Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.20

2024 m. kovo 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. (J. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui A. B. dėl įgaliojimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė paskirti T. B. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pavesti ją atlikti Nepriklausomos teismo psichiatrinės tarnybos teismo ekspertui K. D.; pavesti ekspertams atsakyti į klausimus: ar yra kiekybiniai bei kokybiniai duomenys apie sąmonės sutrikimus, kurie liudytų, kad T. B. įgaliojimo sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų pasekmės ir juos valdyti?; ar T. B. įgaliojimo sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) galėjo objektyviai išreikšti savo valią, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes ir juos valdyti?; pripažinti (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriuo T. B. suteikė atsakovui A. B. teisę atlikti procesinius veiksmus su šeimos turtu – akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ akcijomis, negaliojančiu; pripažinti (duomenys neskelbtini) sandorį dėl 48 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų AB „Klaipėdos nafta“ perleidimo I. K. negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo ieškovui 7 215,00 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovui 7 463,08 Eur kompensaciją už T. B. bei atsakovo turto vertės sumažinimą; priteisti iš atsakovo ieškovui 7 215,00 Eur už ieškovui asmeninės nuosavybės teisės priklausančių 24 050 paprastųjų vardinių akcijų AB „Klaipėdos nafta“ perleidimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus duomenis apie T. B. sveikatą, kurie buvo vertinti (duomenys neskelbtini) metais nustatant jai didelius specialiuosius poreikius.

2. Atsakovas su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir teismo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šioje byloje ieškovo reikalaujamos kompensacijos klausimas yra jau išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023. Civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 teismas išsprendė klausimą dėl ieškovo šitoje naujoje civilinėje byloje vėl iš naujo nurodomoje atsakovės AB SEB banke turėtoje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų, AB „Klaipėdos nafta“ akcijų priteisimo. Todėl iš naujo kelti tų pačių klausimų dėl tose pačiose sąskaitose ar tų pačių akcijų padalijimo ir (ar) priteisimo ieškovas nebeturi net ir formalaus įstatymų numatyto pagrindo. Tiek minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje išspręsti klausimai dėl vertybinių popierių sąskaitose buvusių piniginių lėšų, tiek ir dėl AB „Klaipėdos nafta“ akcijų padalijimo bei su jomis susijusių lėšų priteisimo, jokiame kitame naujame procese negali būti nei iš naujo keliami, nei nagrinėjami. Taip pat minėtoje civilinėje byloje priimtame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, t. y. kad atsakovas apskritai jokių bendrų šeimos lėšų nenaudojo asmeninių poreikių tenkinimui nagrinėjamoje šioje byloje yra itin aktualios ir, šiam sprendimui įsiteisėjus, ieškovas apskritai nebetektų net ir teorinio pagrindo reikalauti jokių naujų kompensacijų. Juo labiau, šiuos reikalavimus grindžiant jau išnagrinėtoje minėtoje civilinėje byloje priimtu sprendimu išspręstomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl ši civilinė byla turėtų būti sustabdyta iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 2023 m. lapkričio 14 d. priimto sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios civilinės bylos nutraukimo.

3. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį dėstomais argumentais dėl bylos sustabdymo pateiktoje nuomonėje nurodė, kad atsakovas atsiliepime daug dėmesio skyrė ieškinio tapatumui, tačiau ieškinio tapatumas nėra pagrindas bylos sustabdymui, o gali būti pagrindu išnagrinėjus civilinę bylą ją nutraukti. Ieškinio tapatumo klausimas ir bylos sustabdymo klausimas buvo išspręstas civilinės bylos Nr. e2-1241-965/2023 nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024 sustabdė civilinę bylą Nr. e2-539-991/2024, iki įsiteisės Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023.

5. Įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį bei pagrindą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos už AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimą priteisimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. gegužės 6 d., o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 buvo nagrinėjami klausimai dėl piniginių lėšų, buvusių atsakovo ir T. B. vardu atidarytose banko sąskaitose tuo pačiu laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad minėtame teismo sprendime buvo išspręsti klausimai dėl viso ieškovui po T. B. mirties tenkančio turto, tarp jų ir AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų priklausymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galimybės ieškovui suformuluoti galutinių reikalavimų atsakovui, taip pat nėra galimybės teismui išspręsti klausimo dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovui (ne)tapatumo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 išspręsti klausimai turi esminę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024 nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovas patikslintu ieškiniu šioje byloje ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu sandorį ((duomenys neskelbtini) įgaliojimą), kuris nebuvo ginčo objektu civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023; (duomenys neskelbtini) sandorį, sudarytą tarp atsakovo ir I. K., dėl 48 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų AB „Klaipėdos nafta“ perleidimo; gina savo asmeninės nuosavybės teisę, kadangi atsakovas prasidėjus paveldėjimo procesui perleido, be ieškovo žinios pasinaudojęs (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, ieškovui asmenine nuosavybe priklausiusias akcijas trečiajam asmeniui. Šios aplinkybės liudija, kad civilinės bylos Nr. e2-1241-965/2023 išsprendimas jokios įtakos negali turėti civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024 išsprendimui.

6.2. Ginčijama nutartimi teismas nurodė, kad, kol nėra išspręsta civilinė byla Nr. e2-1241-965/2023, nėra galimybės teismui išspręsti klausimo dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovui (ne)tapatumo. Teismas turėjo apsispręsti, kokiu pagrindu sustabdo bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nesuteikia teismui teisės sustabdyti civilinės bylos tam, kad išspręstų klausimą dėl ieškinio tapatumo. Ieškinio tapatumo klausimas sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje. O jeigu ieškinys jau yra priimtas, tai paaiškėjus ieškinio tapatumo požymiams civilinė byla turi būti išnagrinėta ir nutraukta.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, pateikė prosenius dokumentus, kuriuose išdėstė išsamius nesutikimo argumentus, taip pat bylą nagrinėjančio teismo prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 priimto 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovo atsiliepimuose į ieškovo ieškinius yra išdėstytos aplinkybės, kurios akivaizdžiai patvirtina, jog naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nėra jokio įstatymų numatyto ir faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1241-965/2023 pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui dėl nuostolių, žalos priteisimo ir įgaliojimo bei panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. (duomenys neskelbtini) patvirtintą T. B. sudarytą įgaliojimą; pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį; priteisti iš atsakovo ieškovui 26 016,01 Eur ieškovui priklausančio paveldėto turto, 30 711,47 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, 5 017,86 Eur be pagrindo iš palikėjos sąskaitų paimtų piniginių lėšų, 900,00 Eur žalos atlyginimą, iš viso 62 645,34 Eur, 35 96,93 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 66 242,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11. Remiantis minėtos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. spalio 23 d. teismui teikė prašymą (DOK-45903) dėl civilinių bylų Nr. e2-1241-965/2023 (naujas civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024) ir Nr. e2-9639-991/2023 sujungimo, prašyme nurodyta, kad šiose civilinėse bylose sprendžiami panašūs klausimai, civilinėje byloje Nr. e2-9639-991/2023 pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos už akcijų perleidimą priteisimo. Teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą spręsti civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024 sujungimo su civiline byla Nr. e2-9639-991/2023 klausimą perdavė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui (pirmininko pavaduotojui). Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė sujungti Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-1241-965/2023 (Nr. e2-539-991/2024) ir Nr. e2-9639-991/2023.

12. Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-9639-991/2023 ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento T. B. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą atsakovui, priteisė iš atsakovo 23 120,75 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 120,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui, paskirstė byloje proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi yra pradėtas apeliacinis procesas pagal ieškovo apeliacinį skundą.

Dėl civilinės bylos sustabdymo instituto taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje

13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada teigia, kad civilinės bylos Nr. e2-1241-965/2023 išsprendimas jokios įtakos negali turėti civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024 išsprendimui.

14. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162 ³ straipsnis)

15. Pagal CPK nuostatas yra išskiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios teismui išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).

16. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė išvadą, kad, kol nėra įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galimybės ieškovui suformuluoti galutinių reikalavimų atsakovui, taip pat nėra galimybės teismui išspręsti klausimo dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovui tapatumo, todėl konstatavo, kad minėtame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 išspręsti klausimai turi esminę reikšmę šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

17. Atskirajame skunde ieškovas kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas ir teigia, kad šiuo atveju ieškovas patikslintu ieškiniu šioje byloje ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu atsakovo sudarytus sandorius; teismas turėjo apsispręsti, kokiu pagrindu sustabdo šią bylą, kadangi CPK nesuteikia teismui teisės sustabdyti civilinės bylos tam, kad išspręstų klausimą dėl ieškinio tapatumo, nes šis klausimas sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, o jeigu ieškinys jau yra priimtas, tai paaiškėjus ieškinio tapatumo požymiams civilinė byla turi būti išnagrinėta ir nutraukta.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, kt.). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas klausimą, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).

19. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kad tarpusavyje susijusiose bylose nebūtų priimta prieštaringų teismų sprendimų, taip pat siekiant, jog nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties byloje Nr. e2-704-790/2022 10 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nagrinėjamos bylos dalyką, sprendžia, kad ieškovas reikalavimus kildina iš atsakovo sudarytų sandorių dėl A. B. priklausančių vertybinių popierių perleidimo, reikalavimus grįsdamas nurodo, kad gina savo asmeninės nuosavybės teisę, kadangi atsakovas prasidėjus paveldėjimo procesui perleido, be ieškovo žinios pasinaudojęs atsakovui išduotu atsakovo sutuoktinės T. B. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias AB „Klaipėdos nafta“ akcijas trečiajam asmeniui I. K., o civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 ginčas kilo dėl mirusios ieškovo motinos T. B. ir atsakovo sutuoktinės T. B. išduoto sutuoktiniui (atsakovui) (duomenys neskelbtini) įgaliojimo tvarkyti jos turtą ir pajamas galiojimo, šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimus grindė tuo, kad palikėja T. B. savo sutuoktiniui atsakovui išdavė įgaliojimą tvarkyti jos turtą ir pajamas, nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, o notarė pagal sąskaitas neteisingai nustatė paveldimo turto masę. Taigi šiuo atveju nors abiejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir juose keliami klausimai nėra tapatūs. Pirmosios instancijos teismui vertinant, kad ieškinio reikalavimai tapatūs, sutiktina su apeliantu, kad klausimas dėl ieškinio tapatumo sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, o jeigu ieškinys jau yra priimtas, tai paaiškėjus ieškinio tapatumo požymiams civilinė byla turėtų būti nutraukta.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 buvo išspręsti klausimai dėl viso ieškovui po T. B. mirties tenkančio turto, tarp jų ir AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų priklausymo, o ieškovas šioje nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimą atsakovui dėl kompensacijos už AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimą priteisimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. gegužės 6 d., todėl, teismo vertinimu, 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 išspręsti klausimai turi esminę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 išspręsti klausimai gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-539-991/2024. Tačiau nurodytos aplinkybės, kad civilinę bylą būtina sustabdyti, iki įsiteisės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galimybės ieškovui suformuluoti galutinių reikalavimų atsakovui, taip pat nėra galimybės teismui išspręsti klausimo dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovui tapatumo, nesudaro pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, posėdis apeliacinės instancijos teisme paskirtas 2024 m. kovo 7 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į ieškovo reiškiamus ieškinio reikalavimus, prašymą dėl ekspertizės (šios nutarties 1 punktas), įvertinus atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, siekiant proceso ekonomiškumo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sustabdė bylos nagrinėjimą nurodytais pagrindais, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra galimybės išnagrinėti pateikto ieškinio, iki įsiteisės minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 293 straipsnio nuostatomis turi galimybę išspręsti klausimą dėl pareikštų tapačių reikalavimų, taip pat turės galimybę atsižvelgti į 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu nustatytas, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes bei teismo padarytas išvadas. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė tinkamai neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygų.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma stabdyti civilinės bylos Nr. e2-539-991/2024 nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1241-965/2023 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Ieškovo atstovas pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ / 06-2024 ir SEB banko mokėjimo nurodymą, kad ieškovas yra atsiskaitęs už jam suteiktas teisines paslaugas 500,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo A. B. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.