Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. D. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio Aleksandro Ščiukino perduotas pareiškėjo (skolininko) D. D. skundas dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų.

Antstolis Aleksandras Ščiukinas atskiro atsiliepimo į skundą nepateikė. Patvarkymu dėl skolininko skundo 2020-01-28 Nr. S-20-110-3586 skundą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad skolininkui per raginimo terminą įsiskolinimo nesumokėjus, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas - atliktos užklausos, areštuotos skolininko sąskaitos kredito įstaigose ir 1/10 dalis vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2020-01-08 buvo priimtas (pakeitimas) nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-20-110-899, kuriame D. D., atsižvelgiant į pateiktus duomenis jog jis gauna stipendiją, buvo nustatyta lėšų suma lygi 380,00 Eur, kuria galima disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Stabdyti vykdomosios bylos vien todėl, kad skolininkas šiuo metu nedirba, nėra teisinio pagrindo. Turto areštas bus panaikintas sumokėjus įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

CPK 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Skundui išnagrinėti pasinaudota teismui prie civilinės bylos Nr. 2YT-4159-527/2020 perduota vykdomąja byla Nr.0110/19/08030. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-12-06 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/19/08030 pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1213-896, išduotą 2019-11-28 dėl 777,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojo T. J. naudai. 2019-12-09 skolininkui buvo parengtas ir registruota pašto siunta išsiųstas raginimas; skolininkui įteiktas 2019-12-21. Per raginimo terminą skolininkas įsiskolinimo nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tame tarpe areštuotas skolininko turtas - sąskaitos kredito įstaigose ir 1/10 dalis vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini).

CPK 624 straipsnis nustato, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Numatytos priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; <...>; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; <...>.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019-12-09 raginime Nr.S-19-110-41697 skolininkui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Raginimas buvo įteiktas skolininkui 2019-12-21. Skolininkui nustatytu terminu raginimo neįvykdžius, antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Duomenų, kad skolininkas antstolio siųstą dokumentą gavo vėliau, nėra. Nors skolininkas nurodo, kad 2020-01-05 antstoliui pristatė savo pajamų dokumentą, tačiau teismas sutinka su antstolio nurodytomis aplinkybėmis, kad sausio 5 diena buvo sekmadienis (t. y. nedarbo diena), todėl šis skolininko teiginys laikytinas nepagrįstu. Skolininkas nenurodė kokiu būdu ir kam pristatė pajamų dokumentą antstolio kontorai išeiginę dieną. Tokio dokumento vykdomojoje byloje nėra. Taigi antstolis laikydamasis įstatymu jam nustatyto termino (ne vėliau kaip per 10 dienų) 2020-01-02 priėmė sprendimus išieškoti skolą priverstiniais vykdymo veiksmais: priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (958,68 Eur) nuo skolininko sąskaitos bei areštavo 1/10 dalį vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis, 2020-01-08 dieną gavo skolininko sąskaitos išrašą iš Šiaulių banko, iš kurio matyti, kad skolininkui lapkričio mėnesį buvo išmokėta 260,85 Eur profesinio mokymo stipendija ir 112,24 užimtumo tarnybos išmoka; gruodžio mėnesį – atitinkamai: 260,85 Eur ir 97,60 Eur. Įvertinęs gautus duomenis, antstolis 2020-01-08 papildomu nurodymu Nr. S-20-110-899 nustatė lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 380,00 Eur.

Skolininkas nurodo, kad jis gyvena iš stipendijos ir neturi iš ko grąžinti skolą, tačiau vykdymo procesą reglamentuojantis įstatymas nedraudžia išieškojimą vykdyti ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir iš pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnis). Atsižvelgęs į skolininko gaunamų pajamų rūšį bei dydį, antstolis papildomame nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Taigi antstolis šiuo atveju nustatė 380,00 Eur sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, t. y. didesnę nei jo gaunamos išmokos lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Teismo manymu, tokie įstatymu reglamentuoti antstolio veiksmai nepažeidė skolininko teisių ir interesų.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai įstatymai numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma - antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra - tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016). Skolininkas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad antstolis 2020-01-02 turto arešto aktais areštavo iš esmės didesnės vertės turtą, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolio priimti patvarkymai, kuriais areštuotas skolininko turtas, yra neteisėti. Nenustačius skolininko sąskaitoje pakankamai lėšų skolos išieškojimui, antstolio taikytas nekilnojamojo turto areštas nelaikytinas pertekliniu.

Skolininko manymu, jam neturint pajamų, iš kurių galima būtų vykdyti išieškojimą, antstolis privalėjo išieškojimo nebevykdyti, o palikti tai daryti pačiam skolininkui ateityje turint lėšų sumokėti dalimis.

Kaip jau buvo minėta, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Pradėjus vykdymo veiksmus pagal išieškotojo pateiktą vykdomajį dokumentą, antstolis vykdydamas išieškojimą neturi pažeisti išieškotojo interesų. Antstolio teisė sustabdyti išieškojimo vykdymą yra reglamentuota įstatymu, t. y. CPK 627 straipsniu, kur nustatyta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai: „1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai“. Taigi į įstatymu reglamentuotą vykdymo sustabdymą ar jų veiksmų atidėjimą skolininko nurodytos aplinkybės, kaip to priežastis, nepatenka, todėl antstolis neturėjo pagrindo tenkinti skolininko skundo dėl išieškojimo nebevykdymo.

Skolininko argumentas, kad pradėjęs dirbti pagal išgales padengs skolos dalį pats, nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti, kadangi nėra žinoma kada jis pradės dirbti, kokios bus jo pajamos. Be to jis ruošiasi padengti tik dalį skolos. Tačiau pažymėtina, kad ir priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų antstolio bus vykdomas dalimis. Kita vertus įstatymas numato išlygas išieškojimo vykdyme, viena iš jų – taikos sutartis (CPK 643 straipsnio 7 punktas). Taigi, turėdamas darbinių pajamų, jis galės sudaryti taikos sutartį su išieškotoju (CPK 639 straipsnio 4 punktas) ir tokiu būdu skolą išmokėti dalimis (CPK 629 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Tokiu atveju vykdomoji byla turi būti nutraukiama (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis Aleksandras Ščiukinas padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos išieškojimo vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.