Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-834-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2A-834-863/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Pareiškėjas: V. S.
Suinteresuotas asmuo: A. Š., A. T., S. Š., notarė V
Advokatai: Rūta Mikšė

Kategorijos

2.5.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-834-863/2025Teisminio proceso Nr

. 2-36-3-01016-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1; 3.4.6.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristinos Lysionok, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (suinteresuotų asmenų) A. T., A. Š. ir S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., A. T., S. Š., notarė V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašė teismo privalomosios palikimo dalies po motinos P. S. (toliau – ir palikėja, P. S.) mirties (duomenys neskelbtini). gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos P. S. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas.

1.1. Nurodė, kad jo mirusi motina P. S. testamentu turtą paliko vaikaičiams ir dukrai S. Š. (byloje suinteresuoti asmenys). Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jam reikalingas išlaikymas, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

1.2. Pareiškėjo teigimu, po 2019 m. patirto miokardo infarkto jo sveikatos būklė neatsistatė. Jam nustatytas 50 proc. netekto dalyvumo lygis. Jo sutuoktinė E. G. negali dirbti dėl jo priežiūros. Tiek jis, tiek sutuoktinė E. G. yra registruoti Užimtumo tarnyboje.

1.3. Papildomai pažymėjo, jog gyvenamojoje vietoje nėra darbo pasiūlos. Kaimas, kuriame gyvena, yra gana atokiai nuo rajono centro, toli nuo pagrindinių kelių. Susisiekimo visuomeniniu transportu, kad būtų galimybė laiku nuvykti į darbo vietą ar iš jos grįžti, nėra.

1.4. Visos šeimos gaunamos pajamos siekia 367 Eur per mėnesį. Jo finansinės padėties pablogėjimas susijęs išskirtinai su sveikatos problemomis, nes būtent dėl to tapo ribotai darbingas. Nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktine jie įgijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, viraline, daržine, ūkiniu pastatu, svirnu ir kiemo statiniais (šuliniu). Pastatų, išskyrus 21 kv. m viralinę, kurioje pareiškėjo šeima gyvena, būklė labai prasta, gyvenamajame name nėra galimybės gyventi. Įsigydami žemės sklypą su pastatais, pareiškėjas turėjo ketinimų sodybą susiremontuoti, tačiau sveikatos problemos sutrukdė tai padaryti. Gaunamų pajamų nepakanka gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Jis ir jo sutuoktinė yra abstinentai. Sutuoktinė už gaunamą pašalpą šeimai atidirba viešuosius darbus seniūnijoje.

2. Suinteresuoti asmenys A. Š., A. T. ir S. Š., atstovaujami advokatės Rūtos Mikšės, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti, priteisti suinteresuotų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2.1. Nurodė, kad apie 2000 metus mirusi P. S. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui V. S. (pareiškėjui) tuo metu turimą vienintelį savo nekilnojamą turtą – 4 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimas buvo atliktas su sąlyga, jog šiame bute kartu su pareiškėju P. S. galės gyventi iki savo mirties. Tačiau gavęs dovaną – butą, pareiškėjas su tuometine savo sutuoktine išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką mirusioji P. S. tame bute gyveno viena, tačiau vėliau pareiškėjas pareiškė, jog butą ketina parduoti ir tai realizavo.

2.2. Suinteresuotų asmenų teigimu, pardavęs turtą (palikėjos dovanotą butą), pareiškėjas mamai iš visų gautų už butą pinigų davė tik 3 000 Lt, kitus pinigus, gautus iš sandorio, pasiliko sau, o P. S. liko be gyvenamosios vietos ir turto. Panaudojusi gautus 3 000 Lt, savo turėtas santaupas ir padedant dukrai S. Š., palikėja įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties.

2.3. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. P. S. priežiūra ir pagalba buityje rūpinosi anūkas A. Š., finansinę pagalbą teikė užsienyje gyvenantys jos dukra S. Š. ir anūkas A. T.. Palikėja P. S. 2005 m. rugsėjo 23 d. testamente išreiškė valią likusį turtą palikti testamentu kitiems įpėdiniams, t. y. dukrai ir anūkams, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjui buvo pranešta apie mamos mirtį, jis nedalyvavo mamos laidotuvėse, neprisidėjo prie laidojimo išlaidų, kaip ir mamai būnant gyvai, mama nesirūpino, jos nelankė, neteikė finansinės ar kitokios pagalbos.

2.4. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neprarado visiškai nedarbingumo ir galėjo dirbti. Pareiškėjas, turėdamas sveikatos ir jėgų, tikėtina, ir finansines galimybes, asmeninio turto būklės pats sąmoningai negerino iki sveikatos pablogėjimo, nes tokia būklė jį tenkino. Dėl ko palikimo atsiradimo dieną esanti jo nuosavybės būklė laikytina visiškai atitinkančia pareiškėjo kaip savininko asmeninius poreikius ir negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjui teisę į privalomąją palikimo dalį.

2.5. Papildomai pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjas stengėsi valdomą nekilnojamąjį turtą pakeisti į geresnes gyvenimo sąlygas atitinkantį turtą, kas galbūt būtų palengvinę pareiškėjo galimybes įsidarbinti, naudotis viešuoju transportu ir pan. Taigi pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto, kurio vietovė, būklė ir kt. kaip savininką tenkino, kaip ir tenkino šeimos gaunamos pajamos. Pareiškėjo esamos gyvenimo sąlygos, gaunamos pajamos, tikėtina, jog nekito jau ilgą laiką, kas įrodo, jog tokios gyvenimo sąlygos jį tenkino, o gaunamų pajamų pragyvenimui užtenka, nes priešingu atveju jis, būdamas darbingo amžiaus, 58 metų vyras ir iš dalies darbingas, būtų dėjęs pastangas susikurti geresnį gyvenimą, naudingiau ir racionaliau išnaudoti turimą turtą, gauti daugiau pajamų, savarankiškai susirasti tinkamą darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui palikėjos P. S. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)., buvo reikalingas išlaikymas.

3.1. Nurodė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. palikimo atsiradimo dieną pareiškėjui jau buvo nustatytas 50 proc. nedalyvumo (tuo metu – nedarbingumo) lygis. Formaliai įvertinus pareiškėjui nustatytą nedalyvumo lygį, būtų galima traktuoti, kad jis turėjo galimybes dirbti. Visgi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas jo motinos mirties momentu turėjo ribotas galimybes dirbti dėl savo sveikatos problemų bei dėl jo atokios nuo rajono centro gyvenamosios vietos, kurioje, kaip nurodė pareiškėjas, sudėtinga rasti darbą net ir visiškai sveikam žmogui. Be to, pareiškėjas turėjo įgijęs bedarbio statusą, jam buvo numatyti susitikimai su Užimtumo tarnybos specialistais, tačiau net ir jų pagalba lig šiol pareiškėjui nepavyko įsidarbinti. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo pastovios pajamos buvo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gaunamos 328,13 Eur mėnesinės išmokos. Teismo vertinimu, pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, jau nevertinant tai, kad pareiškėjas turi specialių poreikių, jam reikalingi vaistai, vizitai pas gydytojus.

3.2. Pažymėjo, kad, nors palikimo atsiradimo momentu pareiškėjas ir turėjo (tebeturi) nekilnojamąjį turtą, tačiau jo vertė yra itin maža, o jo būklė vos patenkina minimalius pareiškėjo gyvenimo poreikius.

3.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, viena vertus, suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, kita vertus, išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo; įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti nei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties.

3.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo daugiau kaip prieš 20 metų padarytas sprendimas parduoti jam motinos dovanotą butą ar sprendimas negerinti Lietuvoje įsigytos sodybos būklės, kuris, be kita ko, gali būti susijęs su tuometine sunkia pareiškėjo materialine padėtimi, neturi teisinės reikšmės nustatant pareiškėjo išlaikymo reikalingumo sąlygą, nes toks pareiškėjo elgesys nėra aktualiai susijęs su palikėjos mirties momentu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjo darbingumo lygį nustatantys sprendimai ar neįgalumo pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dėl sveikatos būklės jis negali dirbti, ir pažymėjo, jog byloje pareiškėjas nėra pateikęs kartu su sprendimais dėl darbingumo lygio jam išduotų išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, dėl ko byloje nėra objektyvių įrodymų, jog dėl sveikatos pareiškėjas negali dirbti ar susirasti darbo, ar duomenų, kiek sveikatos būklė apsunkina jam galimybę įsidarbinti.

4.2. Pareiškėjas, jau turėdamas nustatytą dalinį darbingumą, 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. gruodžio 10 d. įgijo verslo liudijimą ir gavo pajamų iš verslo, kas, apeliantų nuomone, įrodo priešingai, nei nustatė teismas, jog pareiškėjas, net ir sergant, palikėjo mirties dieną, būdamas 58 metų amžiaus, turėjo realias galimybes dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

4.3. Byloje liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė E. G. taip pat nurodė, jog ji su pareiškėju, neįregistravus veiklos, prekiauja vaistažolėmis, miško gėrybėmis ir iš to uždirba. Tačiau teismas šios naujai paaiškėjusios aplinkybės apie pareiškėjo galimybę dirbti, užsidirbti ir gaunamas pajamas, akivaizdu, jog priimant sprendimą visiškai nevertino. Liudytoja taip pat paliudijo, kad jai einant dirbti į seniūniją, kartu su ja eina ir pareiškėjas, kas vėlgi įrodo, jog pareiškėjas padeda savo sutuoktinei atlikti darbus seniūnijai, tačiau pats savarankiškai neieško būdų įsidarbinti ir gauti iš to pajamas.

4.4. Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) miesto yra nutolusi tik 15 km atstumu, kas reiškia, jog pareiškėjas, turėdamas automobilį, kuriuo, kaip pats pripažino, naudojasi, lengvai gali pasiekti miesto centrą tikslu jame dirbti. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjas pats yra laisvas nuspręsti keisti savo gyvenamąją vietą ir palengvinti sau gyvenimo sąlygas, nes neturi jokių su turimu nekilnojamu turtu įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie varžytų jo galimybę parduoti turtą ir įsigyti kitą.

4.5. Pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo registruotas 2023 m. gegužės–birželio mėnesiais ir 2023 m. gruodžio mėnesį, tačiau nėra jokių įrodymų apie tai, kiek viso laiko asmuo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ar jam buvo pasiūlytas koks nors darbas, ar jis neatsisakė pats siūlymo įsidarbinti. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, jog net ir Užimtumo tarnybos darbuotojų pagalba pareiškėjui nepavyko įsidarbinti.

4.6. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjas negauna (duomenys neskelbtini) pensijos ar pensijos iš (duomenys neskelbtini), o tik apsiribojo pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog tokių pajamų jis negauna. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar pareiškėjas palikėjos mirties dieną neturėjo santaupų banke, taip pat nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjui nėra mokama pašalpa dėl netekto darbingumo.

4.7. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo tikrąją sveikatos būklę, duomenų apie paskirtus medikamentus, duomenų, ar už juos pareiškėjas turi mokėti, ar jie kompensuojami, vizitų į gydymo įstaigą dažnumą ir kt., kas vėlgi negalėjo būti pirmosios instancijos teismo pripažinta kaip aplinkybė, jog pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dieną.

4.8. Teismas, vertindamas pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertę, neatkreipė dėmesio į tai, jog turto vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu dar 2012 metais. Be to, pareiškėjas pats pasirinko, kokias nekilnojamojo turto nuotraukas teismui pateikti, dėl ko laikytina, jog byloje nėra duomenų apie objektyvią turto vertę. Kita vertus, jei pareiškėjas tokioje buityje gyvena nuo 2012 metų, darytina išvada, jog gyvenimo sąlygos jį tenkina, nes, kaip nurodė pats pareiškėjas, jo santaupos baigėsi 2019–2020 m.

4.9. Pareiškėjas nuo 2000 metų gyveno atskirai nuo mirusios mamos, o jos mirties dieną nebuvo jos išlaikomas, gyveno savarankiškai ir su mama, kaip jau nurodyta, 23 metus nebendravo. Pareiškėjo finansinė būklė buvo panaši visada nuo 2019 metų, kuomet jis susirgo. Dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo finansinė padėtis pakito mirties dieną, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui buvo reikalingas mirties dieną išlaikymas.

Atsiliepimas

4. Pareiškėjas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindžia patikslintame pareiškime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad:

5.1. Pro (duomenys neskelbtini) kaimą autobusas iš (duomenys neskelbtini) m. važiuoja vos du kartus per dieną, bet net jeigu pavyktų įsidarbinti (duomenys neskelbtini), grįžti į namus visuomeniniu transportu nebūtų galimybės, nes vykimo laikas nesutaptų su darbo pradžia ar pabaiga. Automobiliu vykimas į darbą neabejotinai būtų patogesnis, bet atitinkamai ir brangesnis. Pareiškėjas svarstytų tokią galimybę, jeigu sulauktų realių darbo pasiūlymų, tačiau jų nesulaukė.

5.2. Pareiškėjas bandė rinkti vaistažoles ir jas parduoti švenčių metu. Buvo įsigytas verslo liudijimas prekiauti vaistažolėmis rajono centre vykusių mugių metu (Rudens šventės ir Kalėdinės mugės metu). Gautų pajamų dydžiu pareiškėjui buvo sumažinta šeimos pašalpa, taigi, tokio „verslo“ finansinė nauda yra faktiškai minusinė.

Šalies argumentai

5.3. Parduoti turimą būstą, ką skunde nurodo apeliantai, pareiškėjui nėra galimybių, nes pareiškėjo šeimos būstas faktiškai yra lauko virtuvė, o gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra avarinės būklės.

5.4. Prieš skiriant pašalpą šeimai, reguliariai tikrinama pareiškėjo šeimos finansinė būklė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus. Pareiškėjo turtinė padėtis buvo tikrinama ir kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos. Kadangi užsienyje pareiškėjas dirbo trumpai, ten galiojantys įstatymai ne (duomenys neskelbtini) piliečiams pensijų nemoka. Nors pareiškėjas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pensijai gauti jam nepakanka (duomenys neskelbtini) darbo stažo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) mokama netekto darbingumo pašalpos pensija, atsižvelgiant į darbo stažą, būtų dar mažesnė nei gaunama šeimos pašalpa. Jeigu pareiškėjas rinktųsi VSDFV mokamą šalpos pensiją, prarastų galimybę gauti šeimos pašalpą, o gaudamas pašalpą šeimai, neturi teisės gauti ir netekto darbingumo šalpos pensijos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo V. S. ir suinteresuoto asmens S. Š. motina bei suinteresuotų asmenų A. T. ir A. Š. močiutė P. S.. Iki mirties mirusioji P. S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 23 d. mirusioji P. S. sudarė testamentą (notarinio registro Nr. 7767), kuriuo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu paliko anūkui suinteresuotam asmeniui A. T.; įmoką už žemės sklypą ir garažą paliko anūkui suinteresuotam asmeniui A. Š., o visą savo likusį turtą – dukrai suinteresuotam asmeniui S. Š.. 2024 m. kovo 27 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijimas, notarinio registro Nr. 796, liudija, kad pareiškėjas V. S. dėl mirusios P. S. palikimo kreipėsi 2024 m. kovo 27 d. Pagal mirusios P. S. 2005 m. rugsėjo 23 d. testamentą, notarinio registro Nr. 7767, jos palikimą priėmė mirusiosios vaikaičiai A. T. ir A. Š.. Iš antstolio R. Stanislausko 2024 m. balandžio 10 d. Paveldimo turto apyrašo Nr. S-24-70-11401 matyti, kad P. S. mirties momentu buvo likęs turtas: butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12G1p, 280,21 Eur pinigų likutis banko sąskaitoje, 1 696,25 Eur kreditorinis įsiskolinimas.

9. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jam (pareiškėjui) motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, nustatęs, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Apeliantai pateikė byloje apeliacinį skundą, akcentuodami pažeistas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesutikdami su teismo pozicija, kad pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, būtent: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su konkrečios prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Aiškinant nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010).

11. Kaip jau nustatyta pirmosios instancijos teismo, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra pirmosios eilės mirusios P. S. įpėdinis (sūnus) ir kad P. S. testamentu neskyrė pareiškėjui jokios turto dalies. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.

12. Apeliaciniu skundu apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kiek sveikatos būklė apsunkina pareiškėjui galimybę įsidarbinti. Be to, nurodo ir tai, jog atitinkamu laikotarpiu pareiškėjas įgijo verslo liudijimą ir gavo iš verslo pajamas, o pareiškėjo sutuoktinės parodymai taip pat patvirtina, kad jie, neįregistravę veiklos, prekiauja vaistažolėmis, miško gerybėmis ir iš to uždirba, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gauna pajamas ir jam nėra reikalingas išlaikymas. Su tokiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

13. Pirmiausia, šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog specialiųjų įrodinėjimo taisyklių teisei į privalomąją palikimo dalį pripažinti įstatymas nenustato, todėl taikomos bendrosios civilinio proceso teisėje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

14. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

15. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

16. Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise? ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose? kur deklaravo savo gyvenamąją vietą? ar turi kitą gyvenamąją vietą? b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams? c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

17. Bylos duomenys patvirtina, jog dar iki palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini).) pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio 29 d. dirbo kvalifikacijos nereikalaujančius darbus (degalinės operatoriumi / kuro užpylėju / buitinių dujų balionų išvežėju); nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. spalio 1 d. jam buvo mokama ligos išmoka; nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka / šalpos neįgalumo / negalios pensija; 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2022 m. gruodžio 10 d. įgijo verslo liudijimą, gavo pajamas (atitinkamai draudžiamosios pajamos – 24,33 Eur, 23,55 Eur). Iš pateikto Luminor banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2023 m. spalio 5 d. iki (duomenys neskelbtini). pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gaudavo 328,13 Eur mėnesines išmokas. 2020 m. kovo 31 d. ir 2022 m. kovo 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) sprendimais Nr. STS-1921, STS-1393 pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o 2024 m. vasario 29 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-1991 pareiškėjui neterminuotai nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis ir 50 proc. netekto dalyvumo lygis. Jam neterminuotai išduotas asmens su negalia pažymėjimas.

18. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2006 m. vasario 12 d. sudarė santuoką su E. G.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2024 m. vasario 21 d. sprendimu V. S. ir E. G. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskirta 367,84 Eur socialinė pašalpa, jie registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Pareiškėjui bei jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso žemės sklypas su statiniais: gyvenamuoju namu, viraline, daržine, ūkiniu pastatu, svirnu, šuliniu, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto bendra vertė – 7 487 Eur; 2018 m. spalio 19 d. įgijo 2002 m. pirmos registracijos transporto priemonę, kurios vertė – 300 Eur (Metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno 2012 metais, nepaisant sveikatos trūkumų visus patikėtus darbus stengiasi atlikti greitai, sąžiningai, kūrybiškai; neturi žalingų įpročių.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, aukščiau pateikti byloje nustatyti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjo fizinė sveikata ir finansinė padėtis palikėjos mirties metu buvo prasta. Bylos medžiagoje pateikti Tarnybos sprendimai liudija, kad pareiškėjui motinos mirties momentu nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, kas leidžia suponuoti reikšmingus sveikatos sutrikimus ir apribojimus darbinėje veikloje. Nors apeliantai teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog palikėjos mirties momentu jam buvo reikalingas išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti. Apeliantų pateikiami argumentai rodo, kad jų vertinimu, pareiškėjas turėtų pateikti papildomus įrodymus dėl sveikatos būklės įtakos jo galimybėms dirbti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie papildomi įrodymai šiuo atveju laikytini pertekliniais. Pareiškėjo sveikatos būklė nustatyta kvalifikuotos kompetentingos institucijos sprendimais, kuriais nustatytas dalinis darbingumo praradimas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad tai apsunkino jo galimybes laisvai įsidarbinti darbo rinkoje, kurioje dažniausiai tikimasi visiškai darbingų asmenų. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant sveikatos sutrikimų, pareiškėjas vos tik buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gaudavo pranešimus apie konsultacijas ir dalyvaudavo darbo paieškos procese. Visgi byloje nėra duomenų, jog šios paieškos būtų buvusios sėkmingos ar kad pareiškėjas būtų realiai įsidarbinęs pagal darbo sutartį. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjo galimybės įsidarbinti buvo ir yra objektyviai ribotos.

20. Atskirai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo galimybei įsidarbinti reikšmingą įtaką turėjo ne tik jo sveikatos būklė, bet ir gyvenamoji vieta. Pareiškėjas motinos mirties momentu bei iki šiol gyvena kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini), kurioje darbo pasiūla natūraliai yra labiau ribota nei mieste. Nors apeliantai teigia, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje būtų sudėtinga rasti darbą, apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus vertina kaip nepagrįstus. Akivaizdu, kad kaimo vietovėse gyvenantys asmenys susiduria su didesniais iššūkiais ieškant jų kvalifikaciją, sveikatos būklę ar galimybes atitinkančio darbo. Pareiškėjas pats nurodė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais pareiškėjo argumentais nesutikti, kad, nepaisydamas sveikatos problemų ir gyvenamosios vietos kaime, pareiškėjas buvo pasirengęs važinėti net į miesto centrą, jei ten rastų tinkamą darbą. Tačiau tokios kelionės neabejotinai sukeltų papildomų finansinių išlaidų, kurios, sveikatos būklės ir ribotų pajamų kontekste, taip pat taptų našta. Visgi, net ir svarstant galimybę dirbti mieste, kaip rodo byloje esantys duomenys, pareiškėjo darbo paieškos buvo ir iki šiol yra nesėkmingos. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo dar vienas objektyvus veiksnys, ribojantis jo galimybes palikėjos mirties momentu, savarankiškai išlaikyti savo šeimą.

21. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, taip pat nurodo, kad pareiškėjas pats turėjo galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas, kadangi neturi jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims dėl turimo nekilnojamojo turto. Pasak apeliantų, pareiškėjas buvo ir yra laisvas savo nuožiūra disponuoti turtu – jį parduoti ir įsigyti kitą, taip pakeisdamas savo gyvenamąją vietą ir palengvindamas gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus vertina kaip nepagrįstus. Akivaizdu, jog gyvenamosios vietos pakeitimas reikalauja ne tik fizinių pastangų, bet ir finansinių išteklių, kurių pareiškėjas, kaip jau byloje nustatyta, palikėjos mirties momentu neturėjo, be kita ko, pareiškėjo vienintelis pastovus pajamų šaltinis buvo – savivaldybės administracijos teikiama išmoka. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto realizavimas būtų apsunkintas – prieš galimą turto pardavimą būtinas jo sutvarkymas, kas neišvengiamai reikalautų papildomų lėšų. Taigi tik po atitinkamų investicijų galėtų būti svarstomas klausimas dėl turto realizavimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų teiginiai, kad tik pareiškėjo apsisprendimas lemia jo galimybes pagerinti gyvenimo sąlygas, vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini.

22. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad pareiškėjo vykdyta neįregistruota veikla – prekyba vaistažolėmis ar miško gėrybėmis – užtikrino stabilias ir pakankamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie apeliantų argumentai savaime neįrodo, kad pareiškėjas buvo finansiškai nepriklausomas ir kad gautos pajamos buvo pakankamos bent minimaliems jo poreikiams tenkinti. Priešingai – nedidelės apimties veikla ar pavieniai bandymai generuoti pajamas, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, rodo jo pastangas ieškoti alternatyvių pragyvenimo šaltinių, tačiau tai nepaneigia jo poreikio būti išlaikomam. Pažymėtina ir tai, kad VSDFV 2024 m. spalio 15 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog pareiškėjo veikla buvo vykdoma nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d., o per šį laikotarpį apskaičiuotos draudžiamosios pajamos sudarė atitinkamai 24,33 Eur ir 23,55 Eur. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog palikėjos mirties momentu pareiškėjas veiklos jau nebevykdė, o kaip ir pats nurodė, ši veikla iš esmės buvo nuostolinga. Taip pat atmestina kaip nepagrįsta apeliantų pozicija, kad pareiškėjo su sutuoktine vykdoma kita neįregistruota veikla – prekyba vaistažolėmis ar miško gėrybėmis, reiškia stabilias ir pakankamas pajamas. Tiek šių pajamų pobūdis, tiek jų apimtis byloje iš esmės nėra aiškiai pagrįsti, todėl tokios veiklos faktas negali būti laikomas pakankamu įrodymu apie pareiškėjo finansinį savarankiškumą. Nors faktiškai pajamos iš tokio pobūdžio veiklos gali būti generuojamos, vis dėlto pažymėtina, kad jos yra sezoninio, trumpalaikio pobūdžio, o įvertinus paklausą kaimo vietovėje, šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad ši veikla gali būti laikoma verslu. Be to, kadangi veikla nėra įregistruota, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar vykdyta veikla generavo realią ekonominę naudą palikėjos mirties momentu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantų argumentai dėl pareiškėjo finansinio savarankiškumo yra grindžiami prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

23. Be to, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, Socialinės paramos skyriaus darbuotojos reguliariai tikrina jo šeimos turtinę padėtį, įskaitant turimus piniginius išteklius bei santaupas. Finansinė pareiškėjo padėtis buvo tikrinta ir jam kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos. Be to, esant papildomiems finansiniams šaltiniams, pareiškėjui nebūtų taikomos įvairios lengvatos (kompensacija už malkas, maisto talonai) ir socialinė parama. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, kad pareiškėjas galimai turi dar papildomų finansinių šaltinių (pvz., (duomenys neskelbtini) pensiją ar pensiją už pradirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini)) ir jų galimai nepateikia teismui, yra nepagrįsti bei vertintini tik kaip suinteresuotų asmenų subjektyvios ir faktiškai nepagrįstos prielaidos. Iš esmės, jeigu pareiškėjas gautų kitų pajamų, jos atsispindėtų oficialiuose VSDFV duomenyse bei būtų matomos per kitų institucijų patikras, kurių metu yra tikrinama pareiškėjų finansinė padėtis siekiant gauti socialinę paramą (išmoką). Tai dar kartą patvirtina, kad apeliantų teiginiai dėl galimai nepateiktų visų finansinių duomenų neturi faktinio pagrindo ir yra atmestini. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo pajamos palikėjos mirties dieną sudarė ir iš kitų finansinių šaltinių gaunamos pajamos, išskyrus savivaldybės administracijos teikiamą 328,13 Eur išmoką.

24. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-828 „Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“, matyti, kad 2023 m. minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 354 eurai per mėnesį. Kaip jau pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nekartą yra pasisakyta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga bruto – 840 Eur (neto apie 633 Eur). Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akivaizdu, kad pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, jau nevertinant to, kad pareiškėjas turi specialių poreikių, jam reikalingi vaistai, vizitai pas gydytojus ir kt.

25. Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat teigia, jog pareiškėjo sveikata nuo 2019 m. gerokai pagerėjo, o tai patvirtina ir byloje paaiškinimus teikusi pareiškėjo sutuoktinė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas negalėjo susirasti atitinkamo darbo, taip pagerinant savo finansinę būklę.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimai iš dalies patvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė, lyginant su laikotarpiu iki 2019 m., palikėjos mirties momentu buvo pagerėjusi (pareiškėjas pats vaikščiojo, vizitai į ligoninę buvo retesni). Vis dėlto, remiantis minėtais pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimais, toks pagerėjimas vertintinas kaip sąlyginis – pareiškėjo sveikatos būklė išlieka stabili tik tuo atveju, jei jis išvengia stresinių situacijų ir emocinės įtampos. Pažymėtina ir tai, kad dėl sveikatos pablogėjimo pareiškėjas nedalyvavo 2024 m. rugsėjo 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kas papildomai patvirtina jo sveikatos būklės nepastovumą. Be to, byloje pateikti Tarnybos sprendimai (Nr. STS-1921, STS-1393) yra oficialūs rašytiniai dokumentai, kuriais nustatyta, kad pareiškėjui jo motinos mirties momentu buvo suteiktas 50 proc. darbingumo lygis. Apeliantai šio įrodymo nenuginčijo ir nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti jo aktualumą ar patikimumą. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad pareiškėjo sveikatos būklė nuo 2019 m. buvo kiek pagerėjusi, tačiau svyruoja priklausomai nuo išorinių veiksnių, nesudaro pagrindo teigti, jog palikėjos mirties momentu pareiškėjas galėjo visiškai savarankiškai užsidirbti pragyvenimui bei pilnai išlaikyti savo šeimą.

27. Apeliantai taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjas yra kaltas dėl prastos savo materialinės padėties, t. y. iš esmės piktnaudžiauja savo teise į privalomojo palikimo dalį, kadangi pareiškėjas pats iššvaistė turėtą turtą, išvyko į (duomenys neskelbtini), ir nors ten ne vienerius metus dirbo, 2012 m. grįžęs į Lietuvą kartu su sutuoktine nusipirko sodybą, kurioje šiuo metu gyvena, tačiau nieko nedarė, kad pagerintų jos būklę.

28. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 5.20 straipsnyje, reguliuojančiame teisę į privalomąją palikimo dalį, nėra nustatytos specialios taisyklės dėl piktnaudžiavimo teise instituto taikymo sprendžiant asmens teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo klausimą. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise turi įrodyti tas asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe, o tai šio pobūdžio bylose paprastai būtų arba suinteresuotas asmuo, arba atsakovas, jei byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Ar yra pagrindas konstatuoti asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise, sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, su kurio išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, suinteresuoti asmenys nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, o apsiribojo deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kuriais keliamos abejonės, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Tokiu būdu iš esmės siekiama nepagrįstai perkelti visą įrodinėjimo naštą tik pareiškėjui. Kita vertus, išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti nei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

30. CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais gali būti vertinamas asmens elgesys, kuris sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio asmuo tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, kuris pasireiškia iki palikėjo mirties momento, tačiau šis elgesys turi būti aktualiai susijęs su palikėjo mirties momentu, t. y. jis turi būti tiek neatsiejamai susijęs su palikėjo mirties momentu, kad nulemtų asmens turtinę padėtį, atsiradusią būtent šiuo momentu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prieš daug metų pareiškėjo priimtas sprendimas parduoti motinos dovanotą butą ar sprendimas negerinti Lietuvoje įsigytos sodybos būklės, kuris, be kita ko, galėjo būti nulemtas jau tuo metu esamos sudėtingos materialinės padėties, neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo išlaikymo reikalingumo sąlygą. Šie pareiškėjo veiksmai nėra pakankamai artimai ir tiesiogiai susiję su palikėjos mirties momentu, todėl negali būti laikomi aplinkybėmis, nulėmusiomis pareiškėjo turtinę padėtį būtent tuo metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas teise, dėl ko jis tapo asmeniu, reikalingu išlaikymo palikėjos mirties dieną, neįrodytas.

31. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo naikinti ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų (apeliantų) apeliacinis skundas atmetamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų (2025 m. sausio 14 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00327 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“), todėl iš suinteresuotų asmenų A. T., A. Š. ir S. Š. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. iš kiekvieno suinteresuoto asmens po 62,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

suinteresuotų asmenų A. T., A. Š. ir S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. T., gimusio 1983 m. gruodžio 8 d., A. Š., gimusio 1992 m. kovo 20 d. ir S. Š., gimusios 1960 m. birželio 7 d. lygiomis dalimis 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, t. y. iš A. T., S. Š. ir A. Š. po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus 50 euro centų). Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok