- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- e2-629-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00391-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SERNETA“, OOO „KARTBLANSH“, N. R. (N. R.) dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lideres“ (toliau – nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „SERNETA“, OOO „KARTBLANSH“, N. R., kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „SERNETA“, N. R. ir OOO „KARTBLANSH“ 200 000 Eur negražintą avansą, 375 050 Eur palūkanų, 200 000 Eur baudą, 47 770 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė, nepranešant atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą ir pinigines lėšas 822 820 Eur sumai, areštuojant atsakovų pinigines lėšas (įskaitant ir atsakovų sąskaitas), esančias bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atlikti operacijas su lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove, ar mokami mokesčiai valstybei, nesant pakankamai piniginių lėšų – areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 822 820 Eur.
3. Prašyme nurodė, kad atsakovė BUAB „SERNETA“ yra bankrutuojanti (šiuo metu bankrutavusi), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darytina išvadą, jog atsakovė BUAB „SERETA“ nėra pajėgi įvykdyti 822 820 Eur dydžio įsipareigojimo, todėl nebus pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo. Atsakovai OOO „KARTBLASH“ ir N. R. yra Rusijos Federacijoje veikiantys subjektai, tai leidžia teigti, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Kaip nurodoma ieškinyje, tiek su OOO „KARTBLASH“, tiek su N. R., ryšiai nutrūkę nuo 2013 metų pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nurodo, jog, vykdydama 2006 m. gruodžio 11 d. tarp UAB „SERNETA“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „SERNETA“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą Paslaugų teikimo sutartį PTS-001sutartį, į atsakovės N. R. banko sąskaitą sumokėjo 200 000 Eur (100 000 Eur buvo sumokėta 2006 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimu ir 100 000 Eur sumokėta 2008 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimu), todėl atsakovai, vadovaujantis Paslaugų sutarties 8 punktu, privalo grąžinti ieškovei 200 000 Eur. Vadovaujantis Paslaugų sutarties 8 punktu, atsakovai 2013 m. kovo 31 d. privalėjo sumokėti ieškovui 265 000 Eur – grąžinti 200 000 Eur avansą ir sumokėti 65 000 Eur palūkanas (37 500 + 27 500). Atsakovai už netinkamą 2008 m. rugpjūčio 7 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. PTS-001 vykdymą iš viso privalo sumokėti ieškovei 822 820 Eur sumą.
6. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, nenustatyta, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Teismas vertino, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas: jame suformuluoti reikalavimai, nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
7. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti atsakovams galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).
9. Teismas pažymėjo, kad BUAB „SERNETA“ bankroto procedūros yra baigtos, turto įmonė neturi, tuo pagrindu yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl turto arešto taikymas šios įmonės atžvilgiu nesukels teisinių pasekmių. Bankrutuojančios įmonės statusas savaime negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės nurodytos aplinkybės (atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nereagavimas į ieškovės bandymus susisiekti su atsakovais, šalių nuo 2013 metų santykių nutraukimas, aplinkybė, kad du atsakovai yra Rusijos Federacijoje veikiantys asmenys) suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl jos teisių gynimo, bet negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo areštuoti atsakovų turtą, lėšas, turtines teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepranešus atsakovams, areštuoti skolininko turtą ir pinigines lėšas 822 820 Eur sumai, areštuojant jų pinigines lėšas (banko sąskaitas), ar sąskaitas, esančias pas kitus asmenis, leidžiant atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove, ar mokami mokesčiai valstybei, nesant pakankamai piniginių lėšų – areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 822 820 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Naujausioje teismų praktikoje pripažinta taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-870-781/2020).
11.2. Teismas pripažino, kad ieškiniu reikalaujama suma yra itin didelė, bei objektyviai egzistuoja aplinkybės galinčios padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino ieškovės nurodomos, naujesnės Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teismų praktikos kontekste, o praktikoje suformuota prezumpcija nutartimi paneigta nebuvo.
11.3. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų panašiose bylose. Teismas nepaneigdamas praktikoje įtvirtintos ir ieškiniu pagrįstos prezumpcijos, pažeidė teismo precedentų taikymo taisykles ir nepagrįstai nesivadovavo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminių, laikinąsias apsaugos priemonių taikymo būtinybę lemiančių aplinkybių, t. y. teismas ignoravo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad atsakovai OOO „KARTBLASH“ ir N. R. yra Rusijos Federacijoje veikiantys subjektai. Teismas ignoravo nurodomas aplinkybes, kad, tiek su OOO „KARTBLASH“, tiek su N. R., bet kokie ryšiai yra nutrūkę nuo 2013 metų pabaigos. Atsakovai atsisakė bendradarbiauti su ieškove, geruoju nevykdė įsipareigojimų, tai suponuoja didelę riziką, jog Rusijos Federacijoje veikiantys atsakovai gali bandyti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
11.5. Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
11.6. CPK 270 straipsnyje įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgus į esminius bylos faktinius aspektus, ieškovė nurodo, kad keliama pagrįsta prielaida, jog teismo nutartis yra neteisinga.
11.7. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikia papildomas atsakovės N. R. nesąžiningumą ir veiksmų neteisėtumą pagrindžiančias aplinkybes. 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 UAB „Finiens“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/20222 BUAB „Finiens“ bankrotą pripažino tyčiniu. Šiose bylose teismų nutartyse konstatuota, kad buvusios bendrovės vadovės N. R. (direktore buvo nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d.) elgesys, kai bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryti bendrovei nuostolingi sandoriai, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžtį ir sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pateiktos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra galimai nesąžininga ir neteisėtą veiklą linkęs daryti asmuo, dėl to egzistuoja pagrįsta rizika, jog būsimas teismo sprendimas nebus įgyvendintas ir(ar) pasunkės.
11.8. Ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos teismų praktikoje įtvirtintas sąlygas, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
12. Atsakovė BUAB „SERNETA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
12.1. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai nekeičia teismo išvadų.
12.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos dydžio, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis nesukuriamos materialinės vertybės, jomis nepagerinama atsakovo materialinė padėtis, jos tik padeda išsaugoti turtą.
12.3. Apeliantė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, priešingai, pati, būdama nesąžininga, ieškinį pateikė paskutinę ieškinio senaties termino dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų (sąskaitų) areštą, o jų nesant, turto areštą, nes nenustatė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022.
16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos ieškovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO , dėl to nėra pagrindo pridėti ieškovės teikiamų teismų procesinių sprendimų prie bylos.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
18. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.
19. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
20. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
21. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
23. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nurodė, kad teismas pripažino, kad ieškiniu reikalaujama suma yra itin didelė, bei objektyviai egzistuoja aplinkybės galinčios padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino kaip pagrindo prašymą tenkinti; ieškovės nurodomos naujesnės Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teismų praktikos kontekste, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, teismas nepaneigė; teismas pažeidė teismo precedentų taikymo taisykles ir nepagrįstai nesivadovavo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika; teismas ignoravo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad atsakovai OOO „KARTBLASH“ ir N. R. yra Rusijos Federacijoje veikiantys subjektai; su atsakovais bet kokie ryšiai yra nutrūkę nuo 2013 metų pabaigos. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikia, jos vertinimu, papildomas atsakovės nesąžiningumą ir veiksmų neteisėtumą pagrindžiančias aplinkybes.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, nemano, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Visų pirma, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės(-ų) galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio santykiuose, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo(-ų) veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių pagal paslaugų sutartį (po preliminariosios sutarties sudarymo) vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovai OOO „KARTBLASH“ ar N. R. ilgą laiką nebendradarbiauja su ieškove, ar, kad kitoje civilinėje byloje N. R., kaip buvusios BUAB „Finiens“ vadovės, veiksmai pripažinti neteisėtais, nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie klausimai, kaip sutarties ilgą laiką nevykdymas, priežastys dėl ko nesusiklostė tarp šalių santykiai, sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo kontekste jie nevertinami.
25. Antra, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovai yra Rusijos Federacijos subjektai taip pat niekaip nepagrindžia grėsmės ieškovės reikalavimų įvykdymui.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teisminėje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
27. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu BUAB ,,SERNETA“ bankroto byloje Nr. B2-158-340/2023 priėmė sprendimą, kuriuo atsakovę BUAB ,,SERNETA“ pripažino pasibaigusia dėl nemokumo (bankroto); pavedė nemokumo (bankroto) administratorei UAB „Ius Positivum“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl atsakovės išregistravimo. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-516-798/2023 bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka ir sprendimas (nutartis) bus skelbiamas 2023 m. liepos 4 d., taigi, atsakovės BUAB ,,SERNETA“ bankroto procese visi privalomi bankroto procese numatyti veiksmai atlikti ir įmonė turto neturi. Taigi, vien tai, kad atsakovė BUAB ,,SERNETA“ yra bankrutavusi įmonė, neturi turto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto arešto taikymas šios įmonės atžvilgiu nesukels teisinių pasekmių. Juo labiau kad ieškovė šioje byloje ieškinio reikalavimus reiškia solidariems atsakovams.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovų ketinimus turimą turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Kita vertus, bendravimas su Rusijos Federacija, vykstant karo veiksmams su Ukrainos Respublika, praktiškai apsunkintas.
29. Trečia, byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų nesąžiningumą, ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos reikšmingumo negali būti vertinami kaip teisiškai svarbūs ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Nurodytina, kad apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl didelės ieškinio kainos įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nevertinama kaip „naujausia“ ir turinčia įtakos prašymo išsprendimui.
30. Taigi, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020 18 punktas). Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti ribojimus disponuoti turtu.
31. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovų konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.