- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1658-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10872-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. D.
- Trečiasis asmuo
- BIGBANK AS filialas, B. J., K. S., UAB „Kauno švara“, V. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-929-587/2015 pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. D., tretieji asmenys BIGBANK AS filialas, B. J., K. S., UAB „Kauno švara“, V. B., institucija, teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo formos pakeitimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, sandorio šalių pakeitimo bei pagal atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei L. S., atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. D., tretieji asmenys BIGBANK AS filialas, B. J., K. S., UAB „Kauno švara“, V. B., institucija, teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo, santuokinio turto padalinimo, prievolių pripažinimo asmeninėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. S. patikslintu ieškiniu (t. 7, b. l. 136–154) prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1328, tarp ieškovės L. S. ir atsakovo A. S. nutraukti dėl atsakovo A. S. kaltės, priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei L. S. 20 000 Lt neturtinės žalos, nustatyti nepilnametės dukters K. S. gyvenamąją vietą su jos motina L. S., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto išlaikymo formą - nuo teismo spendimo priėmimo priteisti nepilnametei dukrai K. S. išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo, taip pat priteisiant nepilnametei dukrai K. S. išlaikymą konkrečiu turtu - A. S. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (1-1, 1-2, 1-3, 1-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 67,01 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyti A. S. turtui priverstinę hipoteką - butui - kambariui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, siekiant užtikrinti K. S. išlaikymo prievolės tinkamą įvykdymą, po santuokos nutraukimo A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (900 Lt vertės); transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 350 Lt vertės); transporto priemonę - motociklą YAMAHA, 3LF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 470 Lt vertės); 1/5 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 000 Lt vertės); butą - kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (37 500 Lt vertės); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (12 600 Lt vertės); pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (1 990 Lt vertės); pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (675 Lt vertės); pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. (823 Lt vertės); pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (406 Lt vertės); metalinį garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (3 000 Lt vertės); A. S. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; transporto priemonę - VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 890 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 100 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); viso turto už 70 704 Lt, po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (1-1, 1-2, 1-3, 1-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 67,01 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (39 500 Lt vertės); butą su rūsiu 23,76 kv. m pažymėtu R-l ir garažu 23,96 kv. m pažymėtu G- 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (170 000 Lt vertės), viso turto už 209 500 Lt, priteisti ieškovei L. S. 88 165,24 Lt iš atsakovo A. S. kaip negautas šeimos pajamas, pripažinti 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1590, sudarytą tarp V. D. ir Lietuvos Respublikos, apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teises ir pareigas nuo sutarties sudarymo momento pagal 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1590, perkelti atsakovui A. S., po santuokos nutraukimo A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (19 500 Lt vertės), ieškovei L. S. priteisti 9 750 Lt piniginę kompensaciją už A. S. atitenkantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (19 500 Lt vertės), ieškovei palikti santuokinę S. pavardę, pripažinti prievolę kreditoriui BIGBANK AS filialui (pagal 2012 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1201313/95ba) solidaria prievole ir priteisti likusią mokėti skolą pagal šią sutartį iš L. S. ir A. S. solidariai; pripažinti prievolę kreditoriui B. J. (pagal 2014 m. birželio 1 d. neprotestuotiną vekselį) solidaria prievole ir priteisti likusią mokėti skolą pagal šią sutartį iš L. S. ir A. S. solidariai; pripažinti prievolę kreditoriui V. B. (pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. neprotestuotiną vekselį) solidaria prievole ir priteisti likusią mokėti skolą pagal šią sutartį iš L. S. ir A. S. solidariai, priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. S. patikslintu priešieškiniu (t. 6, b. l. 131–142) prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1328, tarp L. S. ir A. S. dėl ieškovės L. S. kaltės, palikti pavardes: L. S. – S., A. S. – S., nustatyti dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. S., sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi priteisto išlaikymo dydį ir iš A. S. priteisti dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motiną L. S., įpareigojant ją teikti ataskaitas kas mėnesį kaip panaudojamos vaiko išlaikymui skirtos lėšos, padalinti santuokoje įgytą turtą taip: priteisti A. S. negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 1/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (26 000 Lt vertės) bei virš jo esantį kambarį, pažymėtą indeksu 1-8/24.66 kv. m (57 457,80 Lt vertės); A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: automobilį VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės); krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); viso A. S. tenkanti nekilnojamojo turto vertė – 210 465,70 Lt, transporto priemonių - 900,00 Lt, viso – 209 565,70 Lt; priteisti L. S.: butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; 4 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (188 542,20 Lt vertės, išminusavus S. tenkantį kambarį virš garažo, kurio vertė 57 457,20 Lt); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Raseinių rajonas; krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); krovininį automobilį VW-MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); krovininį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Lt vertės); viso L. S. tenkanti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė -203 128,90 Lt, transporto priemonių – 1 100 Lt, viso 204 228,90; pripažinti skolą UAB „Kauno švara“, juridinio asmens kodas 132616649, solidaria A. S. ir L. S. prievole; priteisti L. S. iš A. S. 5 986,80 Lt kompensaciją; pripažinti prievoles pagal 2011-06-01 paprastąjį vekselį ir 2012-10-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 1201313/95ba asmeninėmis L. S. prievolėmis; sumažinti išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš L. S. visas atsakovo A. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1328, tarp A. S. ir L. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; L. S. paliko santuokinę S. pavardę, A. S. paliko pavardę S.; nustatė dukters K. S. gyvenamąją vietą su mama L. S.; atmetė ieškovės bei atsakovo prašymus pakeisti išlaikymo dydį bei formą, sumažinti išlaikymo įsiskolinimą K. S.; skolą UAB „Kauno švara“, priteistą 2012-06-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7023-199/2012, pripažino solidaria A. S. ir L. S. skola; priteisė A. S. iš L. S. ½ dalį šios sumokėtos skolos - 250 Lt (72,41 Eur); priteisė iš A. S. L. S. 1 088,10 Eur (3 757 Lt) už V. D. aukcione sumokėtos sumos dalį; priteisė ieškovei L. S. 5 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir garažu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas bei automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priteisė A. S. transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ; transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė A. S. nekilnojamąją patalpą parduotuvę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 2/5 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r.; metalinį garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; priteisė A. S. A. S. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisė A. S. iš L. S. 17 465,54 Eur (60 305 Lt) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš A. S. L. S. 150,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš L. S. A. S. 1 038,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš L. S. valstybei 411,80 Eur žyminio mokesčio; valstybei priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš A. S. – 16,72 Eur, iš L. S. – 25,08 Eur.
Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė girtavo ir dėl to iširo jų šeima, tačiau neginčytinų įrodymų dėl to nepateikė. Dukra K. gimė 1999 metais, ji augo šeimoje, ir atsakovui nusprendus išeiti iš namų dėl nesutarimų su ieškove, nepilnametė dukra toliau liko gyventi ir iki šiol gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, atsakovas to neneigė, dukros pas save gyventi nepasiėmė. Jei ieškovė būtų nesirūpinusi dukra, atsakovas nebūtų mažametės dukters palikęs su alkoholiu piktnaudžiaujančia, šeima negalinčia pasirūpinti mama, todėl atsakovas neįrodė, kad šeima iširo dėl ieškovės girtavimo. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės bei smurtavimo, tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovė šių aplinkybių taip pat neįrodė. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2005 metų pradėjo gyventi atskirai, kadangi nerado savitarpio supratimo. Tai, kad atsakovas išėjo gyventi iš bendro su ieškove gyvenamo ploto į kitas patalpas, neįrodo, kad jis turėjo kitą moterį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas buvo neištikimas iki faktinio santuokos iširimo 2005 metais. 2005 metais, kai iš namų išsikraustė atsakovas, ieškovė ir atsakovas nebegyveno kaip šeima, jų šeima jau buvo faktiškai iširusi, atsakovui ateinant į bendrus namus jie nuolat konfliktavo. Įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovo atmetė kaip neįrodytą.
Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas įgytas santuokoje, atsakovas išlaikymą dukrai dalinai teikia, išlaikymas yra priteistas. Aplinkybė, jog dukra lieka gyventi su ieškove taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Ieškovė nurodė, kad 1998 metais ji gavo 80 000 Lt dovanų, tačiau ieškovei nepateikus įrodymų, jog už šias lėšas buvo pirktas nekilnojamasis turtas, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šios lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos tikslams. Teismo nuomone, nurodyta aplinkybė dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos galėtų būti pagrindu prašyti priteisti išlaikymą jai pačiai, bet ne nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Teismas nelaikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo ir tai, kad atsakovas nemoka ieškovei darbo užmokesčio, kadangi tai yra susiję su darbo santykiais, o ne su šalių turto dalinimu. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo turto už 424 790 Lt. Kadangi šalys tarpusavyje ypatingai konfliktuoja, negali ramiai net pasikalbėti, nevysto dialogo, išimtinai negerbia viena kitos, nėra viena kitai lojali, todėl teismas sprendė, kad turtą reikalinga dalinti taip, kad šalys ateityje išvengtų konfliktų bei teisminių ginčų. Teismas nustatė, kad ieškovė su dukra K. S. gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kaune daugiau nei 10 m., o atsakovas 10 m. negyvena, todėl šis nekilnojamasis turtas turi likti ieškovei. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis nori dalies šio turto patalpų, tačiau teismas laikė, kad toks padalinimas būtų neracionalus ir vedantis dar prie didesnių ginčių bei pykčių tarp šalių, todėl visą šį nekilnojamojo turto objektą, kurio vertė 272 000 Lt, priteisė ieškovei. Ieškovei taip pat priteisė jos vardu registruotą automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 700 Lt vertės. Viso ieškovei turto priteisė už 272 700 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. užsiima įmonės „(duomenys neskelbtini)“ verslu, todėl jam priteisė šią įmonę bei visus likusius automobilius, kadangi jie reikalingi verslui vystyti, bei kitą nekilnojamąjį turtą – patalpą-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 2/5 dalys ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 106 000 Lt vertės; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 33 000 Lt vertės; gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r., 1 600 Lt vertės; metalinį garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3 000 Lt vertės; transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2 210 Lt vertės; transporto priemonę VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Lt vertės, transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 890 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 890 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 100 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Lt vertės, viso turto už 152 090 Lt. Kadangi ieškovei atiteko 120 610 Lt didesnė turto dalis, iš ieškovės L. S. atsakovui teismas priteisė 60 305 Lt (120 610/2) kompensaciją.
Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo pusę 88 164,88 Lt sumos kaip negautų šeimos pajamų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gavo 167 910,48 Lt pajamų 2005 metais, buvo naudojamas bendras įmonės turtas. Byloje buvo pateiktas 2013-04-10 VšĮ „Kauno klinikos“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog A. S. įmonei pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis Nr. 1838, 2006-11-16, Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-24 ir Nr. LBS1030 2009-08-13 buvo išmokėta 167 910,48 Lt. Teismo nuomone, išmokėta suma sudarė pajamas, bet ne pelną. Pajamos naudojamos ir mokesčiams mokėti, išlaikyti automobilius, išmokėti atlyginimus (pati ieškovė ilgą laiką dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“), todėl teismas laikė, kad šiuo atveju galėtų būti dalinamas tik grynasis įmonės pelnas, atskaičius minėtas sumas. Kadangi turto padalinimo dalyje teismas nėra aktyvus, šalys turi advokatus, nei viena iš šalių neteikė ir neprašė išreikalauti įrodymų apie grynąjį įmonės pelną ieškovės nurodomu laikotarpiu, be to šią sumą, gautą per beveik 10 metų, teismas laikė nedidele, todėl šį ieškovės reikalavimas atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nustatė, kad 2012-06-05 teismo sprendimu iš atsakovo A. S. yra priteistas 1 114,57 Lt įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2011-12-22. Dalį 500 Lt šios skolos atsakovas yra sumokėjęs. Atsižvelgęs į tai, kad ši skola susidarė naudojant turtą, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (ieškovė jame ir gyvena), už šią skolą yra atsakinga ir ieškovė, todėl šią skolą teismas pripažino solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovas yra sumokėjęs dalį skolos - 500 Lt, jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. 1/2 dalį sumokėtos skolos 250 Lt, kurią teismas priteisė iš ieškovės L. S. atsakovui A. S.. Teismas skolą UAB „Kauno švara“, priteistą 2012-06-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7023-199/2012 pripažino solidaria A. S. ir L. S. skola.
Dėl prievolės pagal 2011-06-01 paprastąjį vekselį B. J. pripažinimo asmenine ar solidaria, dėl 2012-10-24 BIGBANK AS vartojimo kredito sutarties pripažinimo asmenine ar solidaria, dėl prievolės kreditorei V. B. pagal 2014-08-07 neprotestuotiną vekselį pripažinimo solidaria, teismas nurodė, kad nenustatė, jog lėšos, gautos iš sandorių pagal 2014-06-01 paprastąjį vekselį ieškovės išrašytą B. J., 2012-10-24 BIGBANK AS vartojimo kredito sutartį, pagal prievolę kreditorei V. B. pagal 2014-08-07 išrašytą neprotestuotiną vekselį būtų panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Tai, kad ieškovė dalį laiko nedirbo, teismo nuomone, nebuvo pagrindo ieškovei imti paskolas šeimos poreikiams tenkinti ir po to prašyti dalį jų atlyginti atsakovą, kadangi kiekvieno darbingo, rūpestingo asmens pareiga yra ieškoti darbo, stengtis išlaikyti save bei savo gerbūvį, vaikus, o ne nukreipti paieškas į lėšų skolinimąsi. Atsakovo sutikimo ar pritarimo minėtoms paskoloms gauti ieškovė nebuvo gavusi, todėl teismas ieškovės reikalavimus pripažinti minėtas prievoles solidariomis atmetė kaip neįrodytus.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovės L. S. ir atsakovo A. S. 2007-12-13 buvo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo įsiskolinimo 16 800 Lt sumokėjimo K. S. bei 700 Lt išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, nurodant, kad K. S. lėšų tvarkytoja bus ieškovė L. S.. Atsakovas priešieškiniu prašė 700 Lt išlaikymo dydį bei iki šios dienos susikaupusio išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinti, nurodydamas, kad jis yra atidaręs sąskaitą dukros vardu ir jai į sąskaitą teikė išlaikymo dalį, nes dukra vis nurodydavo, kad namie neturi ką valgyti, pirko jai rūbų, mokėjo už keliones į užsienį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui pinigų nedavė, dėl to iškelta baudžiamoji byla, dukra jai irgi iš savo sąskaitos nuimtų lėšų neduodavo, todėl prašė pakeisti 2007-12-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto išlaikymo formą, priteisinat dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti šiam turtui priverstinę hipoteką. Ieškinio bei priešieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė. Taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, buvo aiškiai susitarta dėl išlaikymo dydžio K. S. priteisimo. Išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui gali būti keičiamas tik iš esmės pasikeitus asmens, teikiančio išlaikymą, materialinei padėčiai. Nors atsakovas nurodė, kad taikos sutartį jis pasirašė darant jam spaudimą, tačiau tokių įrodymų, be jo paaiškinimo byloje, nebuvo pateikta. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie pasikeitusią jo turtinę padėtį po minėtos taikos sutarties patvirtinimo. Teismas laikė, kad šalių dukra K. S. auga, ji sportuoja, jos poreikiai taip pat auga, todėl nėra jokio teisinio pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimą ar išlaikymo dydį. Teismas taip pat laikė, kad nėra jokio pagrindo keisti K. S. nustatytą išlaikymo formą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu ir nustatyti jam priverstinę hipoteką, kadangi poreikių tenkinimui reikalingos pastoviai teikiamos piniginės lėšos, atsakovas gauna periodines pajamas, be to, padalinus turtą, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turės nekilnojamojo turto, į kurį, nemokant periodinių išmokų vaiko išlaikymui, įstatymų nustatyta tvarka galės būti nukreiptas išieškojimas. Teismas padarė išvadą, kad 2007-12-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto išlaikymo formos bei dydžio nėra teisinio pagrindo keisti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio teismas nepasisakė, kadangi skaičiuoti, kiek priteisto išlaikymo yra sumokėjęs atsakovas, nėra teismo funkcija, tą gali daryti antstolis, kadangi antrą kartą spręsti išlaikymui priteistų lėšų priteisimą, jų mažinimą ar didinimą teismas neturi teisinio pagrindo, nes dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių ginčas buvo išspręstas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 153–159) ieškovė L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje dėl kaltės nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir šioje dalyje patenkinti ieškovės reikalavimus, priteisiant ieškovei didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, toks nesąžiningas atsakovo elgesys yra sutuoktinio kaltės prezumpcija, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. S. kaltės. Šeimos iširimą nulėmė atsakovo netinkamas elgesys šeimoje, pastovūs konfliktai, kuriuos inicijuodavo atsakovas, fizinio ir psichologinio smurto vartojimas, netgi vaikų akivaizdoje, bei atsakovo neištikimybė. Atsakovas nuolatos smurtaudavo, skriaudė ir vaikus, mažino turto vertę: be ieškovės žinios išnuomojo šalių bendrą turtą, gaudamas pajamas ir jas panaudodamas savo ir draugės poreikių tenkinimui (pirko jos vardu nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, slėpė pajamas), visiškai nusišalino nuo šeimos išlaikymo, nuo 2005 metų gyvena su kita moterimi V. D. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Žinodamas apie ieškovės sveikatos problemas, atsakovas vengia vykdyti bet kokias pareigas, vengia taikiu būdu nutraukti santuoką ir reikalauja neįmanomų sąlygų, atsisako spręsti ginčą taikiai. Atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu pablogino ieškovės sveikatą, kadangi nuolatos gyvena įtampoje, baimėje, 2004-09-20 buvo sumušta, buvo gydyta KMUK veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Ne kartą dėl atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau atsakovas vis išvengdavo baudžiamosios atsakomybės. Netgi teisminio proceso metu, t. y. 2011-08-26 atsakovas sumušė ieškovę, dėl šio fakto baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, procesinis sprendimas nėra priimtas. Šiuo metu atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti dukrą K. S.. Sveikatos sutrikimų turi ir nepilnametė dukra K. S., tačiau jos interesų atsakovas taip pat nepaiso: nemoka teismo priteisto išlaikymo, neprisideda prie papildomo ugdymo, auklėjimo, tik dukters iniciatyva kartais prisideda prie dukters poreikių tenkinimo minimaliomis lėšomis. Tęstinis atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Ieškovė atsakovui jaučia nuolatinę baimę, jis turi savo vardu registruotą šaunamąjį ginklą. Ieškovė susirgo įvairiomis ligomis, kurios paūmėjo nervinės įtampos pasėkoje. Dėl atsakovo kaltės ieškovė išgyveno emocinę krizę, kuomet atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi pas kitą moterį, su kuria gyvena ir šiuo metu ir visiškai ją išlaiko. Tikėdamasi, kad atsakovas pakeis savo požiūrį į šeimą, ieškovė nesikreipė į teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo, tačiau ne kartą buvo gydyta tiek ligoninėje, tiek ambulatoriškai. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovei yra padaryta neturtinė žala, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 20 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškovės nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį nei atsakovui. 1998-04-30 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovės tėtis V. O. dovanojo ieškovei 40 000 Lt ir 1998-04-30 ieškovės mama M. O. ieškovei dovanojo 40 000 Lt, kurie buvo panaudoti bendram šeimos turtui renovuoti ir jo būklei pagerinti. Atsakovas nuo 2006 metų pradžios negyvena kartu, paliko šeimą ir prie bendro ūkio vedimo neprisideda, slepia šeimos pajamas, kurias gauna iš šeimos įmonės veiklos bei iš šeimos turto nuomos. Šias pajamas naudoja savo asmeniniams interesams tenkinti. 2011 m. vasario mėnesį ieškovė sužinojo, kad atsakovas, negavęs ieškovės sutikimo ir jai nežinant, sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkui perleido ne tik savo dalį turto, bet ir ieškovės turto dalį, iš ko gauna pajamas, ieškovei neduodamas jokių pinigų. Pajamas gauna ir už ieškovės dalį. Sutartis sudaryta 2009-09-01, nuomos kaina sutartyje nurodyta 150 Lt, tačiau realios gaunamos pajamos yra 1 000 Lt, tai pagrindžia atsakovo ranka rašyti rašteliai. Sutarties 6.2 p. numatyta, kad jokių apribojimų, draudžiančių sudaryti tokią sutartį nėra, tačiau ieškovės sutikimas negautas ir už ieškovei priklausančią turto dalį atsakovas neteisėtai gauna pajamas be ieškovės žinios, trukdo ieškovei naudotis daiktu pagal jo tikslinę paskirtį. Be ieškovės sutikimo ir žinios perleisdamas šeimos turtu naudotis už atlygį tretiesiems asmenims, atsakovas asmeniškai gavo turtinės naudos 11 000 Lt, skaičiuojant po 500 Lt už 22 mėnesius (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.), šią pinigų sumą atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė lieka gyventi su nepilnamete dukra, kuri yra silpnos sveikatos, o atsakovas dukrai materialinio išlaikymo neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, todėl yra visi pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių bendrą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 162–166) atsakovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 500 Lt (145 Eur), padalinti santuokoje įgytą turtą pagal atsakovo patikslintą priešieškinį, panaikinti ieškovei iš atsakovo A. S. priteistą 1 088,10 Eur kompensaciją, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo teiktus paaiškinimus. Atsakovas neneigia, kad taikos sutarties, patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007, metu atsakovo pajamos per mėnesį nebuvo didelės, tačiau spaudžiamas ieškovės atsakovas suliko teikti lėšas dukters išlaikymui po 700 Lt per mėnesį, nors iš tiesų tokios galimybės jis neturėjo ir taikos sutarties pasirašymo metu, ką patvirtina ir šiai dienai susidaręs įsiskolinimas. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nesiaiškino ar šalis bus pajėgi realiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nors jau tuo metu atsakovo turtinė padėtis nebuvo proporcinga priteistam išlaikymo dydžiui. Taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta esant ekonominiam pakilimui, todėl atsakovas pagrįstai vylėsi, kad tokio dydžio išlaikymą jis bus pajėgus skirti. Tačiau 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri ženkliai sumažino visų sektorių pajamas. Be to, prie atsakovo įmonės pajamų sumažėjimo prisidėjo ir pati ieškovė, kuri sąmoningai žlugdė įmonės veiklą, joje dirbdama savinosi įmonės klientus, slėpė gaunamas iš šios įmonės pajamas, o atsakovui įdarbinus įmonėje naują darbuotoją, ieškovė ją terorizavo, trukdė dirbti, dėl ko darbuotoja buvo priversta išeiti iš darbo. Faktiškai ieškovė atsakovo įmonės verslą sužlugdė, kadangi nei pati dirbo, nei leido dirbti įdarbintam žmogui, dėl ko laidojimo paslaugos yra nebeteikiamos, o įmonė laikosi faktiškai iš medicininių atliekų laidojimo veiklos, iš kurios pajamos per metus sudaro apie 20 000–25 000 Lt neatskaičius sąnaudų (išlaidų, susijusių su medicininių palaikų pervežimu, laidojimu, nustatytų mokesčių valstybei mokėjimu ir kt.). Atsakovas pagrindė aplinkybę dėl pajamų dydžio ir gebėjimo teikti priteistą išlaikymo dydį pateiktais į bylą įrodymais. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teisinius argumentus, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad 290 Eurų mėnesiui išlaikymo suma atitinka atsakovo turtinę padėtį ir leidžia patenkinti dukters būtinus poreikius. Kadangi išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, kurie turi lygias teises, tai dukters poreikių tenkinimui skiriamą sumą turi mokėti abu tėvai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 2 000 Lt, todėl ji yra pajėgi skirti tokio paties dydžio išlaikymą - 145 Eur, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nuo 700 Lt mažintinas iki 500 Lt. 700 Lt yra suma, kuri buvo priteista, tuo tarpu faktiškai šiai dienai su indeksavimu atsakovo mokėtina išlaikymo suma per mėnesį sudaro 922 Lt, kas reiškia, kad dukters poreikiai faktiškai yra tenkinami tik iš atsakovo skiriamų lėšų. Nepilnametė dukra paaiškino, kad atsakovas nuolat teikia dukteriai papildomą paramą, kuri į išlaikymo sumą neįskaitoma, atsakovas nuolat vežioja dukterį į sporto treniruotes (nuveža, perveža), jau nekalbant apie tai, kad jis perka tiek maisto produktus, tiek rūbus, nuo 2008 metų lapkričio mėnesio moka už internetą, rūpinasi dukterimi, su ja bendrauja ir kt. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nepakeitė pagal 2007-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinto dukteriai K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo dydžio, jo nesumažindamas nuo 700 Lt/202,73 Eur iki 500 Lt/145 Eur. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais. Nepilnametė dukra nuolat kartoja, kad ji neturi ką valgyti, prašo nupirkti maisto, todėl atsakovui kyla pagrįstos abejonės dėl to, kaip ieškovė naudoja nepilnametei dukrai skirtas lėšas. Atsakovas prašė teismo įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Šis atsakovo reikalavimas teismo nebuvo išspręstas, teismas dėl šio reikalavimo visiškai nepasisakė. Dėl šio reikalavimo teismas turėjo pasisakyti nepriklausomai nuo to ar priteisto išlaikymo dydis mažintinas ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl turto padalinimo ir įrodymų vertinimo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas, tačiau priteisė ieškovei iš atsakovo pusę sumokėtos sumos, laikydamas lėšas sutuoktinių turtu. Atsakovas A. S. 2005-11-18 už V. D. sumokėjo 450 Lt pradinį įnašą, o 2005-11-30 A. S. prašymu jo įmokėta 6 700 Lt pinigų suma buvo užskaityta už V. D. nupirktą butą. Teismas padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina, kad pinigai buvo mokėti atsakovo A. S., kad jie buvo V. D. įrodymų nepateikta. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvada. Teismas pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šis sandoris būtų apsimestinis, t. y. kad šį turtą V. D. vardu būtų įgijęs A. S.. A. S. bei V. D. dalyvavo VMI organizuotame aukcione individualiai, tačiau V. D. negalėjo padaryti įmokų savo vardu, kadangi tuo metu dar nebuvo pasibaigęs jos skyrybų procesas, todėl ji savo vardu nei daryti įmokų, nei įgyti turto negalėjo, todėl pažįstamo A. S. paprašė padėti. V. D. nurodė, kad ji A. S. perdavė pinigines lėšas tiek pradiniam įnašui įmokėti, tiek vėliau sumokėjo jam visą buto įgijimo kainą, šiam padarius užskaitymą. V. D. dar kurį laiką delsė įregistruoti nuosavybę, kadangi nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. 2006-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00353-422/2006 V. D. santuoka teisme buvo nutraukta. V. D. paaiškino, kad ji ne tik įgijo šį turtą, tačiau jį savo lėšomis ir suremontavo, šį butą nuomojo, o dėl nuomininkės padarytų nuostolių, iš jos buvo priteistos skolos už komunalinius mokesčius, dėl ko iš jos vykdomas išieškojimas. V. D. dėl šio turto įgijimo ne tik davė paaiškinimus, tačiau savo nurodytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Jokie paskolos rašteliai, apie kuriuos kalbėjo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, tarp šalių nebuvo rašomi, kadangi pinigines lėšas V. D. A. S. perdavė šių veiksmų atlikimo momentu, t. y. prieš padarant mokėjimo pavedimus. Teismo padaryta išvada, kad turto įgijėja yra V. D. yra pagrįsta ir teisinga, tačiau visiškai nelogiška teismo padaryta išvada, kad šį turtą V. D. įgijo už A. S. lėšas.
Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 5 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu 26 000 Lt vertės, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 272 000 Lt. Teismas, priteisdamas visą šį turtą ieškovei, konstatavo, kad ieškovei tenka didesnė dalis turto, ko pasėkoje atsakovui iš ieškovės priteisė 60 305 Lt/17 465,54 Eur kompensaciją. Atsakovas neginčija, kad 5 kambarių butas su rūsiu ir garažu yra registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau garažas bei patalpos virš jo, pažymėtos indeksais 1-8, 1-9, 1-10, yra priestate 2a2p, kuris buvo šalių pastatytas gyvenant santuokoje, kai tuo tarpu pats namas statytas 1930 metais. Šiuo adresu yra registruota A. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o patalpose, pažymėtose indeksais 1-8, 1-9, 1-10 buvo šios įmonės ofiso patalpos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino ar ieškovė turės galimybę išmokėti kompensaciją. Ieškovė, gyvendama 5 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Kaunas, turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, dėl ko dalis skolų jau yra priteista, o dėl skolos UAB „Būsto valda“ byla dar nagrinėjama, be to, ieškovei už skolas buvo atjungtos dujos, kas reiškia, kad ieškovė galimybės sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui neturi, teismo sprendimas tampa neįvykdytinu. Teismui nesumažinus išlaikymo įsiskolinimo sumos, tarpusavio skolų užskaita negalima, kadangi išlaikymo įsiskolinimo lėšos turi būti išimtinai naudojamos vaiko poreikių tenkinimui, o ne ieškovės turtinių problemų sprendimui. Atsakovo siūlytas šio turto padalinimo būdas yra galimas, kadangi patalpos: garažas ir patalpos, pažymėtos indeksais 1-8- 1-9, 1-10, yra priestate 2a2p. Į šias patalpas yra atskiras įėjimas iš laiptinės, t. y. šiuo metu į butą galimą patekti per du atskirus įėjimus iš laiptinės. Priestato patalpos, pažymėtos indeksais 1-8, 1-9, 1-10 su buto patalpomis susisiekia per patalpą 1-3 ir 1-9. Užmūrijus šį praėjimą, į priestato patalpas, pažymėtas indeksais 1-8, 1-9, 1-10, būtų galima patekti tik iš laiptinės, t. y. buto ir priestato patalpos taptų atskiros, kas leistų šį turtą atidalinti į du atskirus turtinius vienetus. Priestato patalpoje yra atskiri vandens skaitikliai. Patalpoje 1-9 yra pastatytas dujinis katilas, kuriuo šildomos (duomenys neskelbtini), Kaune, buto patalpos, tačiau šis katilas nėra priduotas, todėl atsakovas įsipareigoja savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dujų katilą perkelti į ieškovei priteistinas patalpas - į patalpą 1-3, o taip pat įsipareigoja savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užmūryti praėjimą tarp patalpų 1-3 ir 1-9. Priteisus atsakovui garažą ir patalpas, pažymėtas indeksais 1-8, 1-9, 1-10, ieškovei nebeliktų pareigos išmokėti atsakovui kompensacijos. Toks turto padalinimas nepažeistų nei ieškovės, šalių nepilnametės dukters interesų, kadangi ieškovė liktų gyventi 4 kambarių bute, dėl ko sumažėtų jos išlaidos komunaliniams mokesčiams. Patalpos virš garažo nei dabar, nei anksčiau nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, kadangi patalpose buvo A. S. įmonės ofiso patalpos. Padalinus turtą atsakovo siūlomu būdu, ieškovei tektų turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio rinkos vertė – 168 528,90 Lt, o atsakovui -77 535,74 Lt. Atsižvelgiant į tai, turtas turi būti dalinamas pagal atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus, t. y. ieškovei priteisiant dar ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei gyvenamąjį namą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi ieškovės galimybių išmokėti kompensaciją atsakovui, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.
Teismas, padalindamas kilnojamąjį turtą - transporto priemones, šio turto vertes nustatė paimdamas ieškovės ir atsakovo kainų vidurkius, nurodydamas, kad kitokių įrodymų apie jų vertes nenurodyta. Atsakovas nesutinka su tokiu kilnojamojo turto verčių skaičiavimu ir tvirtina, kad transporto priemonės yra senos, jos jau ne vienerius metus yra neeksploatuojamos, nėra atliktos jų techninės apžiūros, šias transporto priemones reikalinga nurašyti, priduodant jas į metalo laužą, tačiau to padaryti negalima dėl taikytų areštų. Ieškovė pateikė transporto priemonių kainas remdamasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tačiau VšĮ „Emprekis“ negali garantuoti duomenų, gautų iš nepriklausomų šaltinių tikslumo, patikimumo bei išsamumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus bei kitokius trūkumus. Be to, vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniškai nusidėvėjusi. Atsakovas pateikė duomenis, jog dalijami automobiliai yra techniškai netvarkingi, sugedę, fiziškai visiškai nusidėvėję. Šių automobilių rinkos vertės nustatymas specialisto pagalba yra ekonomiškai nenaudingas, kadangi vieno automobilio vertinimo kaina 450 Lt, kas faktiškai sudaro automobilio kainą. Atsakovas sutinka, kad dalijami automobiliai ieškovės nurodytomis kainomis atitektų ieškovei, kas iš karto išspręstų automobilių kainų klausimą (visas turtas, į kurį pretenduoja ieškovė, yra įvertintas ženkliai mažesnėmis, nepagrįstomis kainomis, o turto, kurį siūlo pasilikti atsakovui – didesnėmis). Teismas turėtų vadovautis atsakovo nurodytomis transporto priemonių kainomis, o automobilio OPEL OMEGA iš viso neįtraukti į dalintino turto sąrašą, kadangi šis automobilis, stovėjęs prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo, dingo prieš kelerius metus, jo buvimo vieta nėra žinoma nei ieškovei, nei atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turtą turėjo padalinti pagal atsakovo patikslintą priešieškinį. Taip turtą padalinus atsakovei L. S. tenka mažesnė turto dalis, todėl jai priteistina kompensacija 4 168,40 Lt (l 207,25 Eur), iš kurios išskaičiavus 250 Lt atsakovo sumokėtos skolos UAB „Kauno švara“, ieškovei priteistina iš atsakovo 3 918,40 Lt (1 134,85 Eur).
Teismas priteisė atsakovui garažą 3 000 Lt vertės nurodydamas, kad šis garažas yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai, kad šalys yra įgiję metalinį garažą, atsakovas neginčija, tačiau šis garažas yra ne (duomenys neskelbtini), Kaune, o prie (duomenys neskelbtini), Kaunas namo. Šis garažas yra užfiksuotas atsakovo pateiktose fotonuotraukose, garaže laikomas neeksploatuojamas įmonės automobilis. Kadangi atsakovas pretenduoja į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, priestate, todėl šis metalinis garažas priteistinas ieškovei, atitinkamai mažinant jai išmokamos kompensacijos dydį iki 918,40 Lt/265,99 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 10, b. l. 6–7) atsakovė V. D. nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš A. S. L. S. 1 088,10 Eur (3 757 Lt) už V. D. aukcione sumokėtos sumos dalį piniginę kompensaciją, teismas šioje dalyje neatsižvelgė į atsakovų nurodytus argumentus. Ginčo turtas yra įgytas tik už atsakovės V. D. asmenines pinigines lėšas, todėl teismo sprendimas priteisiant iš atsakovo kompensaciją yra neteisingas. Tiek V. D., tiek A. S. įrodė, kad turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonava, buvo įgytas V. D. už jos asmenines lėšas, tik pasinaudojant A. S., kaip trečiuoju asmeniu, kadangi V. D. savo vardu įgyti turto (daryti įmokas už jį) dėl tuo metu vykusio skyrybų proceso negalėjo. Kadangi A. S., atlikdamas mokėjimus V. D. prašymu, mokėjimus atliko V. D. asmeninėmis lėšomis, V. D. šį turtą įregistravo savo vardu, todėl jokie turtiniais piniginiai santykiai tarp V. D. ir A. S. nesusiklostė, o esant tokiai situacijai, ieškovė L. S. neturi teisėto pagrindo pretenduoti į tai, kas nėra nei jos, nei atsakovo A. S. nuosavybė, t. y. ji neturi teisės pretenduoti nei į pinigines lėšas, nei į nekilnojamąjį turtą, įgytą už šias lėšas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta aplinkybė ar ieškovė turės galimybę išmokėti priteistą piniginę kompensaciją apeliantui. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikšto apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apelianto nurodytas argumentas nesudaro pagrindą teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – kad dėl ieškovės kaltės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę ir apeliantei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos 3K-3-2/2011; 2015m. balandžio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys jau nuo 2005 metų pradėjo gyventi atskirai ir faktiškai nuo šio laiko šeima jau buvo iširusi, nes sutuoktiniai nepalaikė artimų santykių. Teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas buvo neištikimas iki faktinio šalių santuokos iširimo bei smurtavo, byloje taip pat nepateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad ieškovė girtavo ir dėl to iširo šalių šeima. Teismas įvertinęs šalių byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad faktiškai šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes buvo abiejų sutuoktinių netinkamas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas dėl šeimos išsaugojimo. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos. Apylinkės teismas akcentavo šalių abipusius pažeidimus, kurie vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ( CK 3. 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliantų apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad byloje abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Pagal teismo nustatytas aplinkybes abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu susitarimu ir pagarba, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( C K 3. 61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apylinkės teismas remdamasis CK 3. 70 straipsnio 2 dalies nuostata pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.
Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant sprendimą buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismas jos pareikštų visų ieškinio reikalavimų nepagrįstai nepatenkino. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta argumentacija.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas. CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali jas pripažinti svarbiomis kaip ir bet kurias kitas aplinkybes. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto paskirstymas natūra. Sutuoktiniai įgyja turto, kuris nėra vienarūšis ir lygiavertis. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato būtinumą parenkant turto padalijimo būdą ir dalijant turtą natūra, atsižvelgti į aplinkybes, kurios nurodytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje kaip reikšmingos nukrypstant nuo santuokinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, dalydamas santuokinį turtą, turi nustatyti reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kartu parinkti tinkamesnį turto padalijimo būdą ir turto paskirstymą tarp sutuoktinių būdą. Priklausomai nuo aplinkybių, teismai gali nurodyti, kad konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, turto dalių vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. rugsėjo 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004).
Ieškovė nagrinėjant bylą prašė dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodama tuo, kad atsakovas naudoja šeimos turtą, slepia savo pajamas, nemoka išlaikymo dukrai, su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, yra pablogėjusi ieškovės sveikata. Pirmosios instancijos teismas tokio ieškovės prašymo netenkino nustatęs, kad šalys turtą įgyto santuokos metu, atsakovas vaikui išlaikymą dalinai teikia ir toks išlaikymas yra priteistas. Ta, aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi dukra nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo dalinant turtą. Teisėjų kolegija apylinkės teismo sprendime išdėstytai motyvacijai pritaria ir papildomai atkreipia dėmesį, kad teismas paskirdamas ieškovei natūra penkių kambarių butą jau atsižvelgė į nepilnametės dukros interesus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks turto padalijimo būdo parinkimas ieškovei yra vertingesnis santuokoje įgyto turto padalijimo būdas, o kitų byloje aplinkybių neįrodžius, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo teisinio pagrindo ( CK 3. 123 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto – penkių kambarių buto padalijimo būdo. Atsakovas šį turtą pageidavo padalinti natūra ir savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šį turtą paskirdamas natūra ieškovei neįvertino aplinkybės, kad turtas yra dalus ir netinkamai pritaikė CK 3. 127 straipsnio nuostatas bei nesivadovavo teismine praktika, tokio pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
C K 3. 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas ( nurodytas C K 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3. 127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka sutuoktinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes ( C K 3. 123 straipsnio 1 dalis, 3. 127 straipsnio 3 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas gali būti ir natūra nepadalintas. Tokie atvejai galėtų būti dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, 2008m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 ir kt.). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra galimas taikyti teismui pasiriktas būdas, t.y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniu atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.
Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto – penkių kambarių buto padalijimo natūra ir jo paskyrimo ieškovei nurodė, kad taikant tokį padalijimo būdą atsižvelgtina į sutuoktinių, šalių nepilnametės dukros, nusistovėjusias, įprastines gyvenamąsias vietas, užsiimamu darbu, verslu. Apylinkės teismas taip pat įvertinęs aplinkybes, kad šalys ypatingai konfliktuoja, negerbia viena kitos ir nevysto jokio dialogo sprendė, kad kiek įmanoma turtą reiktų padalinti taip, kad tarp šalių nekiltų konfliktų dėl turto naudojimo ar jo disponavimo. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta daugiau kaip dešimt metų yra (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovas šioje vietoje daugiau kaip 10 metų negyvena. Teisėjų kolegija, įvertinusi konstatuotas faktines aplinkybes laiko jas teisingomis bei pripažįsta, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pagrįstai parinko santuokoje įgyto turto padalijimo būdą ir aptartą nekilnojamąjį turtą paskyrė ieškovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės ir ieškovės duoti paaiškinimai teisme yra svaresni ir pripažintini turintys objektyvius poreikius gauti šį ginčo turtą natūra. Taip pat, teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes nemano, kad vienam sutuoktiniui paskyrus ginčo turtą natūra, o kitam iš pastarojo priteisus piniginę kompensaciją, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad parenkant tokį turto padalijimo būdą netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokoje įgyto turto padalijimą ar buvo nukrypta nuo Kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Esant nurodytam pripažintina nepagrįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentacija aukščiau aptartu klausimu.
Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl buto sandorio pripažinimo apsimestiniu, bet priteisdamas iš atsakovo pusę sandorio sumokėtos sumos neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Byloje medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nustatė, jog ginčo butas daugiai kaip 10 metų buvo valdomas ir tvarkomas tik vienos ieškovės, o atsakovas prie jo tvarkymo bei skolų mokėjimo nebuvo prisidėjęs. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad pinigai buvo mokėti tik atsakovo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad sandorį pripažinti apsimestiniu nėra teisinio pagrindo, tačiau teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo pusę sumokėtos sumos, nes jos buvo mokamos iš abiejų sutuoktinių santuokoje įgytų lėšų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryti priešingą išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles numatytas CPK 185 straipsnyje.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad tokiu būdu kaip pirmosios instancijos teismas padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovė neturės galimybės išmokėti apeliantui piniginės kompensacijos. Atsakovas taip pat mano, kad teismas padalindamas transporto priemones tarp šalių, neteisingai nustatė jų kainas. Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kad ieškovei iš atsakovo yra priteista sumokėti 1088,10 Eurų piniginė kompensacija, o iš ieškovės atsakovui yra priteista 17465,54 Eurų piniginė kompensacija. Tai reiškia, kad pagal tokį teismo sprendimą ieškovė turės atsakovui sumokėti didesnę kompensaciją nei atsakovas ieškovei. Tačiau, kolegijos nuomone, didesnės dalies piniginių lėšų sumokėjimas ieškovės atsakovui nėra esminė ir reikšminga aplinkybė teismui padalinant santuokoje įgytą turtą ir parenkant sutuoktinių turto padalijimo būdą. Bylos duomenimis šalys autotransporto priemones įgijo santuokos metu, todėl teismas pagrįstai jas laikė bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus šalių įrodymus ( CPK 178 straipsnis) teisingai nustatė ginčo transporto priemonių vertę, todėl apelianto teiginiai aptartu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas darydamas išvadą, jog atsakovas neįrodė iš esmės pasikeitusios savo turtinės padėties bei nepaneigė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti dukrai išlaikymą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo pateiktus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Bylos duomenimis nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad 2007m. gruodžio 13d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai mokėti 16800 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir 700 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, nurodant, jog dukros lėšų tvarkytoje bus ieškovė. Atsakovas prašydamas sumažinti išlaikymo dydį bei priteistą išlaikymą kas mėnesį įrodinėjo, kad jis atidaręs sąskaitą dukros vardu, nes dukra teigusi, jog neturi ką valdyti, pirkęs jai drabužius ir mokėjęs keliones į užsienį. Tvirtino, kad taikos sutartį pasirašęs dėl patirto spaudimo. Ieškovė atsikirsdama įrodinėjo, kad atsakovas dukros išlaikymui pinigų nedavė dėl to yra iškelta baudžiamoji byla. Prašė jau priteistą išlaikymo formą pakeisti ir priteisti dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taikant priverstinę hipoteką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktus reikalavimus atmetė, konstatavęs, jog nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė aplinkybių iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai asmens, kuris turi teikti materialinę pagalbą vaiko išlaikymui. Taip pat teismas įvertinęs šalių nepilnametės dukros vis didėjančius poreikius dėl jos amžiaus bei pomėgius sportuoti, darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo mažinti esamo įsiskolinimo bei priteisto išlaikymo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo tokia padaryta išvada yra pakankamai motyvuota ir argumentuota ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), teisinga ir atlikta visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos įrodymus ( CPK 177, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ir Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, prašantis sumažinti/pakeisti išlaikymo dydį turi įrodyti aplinkybes iš esmės pasikeitus teikiančio materialinį išlaikymą asmens turtinei padėčiai ir vaiko gaunančio tokį išlaikymą poreikių sumažėjimą. Teismas nenustatęs nurodytų aplinkybių neturi teisinio pagrindo aptartą ieškinio reikalavimą tenkinti ( C K 3. 201 straipsnis).
Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantų apeliacinių skundų argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.