- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1171-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14692-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Trečiasis asmuo
- O. B.
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- J. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir trečiojo asmens O. B. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis G. J., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. ieškiniu prašė teismo: priteisti iš atsakovės J. P. išlaikymą atsakovės sūnui N. V. turtu – ¼ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis 130 Eur dydžio išmokomis, mokėjimą pradedant nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę J. P. N. V. turimo turto – ¼ dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei gaunamų lėšų administratore; neterminuotai apriboti atsakovės J. P. motinos valdžią į nepilnametį sūnų N. V..
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė J. P. yra N. V., (duomenys neskelbtini)., motina ir ieškovės J. P. duktė. Nepilnamečio N. V. tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) J. P. turi dar vieną sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi pripažinus Aukštesniojo Liverpulio šeimos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir leidus jį vykdyti, buvo pripažinta ieškovės J. P. globos teisė D. B. ir N. V., nustatyta, kad jie gyvens iki pilnametystės su ieškove, ir leista išvežti vaikus į Lietuvą nuo 2017 m. gegužės 6 d. Iki tol vaikai gyveno šeimoje Liverpulyje. Vaikai su ieškove atvyko į Lietuvą 2017 m. gegužės 7 d. ir nuo tada N. V. nuolat gyvena su ieškove. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą, nustatė nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą su tėvu O. B., priteisė iš atsakovės J. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir neterminuotai apribojo J. P. motinos valdžią į nepilnametį sūnų D. B.. Šiuo metu nepilnametis N. V. gyvena su ieškove J. P., kuri yra jo globėja. Vaikui 2017 m. liepos 28 d. paskirta našlaičio pensija 69,70 Eur, mokėtina nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. liepos 31 d., 152 Eur globos rūpybos išmoka ir 152 Eur tikslinis priedas nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2032 m. liepos 3 d. Visos N. V. pajamos sudaro 373,70 Eur. Atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, jokios finansinės bei kitos paramos neteikia, visa vaiko išlaikymo našta tenka jo močiutei globėjai J. P..
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, O. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Trečiasis asmuo O. B. taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovės J. P. nepilnamečiui vaikui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės ir pakeisti išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu – ¼ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priteista išlaikymo forma (periodinėmis išmokomis) nepateisina išlaikymo periodinėmis išmokomis instituto. J. P. nuo pat sūnaus grįžimo į Lietuvą, t. y. nuo 2017 m. gegužės 7 d., nesidomėjo sūnaus sveikata, auklėjimu, vystymusi, lavinimu, ugdymu, neskyrė ir neskiria lėšų vaiko išlaikymui nei piniginėmis lėšomis, nei kitomis formomis, nepasveikina nei per šventes, nei per vaiko gimtadienį. Šiuo metu yra susidaręs 5 395,42 Eur sūnaus D. B. išlaikymo įsiskolinimas, todėl tikėtis, kad atsakovė pasikeis ir mokės išlaikymą, nėra pagrindo.
5. Ieškovė J. P. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens O. B. savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė teismo savarankišką reikalavimą atmesti.
6. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad išlaikymas turtu, atsižvelgiant į susidariusią padėtį, priteistinas ieškovės globojamam nepilnamečiam vaikui N. V..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė J. P. yra N. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., motina. N. V. tėvas yra miręs. Ieškovė J. P. – N. V. globėja ir atsakovės motina – teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad N. V. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžo 2017 m. gegužės 7 d., nuo to laiko atsakovė su juo nepalaiko jokių ryšių, išlaikymo neteikia, jos buvimo vieta ieškovei nėra žinoma. Iš byloje esančio Liverpulio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo N. V. globa suteikta močiutei, matyti, kad atsakovė neteko savo vaikų, taip pat ir N. V., globos dėl jų nepriežiūros, taip pat dėl to, kad atsakovė vartojo narkotines medžiagas, šeimoje buvo smurtaujama. Nustatyta ir tai, kad, prieš vaikams grįžtant į Lietuvą, jie buvo globojami Jungtinėje Karalystėje. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą, paaiškino, kad J. P. su vaiku N. V. nebendrauja, vaiku nesidomi, išlaikymo neteikia. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, nėra duomenų, kad tai galėtų pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai riboti atsakovės valdžią į nepilnametį sūnų N. V..
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi ir nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ir nuo ginčo turto priežiūros, ginčo turte negyvena, jos buvimo vieta nėra žinoma, todėl išlaikymo priteisimas turtu atitinka įstatyme ir teismų praktikoje keliamus kriterijus. Kartu šioje byloje spręsdamas, kuriam iš atsakovės vaikų ar abiem vaikams priteistinas išlaikymas buto dalimi, teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), pagal kuriuos turi būti siekiama vaikų ir kitų asmenų, kuriems teismo sprendimas turės reikšmės, interesų pusiausvyros.
10. Teismo nuomone, nors atsakovė yra nusišalinusi nuo abiejų savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau išlaikymo formos nustatymo prasme vaikai yra iš esmės skirtingoje padėtyje. D. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu O. B., tėvas turi jam nuosavybės teise priklausantį būstą. Taigi poreikio ir realios galimybės naudotis ginčo buto dalimi D. B. neturi. Priešingai, N. V. priteisiant išlaikymą ginčo turtu, be kita ko, yra užtikrinama pamatinė vaiko teisė į būstą, nes jis šiuo metu faktiškai aptariamu butu naudojasi. D. B. priteisus ginčo turtą, jam tektų pareiga jį išlaikyti, o tokių galimybių nepilnametis vaikas, tikėtina, neturi. Šios bylos nagrinėjimo metu naudą iš ginčo turto D. B. galėtų gauti tik jį atlygintinai realizavęs (gavęs už jį kompensaciją), o tai, teismo vertinimu, taptų neproporcinga finansine našta aptariamo buto bendraturtei ieškovei ir galimam bendraturčiui nepilnamečiam vaikui N. V. arba pasunkintų šių asmenų galimybes ginčo turtu naudotis. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad išlaikymas ginčo buto dalimi priteistinas vienam iš atsakovės nepilnamečių vaikų – N. V., o trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas pakeisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui D. B. priteisto išlaikymo formą netenkintinas.
11. Ieškovė skirtina N. V. turto administratore, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui priteisiamas nekilnojamasis turtas ir piniginė lėšos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Trečiasis asmuo O. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalį ir tenkinti trečiojo asmens savarankišką reikalavimą: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovės J. P. nepilnamečiui vaikui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, ir pakeisti išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu – 1/8 dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nesutiktina su teismo nuomone, kad tikslinga priteisti išlaikymą turtu tik vienam atsakovės vaikui N. V.. Nagrinėjamu atveju tiek D. B., tiek N. V. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Gyvenamosios vietos nustatymas ir gyvenimas su tėvu D. B. nesuteikia nuosavybės teisės į tėvo butą, kaip ir N. V. gyvenimas pas globėją (močiutę) nesuteikia nuosavybės teisės į globėjos butą. Tiek D. B., gyvenant tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, tiek N. V. gyvenant globėjai nuosavybės teise priklausančiame bute (3/4 dalys), yra užtikrinta teisė i būstą. Taigi, abiejų vaikų padėtis vienoda ir abiem vaikams užtikrinta pamatinė vaiko teisė į būstą. Vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai (globėjai) turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas.
12.2. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, kurios reguliuoja klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, taip pat ir jų išlaikymu, teismas pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas iškėlė aukščiau ieškovės interesus.
12.3. Trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją, tad spręsti šio reikalavimo pasekmes ateičiai buvo netikslinga. Teismas nepagrįstai nustatė, jog tenkinus savarankišką reikalavimą neproporcinga finansinė našta tektų aptariamo buto bendraturtei ieškovei ir galimam bendraturčiui nepilnamečiam vaikui N. V.. Trečiasis asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą pakeisti išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, D. B., būdamas ieškovės anūkas, neturėtų apsunkinti finansinės padėties daugiau negu N. V., kuriam šiuo metu priteistas išlaikymas turtu.
12.4. Pakeitus išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. turtu, būtų užtikrintas išlaikymo prievolės įvykdymas, nes šiai dienai įsiskolinimas sudaro 6183,42 Eur. Atsižvelgiant į 1/8 buto dalies rinkos kainą 6500 Eur ir 18720,75 Eur išlaikymo sumą iki pilnametystės, priteisus vaikui išlaikymą turtu, būtų užtikrinta dalis išlaikymo, o likusi dalis būtų mokama periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, įvertino ne tik teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką išlaikymo priteisimo, jo formos pakeitimo srityje, bet atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad N. V. neturi tėvo, jo auklėjimu rūpinasi ieškovė – močiutė. Butas susidaro iš dviejų kambarių, viename gyvena N. V. ir taip globėja užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Priteisus jam kaip išlaikymo formą jo motinai priklausančią buto dalį, užtikrinta jo teisė į būstą. D. B. gyvena pas tėvą, kuris nuosavybės teise valdo butą, t. y. vaikui užtikrinta teisė į būstą.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įsiskolinimo už sūnaus D. B. išlaikymą suma turi lemiamą reikšmę, nes kaip pagrįstai nurodyta sprendime, sūnaus N. V. išlaikymui mokėtina daug didesnė suma (su jau susidariusiu išlaikymo įsiskolinimu) ir priteisiant turtą lygiomis dalimis, būtų pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai.
13.3. Teismas teisingai nurodė, kad priteisus ginčo turtą, D. B. tektų pareiga jį išlaikyti, o tokių galimybių nepilnametis vaikas, tikėtina, neturi. Kadangi ieškovė yra didesnės buto dalies bendrasavininkė, iki šiol išlaiko visą butą, suprantama, kad N. V., kol jis yra nepilnametis, nėra grėsmės patirti buto išlaikymo išlaidas.
13.4. Ieškovė mano, kad teisingumo ir protingumo principai, remiantis kuriais buvo priimtas sprendimas, užtikrina vaikų ir kitų asmenų, kuriems teismo sprendimas turės reikšmės, interesų pusiausvyrą. Jokių įrodymų ar argumentų, kad šie principai neteisingai pasverti, apeliaciniame skunde nepateikta. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, išsprendus ginčą taip, kaip nurodyta sprendime, buvo ne tik neužprogramuotas ginčas tarp vaikų ateityje, bet ir pašalinta tokio ginčo atsiradimo galimybė.
13.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją, nereikšmingi, nes jo faktiniai veiksmai rodo, kad jis siekia gauti piniginę kompensaciją. Sprendimas turi ne tik išspręsti ginčą, bet ir užkirsti kelią ginčams tarp šalių ateityje, todėl teismas pagrįstai įvertino visus aspektus ir grėsmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo formos pakeitimo
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. B. formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).
17. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
18. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, tai yra priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.
19. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant minėtas nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
20. Trečiasis asmuo O. B. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta jo nepilnamečiam vaikui pakeisti iš motinos priteisto išlaikymo formą. Prašo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymą turtu – 1/8 buto, adresu (duomenys neskelbtini)
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. P. yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, nuo ginčo turto priežiūros, ginčo turte negyvena, jos buvimo vieta nėra žinoma. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovės J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur, tačiau 2019 m. balandžio mėn. išlaikymo įsiskolinimas D. B. sudarė 6 183,42 Eur sumą ir byloje nėra duomenų, kad šis įsiskolinimas būtų dengiamas ar ateityje galėtų būti padengtas. Dėl paminėtų aplinkybių spręstina, kad išlaikymo priteisimas turtu iš principo galėtų atitikti įstatyme ir teismų praktikoje keliamus kriterijus išlaikymo formai pakeisti.
22. Pirmosios instancijos teismas atsisakė keisti išlaikymo formą D. B., motyvuodamas tuo, kad išlaikymo formos nustatymo prasme (netikri) broliai N. V. ir D. B. yra iš esmės skirtingoje padėtyje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
23. Pirma, abiejų vaikų globėjai, t. y. ir O. B., ir J. P. turi gyvenamąjį būstą. Vadinasi, aplinkybė, kad D. B. nėra poreikio naudotis ginčo butu neturi lemiamos reikšmės, nes kalbama ne apie teisę naudotis ginčo butu, o apie išlaikymo formos pakeitimą.
24. Antra, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Vadinasi, labai svarbu užtikrinti realų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Būtent pakeitus išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių D. B. motina nemoka, į išlaikymą turtu (priteisiant dalį D. B. motinai priklausančio turto), būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė gauti tam tikrą realų išlaikymą iš motinos. Aplinkybė, kad D. B. naudą iš priteisto turto šiuo metu galėtų gauti tik jį realizavęs, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Pabrėžtina, kad šiuo metu labai panašioje situacijoje yra ir kitas ieškovės anūkas N. V., nes konkrečią naudą iš jam priteisto turto jis taip pat galėtų gauti tik jį realizavęs.
25. Trečia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisus D. B. išlaikymą turtu, jam tektų pareiga išlaikyti šį turtą, o jis tokių galimybių, tikėtina, neturi. Pažymėtina, kad dėl galimybės išlaikyti ginčo turtą abu ieškovės anūkai vėlgi yra iš esmės tokioje pačioje padėtyje, nes abu savarankiškų lėšų ar turto neturi, jiems turės padėti juos globojantys asmenys. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad O. B. teikia išlaikymą savo sūnui, dėl to darytina išvada, kad jis ir galėtų pasirūpinti vaiko interesais, susijusiais su turtu.
26. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo formos pakeitimas trečiojo asmens nurodomu būdu, galėtų apsunkinti naudojimąsi ginčo turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad N. V. ir D. B. yra broliai (tik jų tėvai skirtingi), kitos ginčo buto dalies savininkė yra jų močiutė. Kadangi jie visi yra artimi giminaičiai, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad jie bus pajėgūs taikiai išspręsti turto naudojimosi ir, jei prireiks, disponavimo klausimus.
27. Penkta, teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad dėl to, jog N. V. išlaikymui mokėtina suma (skaičiuojant iki pilnametystės) yra daug didesnė nei D. B., priteisiant turtą jiems lygiomis dalimis būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų kuriam nors vaikui teikusi išlaikymą, todėl egzistuoja pagrindas manyti, kad ji jo neteiks ir ateityje. Vadinasi, tai, kokia išlaikymo įsiskolinimo suma susidarys vaikams iki 18 metų amžiaus, neturi lemiamos reikšmės, nes nėra tikėtina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis ateityje bus teikiamas. Tad vertinant situaciją pagal tai, kokį realų išlaikymą ieškovės anūkai gali gauti iš motinos, jie atsiduria vienodoje padėtyje. Pagal bylos medžiagą išlaikymo priteisimas turtu šiuo atveju yra vienintelė galimybė vaikams gauti tam tikrą išlaikymą iš motinos. Tačiau priteisus išlaikymą turtu tik vienam iš atsakovės vaikų, kito vaiko galimybė gauti bent kažkokį realų išlaikymą iš motinos iš esmės būtų paneigtos.
28. Šešta, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Nr. KT23-S13/2019).
29. Iš konstitucinio lygiateisiškumo principo išplaukiantys imperatyvai yra labai aktualūs šioje byloje. Byloje sprendžiama dėl išlaikymo (netikriems) broliams priteisimo buto dalimi, kai likusi buto dalis priklauso jų močiutei. Tokioje situacijoje labai svarbu užtikrinti nepilnamečių vaikų lygiateisiškumą ir jų galimybę gauti kiek įmanoma vienodą realų išlaikymą iš motinos.
30. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju N. V. ir D. B., siekiantys gauti tam tikrą išlaikymą motinos turtu, yra labai panašioje situacijoje. Jų padėtys, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokios skirtingos, kad pateisintų prioriteto į turtą suteikimą tik vienam iš vaikų. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi vaikų lygiateisiškumu sprendžiant dėl jų teisių į motinos turtą.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovės J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės. Pasak trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, 2019 m. balandžio mėn. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 6 183,42 Eur sumą. Pagal byloje pateiktą 2019 m. vasario 20 d. buto vertinimo ataskaitą (elektroninės bylos 2 t., b. l. 41–43) ginčo buto rinkos vertė yra 52 000 Eur. Tuomet 1/8 buto dalies vertė yra 6 500 Eur.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 6 500 Eur išlaikymo suma, kuri turėjo (turės) būti sumokėta D. B. periodinėmis išmokomis, keistina į išlaikymą turtu, priteisiant jam 1/8 ginčo buto dalį. Kadangi tokiu sprendimu padengiama tik dalis (6 500 Eur vertės) 2017 m. spalio 9 d. sprendimu periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo, likusi išlaikymo dalis turės būti padengta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą mokėtinomis periodinėmis išmokomis iki D. B. pilnametystės. Trečiojo asmens O. B. apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos sprendimas atitinkamai keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. O. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio, nors vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo žyminio mokesčio jis buvo atleistas. Dėl šios priežasties minėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), minėta žyminio mokesčio suma iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteistina (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo 3 pastraipą, kuria priteistas iš atsakovės J. P. nepilnamečiam vaikui N. V. išlaikymas turtu, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. V. išlaikymą turtu, N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priteisiant 1/8 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini).“
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens O. B. savarankiškas reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Trečiojo asmens O. B. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo tenkinti ir pakeisti dalį D. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, nustatant, kad 6 500 Eur išlaikymo suma, susidaranti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, yra pakeičiama į išlaikymą turtu, priteisiant iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); kita dalis išlaikymo, susidarančio pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, dengtina mokant minėtame teismo sprendime nurodytas periodines išmokas.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti O. B. 146 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 602.
Sprendimo kopiją išsiųsti šalims ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.