Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1241-965/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: e2-1241-965/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08043-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: J. T.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: notarės Dalios Rogovaitės
Advokatai: Alius Galminas, Viačeslavas Žarkovas, Diana Navickienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1241-965/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08043-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.5.4.3; 2.5.5; 3.1.3.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovui J. T. (J. T.) ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovui A. B. ir jo atstovei advokatei Dianai Navickienei,trečiojo asmens notarės Dalios Rogovaitės atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių, žalos priteisimo ir įgaliojimo bei panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notarė Dalia Rogovaitė, notarė Vanda Kasiulynienė, A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-jo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2020 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą T. B. sudarytą įgaliojimą; pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 26 016,01 Eur ieškovui priklausančio paveldėto turto, 30 711,47 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, 5 017,86 Eur be pagrindo nuo palikėjos sąskaitų nuimtų piniginių lėšų, 900 Eur žalos, iš viso 62 645,34 Eur, 3 596,93 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 66 242,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina (atsakovo sutuoktinė). Ieškovas priėmė motinos palikimą. Klaipėdos miesto 11-jo notaro biuro notarė Vanda Kasiulynienė 2022 m. liepos 27 d. ieškovui išdavė paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Nr. 3088, pagal kurį ieškovas iš motinos paveldėjo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį piniginių lėšų motinos vardu atidarytose banko sąskaitose, 1/2 dalį piniginių lėšų atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose bei 1/2 dalį paprastųjų vardinių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. Ieškovo teigimu, 2016–2017 metais jis su motina paskutinį kartą tikrino jos banko sąskaitas įvairiose kredito įstaigose, kuriose ieškovo motinos bendros piniginės lėšos viršijo 25 000 Eur sumą. Priėmus palikimą, motinos banko sąskaitose buvo 48,70 USD ir 736,54 Eur. Kadangi motina buvo faktiškai neveiksni dėl sveikatos būklės, o atsakovui buvo išduoti įgaliojimai veikti ieškovo motinos vardu, ieškovas mano, kad atsakovas, pasinaudojęs įgaliojimais, sumažino motinos turtą (persivedė pinigus į savo asmenines banko sąskaitas ir išgrynino), todėl atsakovas turi kompensuoti įpėdiniui turto sumažėjimą. Ieškovas mano, kad atsakovo sudaryta (pagal įgaliojimą) T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), 2021-12-28 panaudos sutartis yra apsimestinė sutartis, nes iš tikrųjų tarp sutarties šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas sudarydamas panaudos sutartį iš esmės pažeidė buto savininkės T. B. interesus ir padarė 900 Eur turtinę žalą, kurią sudaro negautas pelnas per visą panaudos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2021-12-28 iki 2022-09-28.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Nurodo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, proceso metu siekia apkaltinti atsakovą visais įmanomais pažeidimais ir reikšti bet kokio pobūdžio reikalavimus, o tuo atveju, jeigu jie nepasitvirtins ir atsakovas nuo jų apsigins, siekia reikšti naujus reikalavimus. Ieškovas be jokių priedų ir be argumentų išsakydamas teiginius apie atsakovo tariamą veiksmų neteisėtumą, iš esmės įrodinėjimo naštą perkelia atsakovui, siekdamas, kad atsakovas turėtų teisintis, kur jis, gyvendamas santuokoje su T. B., per kelis metus panaudojo pinigines lėšas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nesikreipė dėl motinos pripažinimo neveiksnia į atitinkamas institucijas. Ieškovui, kaip sūnui, nuo motinos ligos nustatymo iki pat mamos mirties jos veiksnumas nekėlė abejonių. Taip pat dėl veiksnumo nekilo abejonių ir notarei bei įgaliojimo patvirtinimo procedūroje dalyvavusiems liudininkams. T. B. sveikatos būklė neįtakojo jos veiksnumo. T. B. asmeninės lėšos buvo skirtos jos gaunamoms socialinėms ir medicininėms paslaugoms bei kitiems poreikiams apmokėti. Buvo sudaryta T. B. priklausančio buto panaudos sutartis, kad būtų apmokėti mokesčiai už butą. T. B. butu nesinaudojo, tačiau mokesčius vis tiek reikėjo už butą mokėti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Dalia Rogovaitė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame detaliai išdėstė įgaliojimo sudarymo aplinkybes. Įgaliojimas buvo išduotas laikantis įstatymu nustatytų reikalavimų. Duomenys apie ieškovo motinos neveiksnumą, sveikatos būklę viešuosiuose registruose nebuvo paviešinti. T. B. aiškiai išreiškė savo valią, kad sutuoktinis gautų įgaliojimą veikti jos vardu. Prašo ieškovo reikalavimą dėl 2020-09-30 notarės patvirtinto įgaliojimo panaikinimo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas palaikė ieškinį ir aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad ieškovo mama buvo rusakalbė, lietuviškai nesuprato, be to, sunkiai sirgo Alzheimerio liga, nevaikščiojo, sunkiai kalbėjo, dėl to nieko nesuprato, ką patvirtina ekspertizės aktas. Mano, kad atsakovas, pasinaudodamas sunkia sutuoktinės būkle, neteisėtai ir nepagrįstai panaudojo sutuoktinės lėšas, todėl privalo jas grąžinti T. B. įpėdiniui – ieškovui.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė Diana Navickienė su ieškiniu nesutiko, palaikė aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad nors T. B. ir turėjo sveikatos problemų, tačiau buvo sveiko proto ir savo veiksmus suprato. Ekspertas įvertino tik medicininę dokumentaciją, tačiau neatsižvelgė į faktinę situaciją, kurią atsakovas buvo išdėstęs ir pateikęs nuotraukas. Tam, kad gautų pagalbą ir slaugą, T. B. nevisiškai sąžiningai ir tiksliai atsakinėjo į psichiatro klausimus, todėl galėjo susidaryti įspūdis, kad ji nesupranta. T. B. turėjo tik fizinę negalią, todėl įgaliojimo pasirašymui buvo pasitelkti liudytojai. Atsakovas su T. B. santuokoje pragyveno apie 40 metų, vedė bendrą ūkį ir gerai sutarė, atsakovo pajamos visada buvo gerokai didesnės nei T. B.. Visos lėšos buvo panaudotos šeimos ir T. B. poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo nuorašas, kuriuo T. B. įgaliojo A. B. atstovauti notarų biure, visose teismo įstaigose, atstovauti jai bet kurioje antstolio kontoroje ir (ar) visose kitose įstaigose, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, Klaipėdos psichikos sveikatos centre, bet kurioje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, ligoninėje, poliklinikoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visuose jos teritoriniuose skyriuose, bet kuriame socialinės rūpybos skyriuje, Ligonių kasose, Darbo biržoje, Mokesčių inspekcijoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, vykdant anksčiau nurodytus pavedimus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus (jų dublikatus), sumokėti ir gauti pinigus, daryti pareiškimus, pasirašyti prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimą patvirtino notarė Dalia Rogovaitė, Klaipėdos miesto 13-asis notaro biuras. Įgaliojimą pasirašė O. M., L. M., L. R..

2. 2023 m. liepos 5–31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 87TPK-66/2023, kuriame konstatuota, kad T. B., sudarydama 2020-09-30 įgaliojimą, sirgo demencija, vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Dėl 2020-09-30 įgaliojimo

3. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

4. Atsakovas kėlė klausimą, kad yra netinkamas atsakovas dėl pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinus, kad sandoris (šiuo atveju – įgaliojimas) sudarytas atsakovo A. B. naudai, todėl pagal pareikštus reikalavimus, ginčijant sandorį, jis yra tinkamas atsakovas.

5. Nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar T. B. ginčijamo sandorio (2020 m. rugsėjo 30 d.) sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 87TPK-66/2023 konstatuota, kad T. B., sudarydama 2020-09-30 įgaliojimą, sirgo demencija, vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

6. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), ji nėra teismui privaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 straipsnio 1 dalis; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

7. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad T. B., atsakydama į asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, nebuvo sąžininga, kad gautų slaugą, tačiau eksperto įvertinta medicininės dokumentacija patvirtina, kad nuo 2015 m. T. B. diagnozuota Alzheimerio liga, tyrimais fiksuoti galvos smegenų pakitimai. Nuo 2016 m. T. B. diagnozuota demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga; ligos eiga blogėjo, nuolat buvo stebima psichiatro; protinės būklės tyrimai MMSE nuolat blogėjo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizės aktas nėra išsamus, nes ekspertui nebuvo pateiktos atsakovo nurodytos aplinkybės, pateiktos fotonuotraukos, todėl jų neįvertino. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes atsakovo pateikti duomenys buvo išsiųsti į ekspertizės įstaigą (e-bylos III t.; b. l. 191-192). Be kita ko, atsakovo pateikti paaiškinimai ir nuotraukos nepaneigia į bylą pateiktų medicininių duomenų. VšĮ „Pagalba senjorui“ pažymoje taip pat nurodyta, kad T. B. dėl silpnos fizinės ir protinės sveikatos nebegalėjo pasirūpinti savimi, nebegalėjo atstovauti savęs institucijose. Buvo reikalinga priežiūra visą parą (e-bylos II t.; b. l. 110).

8. Teismo posėdžio metu buvo apklausti įgaliojimą už T. B. pasirašę liudytojai – T. B. draugės L. R., O. M. ir kaimynė L. M., kuri vakarais ir naktimis prižiūrėjo T. B.. Visos liudytojos be išimties parodė, kad T. B. įgaliojimo pasirašymo metu buvo protinga, tik dėl fizinės negalios negalėjo savimi pasirūpinti; liudytoja L. R. nepastebėjo net jokios fizinės T. B. negalios. Nė viena iš nurodytų liudytojų neparodė apie kokius nors jos atminties praradimus ar įžvelgiamus psichinius sutrikimus, tačiau byloje esant medicininių duomenų, kad nuo 2015–2016 m. T. B. diagnozuota Alzheimerio liga, demencija, protinės būklės tyrimai rodė vis blogesnę T. B. būklę, ji buvo nuolat konsultuojama psichiatro, teismo nuomone, ekspertas pagrįstai padarė išvadą, kad T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo pasirašymo metu sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

9. Viena vertus, atsakovas bei trečiasis asmuo teisingai nurodė, kad su T. B. dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. sandorio bendravo notarė Dalia Rogovaitė, kuri nurodė, jog T. B.sandorio prasmę ir turinį puikiai suprato, buvo adekvati, abejonių nekilo. Kadangi T. B. buvo rusakalbė, su ja bendrauta rusiškai, 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojime nurodyta, kad įgaliojimo tekstas įgaliotojai žodžiu išverstas į rusų kalbą, perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki sandorio sudarymo T. B.sveikata jau buvo pablogėjusi, be to, sandorio sudarymo metu T. B.jau sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir sandorių sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir numatyti jo padarinių. Kadangi T. B. buvo rusakalbė, pas notarą atvyko lydima kitų asmenų, todėl notarei bendraujant neilgą laiką galėjo nekilti abejonių dėl T. B. psichinės sveikatos, todėl vien notarės ar liudytojų parodymai, teismo vertinimu, savaime nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių T. B.psichinę būklę, visumos.

10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkintinas reikalavimas dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Dėl 30 711,47 Eur kompensacijos

11. Ieškovas nurodo, kad nuo 2020-09-30 įgaliojimo sudarymo dienos iki T. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas A. B. iš savo ir T. B. sąskaitų išgrynino 54 322,95 Eur ir 7 100 Eur sumokėjo kitam asmeniui, iš viso sumažino bendrą sutuoktinių nuosavybę 61 422,95 Eur. Ieškovo manymu, kadangi įgaliojimo sudarymo metu T. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pusė piniginių lėšų sumos, kurią atsakovas panaudojo po įgaliojimo sudarymo iki T. B. mirties, priklausė T. B., o po jos mirties – ieškovui, kaip testamentiniam įpėdiniui.

12. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi sutuoktiniui mirus, todėl po T. B. mirties, ieškovui J. T. paveldėjus jos turtines teises, ieškovui perėjo teisė reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas bendrą sutuoktinių turtą – pinigines lėšas – panaudojo ne šeimos poreikiams, o savo reikmėms.

14. Bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl pasibaigus sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu T. B. atsakovui būtų perdavusi didesnę dalį savo pajamų, kurias atsakovas būtų panaudojęs išimtinai savo (ne šeimos) reikmėms.

15. Nors šalys teismo posėdžio neneigė aplinkybės, kad T. B. pati banko sąskaitomis nesinaudojo, tačiau vien aplinkybė, kad banko kortele ar banko sąskaita pati T. B. nesinaudojo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokios savo teisės įgyvendinti (taip pat ir per kitus asmenis) negalėjo iki pat mirties. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su T. B. ilgus metus pragyveno santuokoje, jų šeimoje užaugo ir ieškovas. Pasak atsakovo, jis visada rūpinosi šeimos finansais, sąskaitų apmokėjimu, T. B. to nedarė, jai kliudė ir kalbos barjeras. Atsakovo teigimu, visi iš banko paimti pinigai buvo panaudoti išskirtinai tik šeimos ir T. B. poreikiams tenkinti. Ieškovas priešingų įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad atsakovas išgrynintus pinigus panaudojo išimtinai tik savo interesais.

16. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad nuo 2021-02-02 iki 2021-09-03 už T. B. priežiūrą VšĮ „Pagalba senjorui“ buvo mokama kas mėnesį po 1 260 Eur, vėliau mažesnės pinigų sumos (e-bylos I t.; b. l. 143-153); Klaipėdos socialinių paslaugų centrui „Danė“ nuo 2018-10-01 iki 2021-03-31 sumokėta 4 849 Eur už paslaugas (e-bylos III t.; b. l. 93); be kita ko, pirko vaistus, maisto produktus, higienos prekes, apmokėjo sąskaitas. Dėl 7 100 Eur atsakovas paaiškino, kad tai buvo paskola jo dukrai, kuri buvo grąžinta dar T. B. gyvai esant ir jai žinant. Šalys patvirtino aplinkybes, kad T. B. buvo reikalinga kito asmens priežiūra ir naktį, todėl buvo samdoma slaugytoja, už paslaugas atsiskaitydavo atsakovas. Šias aplinkybes patvirtino ir šias paslaugas T. B. suteikusi L. M., kuri buvo apklausta, kaip liudytoja. Liudytoja taip pat patvirtino, kad A. B. visada rūpinosi žmona, bendravimas tarp jų buvo šiltas ir draugiškas. T. B. draugės L. R., O. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. B. su T. B. gražiai sutarė, vienas kitu rūpinosi, T. B. niekada neminėjo, kad nepasitiki sutuoktiniu, visur kartu su juo dalyvaudavo tiek šventėse, tiek lankydama drauges.

17. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tiek iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo, tiek po jo iki pat T. B. mirties, A. B. su T. B. vedė bendrą ūkį, kartu naudojo bendras lėšas jų šeimos poreikiams patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomas priteisti pinigų sumas atsakovas būtų panaudojęs įsigyjant sau turtą, dengiant savo prievoles ar kitoms asmeninėms reikmėms. Net ir nesudarius T. B. ginčijamo įgaliojimo, sutuoktiniai viso bendro gyvenimo laikotarpiu galėjo disponuoti bendromis lėšomis savo bendriems šeimos poreikiams, kad ir kokio dydžio jie būtų, patenkinti. Ginčo laikotarpiu T. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, tokio proceso neinicijavo ir pats ieškovas. Vien faktas, kad T. B., sudarydama įgaliojimą, nesuprato savo veiksmų ar sandorio turinio, nereiškia, kad palikėja nesuprato būtinybės patenkinti savo fiziologinius ar kitus poreikius ir tam prieštaravo. Ieškovas neįrodė, kad lėšos buvo panaudotos ne T. B. ir šeimos interesais. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo yra atmestina, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl buto panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo

18. Ieškovas nurodo, kad 2021-12-28 atsakovas panaudos sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui A. J. T. B. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad iš tikrųjų buvo sudaryta nuomos sutartis; pateikė reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, T. B. būtų gavusi, išnuomojus ginčo butą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. (CK 6.249 straipsnis).

19. Vienas iš CK 1.87 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, yra tuomet, kai sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti, o apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas).

20. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad panaudos sutartis buvo sudaryta tam, kad trečiasis asmuo įsipareigojo butą paremontuoti, nes butas buvo blogos būklės, be to, reikėjo mokėti mokesčius; trečiojo asmens pozicija nežinoma, nes jis atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos, o ne panaudos teisinių santykių egzistavimą tarp A. B. ir A. J., todėl nėra pagrindo sandorio pripažinti apsimestiniu.

21. Ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti 900 Eur negautas pajamas, kurias T. B. būtų gavusi, jei turtas būtų išnuomotas (CK 6.249 straipsnis).

22. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, ji yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

23. T. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), niekas nesinaudojo; butas nebuvo nei parduotas, nei išnuomotas. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad T. B. kada nors vertėsi nekilnojamojo turto nuoma, byloje nėra pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų, kad ketinimą verstis nekilnojamojo turto nuomos verslu T. B. kažkada turėjo. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. pačiai reikėjo kito žmogaus pagalbos, kad ji neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, pagal pateiktus duomenis buvo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis, teismas sprendžia, kad ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti mokėti atlyginimo už buto nuomą. Todėl reikalavimas, priteisti negautas pajamas, kurios turi būti realios, o ne tikėtinos, teismo vertinimu, yra atmestinas.

24. Remiantis aptartais argumentais, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl 26 016,01 Eur nuostolių

25. Ieškovas nurodo, kad T. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau notarei, išdavusiai paveldėjimo teisės liudijimą, informacija apie sutuoktinių banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas buvo pateikta ne T. B. mirties dieną, bet 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, todėl buvo neteisingai nustatyta paveldimo turto masė.

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarė Vanda Kasiulynienė, vadovaudamasi testamentu, kurį sudarė palikėja T. B., mirties data (duomenys neskelbtini) (testamentą patvirtino Klaipėdos m. 4 notarų biuro notarė Ilona Mineikienė, 2001-10-10, registro Nr. M-8102), 2022-07-27 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą palikėjos testamente nurodytam turto įpėdiniui J. T.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro:

· Butas, esantis (duomenys neskelbtini);

· 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB SEB banke T. B. vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) USD; Nr. (duomenys neskelbtini) U. P.: AB SEB banko 2022-05-06 informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15033;

· 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB Šiaulių banke A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: AB Šiaulių banko 2022-05-13 informacinis raštas Nr. 22-09196 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas;

· 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) USD; Nr. (duomenys neskelbtini) EUR; Nr. (duomenys neskelbtini) USD. Pagrindas: AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo 2022-05-10 pažyma Nr. 8176-10/809 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas;

· 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų „Swedbank“, AB A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: „Swedbank“, AB 2022-05-17 informacinis raštas Nr. SPAMKT-22-5113 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB SEB banke A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) EUR; Nr. (duomenys neskelbtini) USD; (duomenys neskelbtini) EUR; (duomenys neskelbtini) USD; (duomenys neskelbtini) EUR; (duomenys neskelbtini) USD. Pagrindas: AB SEB banko 2022-05-06 informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15041 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis paprastųjų vardinių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų, 28 136 vienetų, vienos akcijos nominali vertė 0,285000 Eur, 2022-05-05 vertybinių popierių vertė 8018,76 Eur; ISIN kodas (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) U. P.: AB SEB banko 2022-05-06 informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15041; 2022-05-06 vertybinių popierių portfelio išrašas ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas;

· 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2022-07-04 pažyma Nr. 19.25-L301/347 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. Kasiulynienės 2022-07-27 išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas.

27. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą ieškovui iš atsakovo A. B. buvo pervesta 2 430,01 Eur ir 3 829,53 USD (e-bylos IV t.; b. l. 154-155); iš T. B. sąskaitų pervesta 363,27 Eur ir 19,09 USD (e-bylos IV t., b. l. 149 ir 151). Taigi iš viso pagal paveldėjimo teisės liudijimą J. T. bendrai pervesta 2 793,28 Eur ir 3 848,42 USD.

28. Iš į bylą pateiktų atsakovo ir T. B. banko sąskaitų nustatyta, A. B. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose T. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo toks pinigų likutis: sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 7 600,85 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 4 846,51 Eur ir 1 363,84 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 6 807,28 Eur ir 2 000 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 2 072,27 USD. T. B. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose T. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 48,70 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 774,08 Eur. Iš viso bendrai sutuoktinių T. B. mirties dieną AB SEB banko sąskaitose pinigų likutis buvo 20 029,12 Eur ir 5 484,81 USD.

29. A. B. vardu atidarytoje AB Šiaulių banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) T. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo 1 619,46 Eur pinigų likutis; AS Citadele banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 2 282,09 USD.

30. A. B. vardu atidarytose AS Luminor banko sąskaitose T. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 1 037,09 Eur; (duomenys neskelbtini) 6 708,46 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 9 866,78 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 26,41 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 318,99 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 313,36 Eur; iš viso bendrai piniginių lėšų likutis: 18 271,09 Eur.

31. A. B. vardu atidarytose AB Medicinos banko sąskaitose T. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 4,33 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 1 448,10 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 1 004,21 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 3 004,21 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 2 556,01 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 2 960,91 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 868,86 Eur; iš viso bendrai piniginių lėšų likutis: 11 846,63 Eur .

32. Taigi iš visų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad T. B. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai bendrai banko sąskaitose turėjo 51 766,30 Eur (20 029,12 Eur + 1 619,46 Eur + 18 271,09 Eur + 11 846,63 Eur) ir 7 766,90 USD (5 484,81 USD + 2 282,09 USD). Bankų pateiktuose išrašuose nurodžius pinigų likučius nacionaline valiuta ir tose sąskaitose, kuriose piniginės lėšos buvo laikomos JAV doleriais, teismas rėmėsi pinigų likučių sumomis, nurodytomis nacionaline valiuta. Kituose išrašuose bankams lėšų nekonvertavus, teismas piniginių lėšų likutį nurodė JAV doleriais.

33. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui, paveldėjus T. B. turtą pagal testamentą, jam priklauso pusė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto bei piniginių lėšų, buvusių pas abu sutuoktinius palikėjos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini).

34. Kadangi notarė V. Kasiulynienė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, paveldimo turto masę nustatė ne palikimo atsiradimo dieną, bet pagal bankų pateiktų išrašų datą (išskyrus AB Swedbank, kuris pinigų likutį nurodė (duomenys neskelbtini)), ieškovas turi teisę į T. B. jos mirties dieną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią turto bei piniginių lėšų dalį.

35. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą ir tai, kad iš viso pagal paveldėjimo teisės liudijimą J. T. bendrai pervesta 2 793,28 Eur ir 3 848,42 USD, ieškovas turi teisę į 23 089,87 Eur (51 766,30 Eur / 2 – 2 793,28 Eur) ir 35,03 USD (7 766,90 USD / 2 – 3 848,42 USD) piniginių lėšų atlyginimą. Kadangi ieškovas notarės veiksmų neskundė, suėjo įstatymo nustatytas naikinamasis terminas notarės veiksmams apskųsti, todėl yra pagrindas paveldėto turto masę sudarančias sumas priteisti ieškovui iš atsakovo.

36. Ieškovas prašo užsienio valiuta priklausančias lėšas priteisti pagal sprendimo priėmimo metu esantį euro ir dolerio kursą, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso tik tos sumos, buvusios palikėjo mirties dieną, todėl užsienio valiuta priklausanti suma konvertuojama palikimo atsiradimo dieną buvusiu valiutų kursu. Oficialus kursas (duomenys neskelbtini) buvo 1,134200, todėl 35,03 USD konvertavus į eurus susidarytų 30,88 Eur suma.

37. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo priteistina bendra 23 120,75 Eur (23 089,87 Eur + 30,88 Eur) suma, sudariusi paveldimo turto masę T. B. mirties dieną.

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 3 569,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (palikėjos mirties data) iki ieškinio padavimo dienos, taikant įstatyme nustatytą (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.). Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

Tarp šalių nekyla ginčo, jog atsakovo prievolė ieškovui yra piniginė. Tačiau, teismo vertinimu, ši piniginė prievolė ieškovui atsirado tik šio teismo sprendimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldėjimo bylą veda ir dėl paveldimo turto sprendžia notaras, atsakovas savo iniciatyva dėl paveldėto turto dalių ar lėšų paskirstymo jokios įtakos daryti negalėjo ir nedarė, todėl jokio termino įvykdyti piniginę prievolę nepraleido, o prievolė jam atsiranda šio sprendimo pagrindu. Ieškovas be kita ko, tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turėjęs galimybę susipažinti su paveldėjimo byla, notarės veiksmų neskundė, neprašė papildyti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atsakomybė už negalėjimą ieškovui naudotis savo pinigais negali būti perkelta atsakovui. Remiantis išdėstytais argumentais, reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Toks ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinio reikalavimus sumokėjo 433 Eur, likusi 1 000 Eur suma 2023-04-17 nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 773,24 Eur už ekspertizę, iš viso 2 273,24 Eur.

40. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 4 053 Eur atstovavimo išlaidų; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarė Dalia Rogovaitė patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

41. Nurodytos šalių išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

42. Teismui patenkinus 44 proc. ir atmetus 56 proc. ieškinio reikalavimų (1 neturtinis reikalavimas patenkintas; 1 neturtinis reikalavimas atmestas; turtinis reikalavimas patenkintas 34 proc.), ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą sudaro 802,48 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo 433 Eur, o likusi suma atidėta iki sprendimo priėmimo, iš ieškovo valstybei priteistina 369,48 Eur žyminio mokesčio. Kadangi už ieškinio reikalavimus mokėtinas 1 433 Eur žyminis mokestis, todėl patenkinus 44 proc. ieškinio reikalavimų, 630,52 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

43. Teismui patenkinus 44 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 273,24 Eur x 0,44). Atmetus 56 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistinos 2 269,68 Eur atstovavimo išlaidos, o trečiajam asmeniui notarei D. Rogovaitei iš ieškovo – 560 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis).

44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 35,96 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį iš dalies, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 20,14 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovo – 15,82 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. DR-5367), išduotą atsakovui A. B.

Priteisti iš atsakovo A. B. 23 120,75 Eur (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų 75 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 120,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. T..

Priteisti iš ieškovo J. T. 2 269,68 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 68 ct) atstovavimo išlaidas atsakovui A. B..

Priteisti iš ieškovo J. T. 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniu notarei Daliai Rogovaitei.

Priteisti iš ieškovo J. T. 369,48 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 48 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. B. 630,52 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 52 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Iš ieškovo J. T. valstybės naudai priteisti 20,14 Eur (dvidešimt eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteisti 15,82 Eur (penkiolika eurų 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė