yra panaikintas teismo sprendimas (nutartis) ir byla iš naujo peržiūrima apeliacine tvarka, reiškia, kad teisėjas negali spręsti antrą kartą tos pačios bylos.
Šios bylos atveju apeliacine tvarka byla išnagrinėta vieną kartą ir priimtas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas, teisėjų kolegijos sudėtyje dalyvaujant teisėjui A. Padvelskiui (civilinė byla Nr. N2-616-642/2008). Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad šis teisėjas taip pat dalyvavo priimant Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartį kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2A-645-538/2006). Toks kasacinio skundo teiginys nepagrindžia kasaciniame skunde išdėstytos išvados, kad nurodytas teisėjas sprendė tą pačią bylą du kartus, nes akivaizdu, kad aptarti Klaipėdos apygardos teismo procesiniai sprendimai priimti skirtingose bylose. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas priimtas dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo, o ankstesnėje išnagrinėtoje byloje tarp tų pačių šalių priimta Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartis dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių – turto padalijimo, kompensacijos, išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis ir vienam sutuoktiniui iš kito neturtinės žalos priteisimo, dėl to nurodytose bylose skirtingas ginčo dalykas. Taigi negalėjo būti pažeistas CPK 71 straipsnio 2 dalyje nurodytas draudimas tą pačią bylą antrą kartą spręsti teisėjui, šiam sprendus dvi atskiras ir skirtingas bylas.
Dėl išlaikymo formos pakeitimo
Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).
CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.
Dėl nurodytų teisės normų taikymo sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Byloje ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės, prašymas pakeisti išlaikymo formą, vietoje periodinių išmokų priteisiant konkrečią pinigų sumą, grindžiamas galimybe (rizika), kad atsakovas ateityje neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Pagal byloje esančių įrodymų duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevengia ir reguliariai teikia išlaikymą vaikui bei nėra išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovo mokumas pagal jo turimą banko indėlį ir palūkanas yra pakankamas išlaikymo prievolei visiškai įvykdyti. Byloje nenustatyta realaus pagrindo išvadai, kad ateityje atsakovas neteiks dėl kurių nors priežasčių išlaikymo. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties arba naujų vaiko poreikių, taigi nesant aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, ši išlaikymo forma nekeistina. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti išlaikymą, nuolatos mokamą periodinėmis išmokomis, į ieškovės prašomą vienkartinę pinigų sumą.
Byloje šalys neginčijo esamo išlaikymo dydžio, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atitikties vaiko interesams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad tik pakeitus išlaikymo formą ir vietoje išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisus vienkartinę pinigų sumą bus visiškai apsaugoti vaiko interesai. Tokia apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada nepagrįsta, nes paremta prielaida, kad atsakovas ateityje gali neteikti išlaikymo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmiau nurodytų argumentų, pažymi, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas nuostatas išlaikymo forma keičiama teismo tik atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms apie asmenų, turinčių prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pasikeitusią turtinę padėtį ar naujus vaiko poreikius, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Dėl išlaikymo formos pakeitimo ieškovė galėtų kreiptis į teismą iš naujo, jei įvyktų išlaikymo formos pakeitimo nurodytos sąlygos.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta keisti išlaikymo formą vietoje nustatytų kas mėnesį mokamų išmokų į vienkartinę pinigų sumą, yra teisiškai nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus nurodytas materialinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl turi būti panaikintas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Pateiktame prašyme atsakovo atstovas prašo priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose. Dėl prašomų priteisti 1860 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tai tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos jau yra priteistos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu, dėl to atsakovo atstovas nepagrįstai prašo antrą kartą priteisti šias išlaidas. Šio prašymo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme priteisimo nurodyta, kad kasatorius sumokėjo 830 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 1) ir išleido 5000 Lt už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą (prie prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui iš ieškovės priteistina 830 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, tuo tarpu išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.12 ir 11 punktus, ir priteisiant 1960 Lt (70 proc. nuo 8.12 punkte nurodyto maksimalaus dydžio) advokato išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui S. B. iš ieškovės R. B. 2790 Lt (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.