- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-560-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02620-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Aleksandro Rusako,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu prašymu dėl ieškinio reikalavimo prašė nustatyti, kad atsakovas yra M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas bei patikslinti vaiko gimimo įrašą, nurodant duomenis apie tėvą bei vaikui suteikiant tėvo pavardę, t. y. pakeičiant M. G. pavardę iš „G.“ į „A.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. G. po 350 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė; priteisti iš atsakovo A. A. 6300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) .; nustatyti nepilnamečio M. G. gyvenamąją vietą su ieškove.
2. Ieškovė nurodė, kad sūnus turi specialiųjų poreikių – turi sausą, problemišką, alergišką odą. (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimais, sūnaus minimaliausių bei būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 700 Eur, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 350 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, turintis gerai apmokamą darbą, turintis turto, todėl yra finansiškai pajėgus prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Taip pat, kadangi atsakovas sūnui neteikia jokio išlaikymo nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėn. laikotarpį, kas sudaro 10500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. A. nurodė, kad iki ieškinio gavimo nežinojo nei apie vaiko gimimą, todėl nepasitiki ieškove bei jos ieškinyje išdėstytais teiginiais, jog jis yra biologinis M. G. tėvas. Pažymėjo, kad atsakovas turi savo šeimą ir su vaiku, kuriam siekiama nustatyti tėvystę, jo niekas nesieja, todėl, jei atsitiktų taip, jog byloje būtų nustatyta, jog jis yra vaiko biologinis tėvas, atsakovas nenorėtų suteikti vaikui savo pavardės, nes būtent ieškovė pati savarankiškai nusprendė gimdyti vaiką ir jį auginti be tėvo. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta atsakovo tėvystė M. G., jis neprieštaraus, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau mano, kad ieškinyje turėtų būti išdėstytas ir reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 350 Eur per mėnesį, nes, kaip jau minėta, atsakovas nebuvo informuotas apie vaiko gimimą, ieškovė į jį nesikreipė dėl tėvystės pripažinimo, neprašė lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovo žiniomis, ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini), pagal tos šalies įstatymus, kaip vienišai mamai, buvo mokamos nemažos lėšos vaiko išlaikymui iš valstybės biudžeto, tad visos tos pajamos turėtų būti išskaičiuotos iš reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo, o reikalaujama priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma atsakovui būtų nepakeliama našta. Nurodo, kad atsakovas jau kuris laikas gyvena ir dirba Lietuvoje, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik apie 800 Eur. Su sutuoktine atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra kur kas vyresni ir turi didesnių poreikių nei ieškovės sūnus. Sutuoktinė tik šiais metais yra pradėjusi dirbti pagal individualios veiklos pažymą, tad kol kas tik investuoja į verslą ir apčiuopiamų pajamų negauna. Pats atsakovas dirba statybų srityje pagal verslo liudijimą. Preliminariai apskaičiavęs savo šeimos pajamas bei išlaidas, atsakovas galėtų teikti išlaikymą vaikui po 150 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovas A. A. yra vaiko M. G. biologinis tėvas, o M. G. yra A. A. biologinis sūnus ir šių duomenų pagrindu patikslinti vaiko M. G. gimimo įrašą, įrašant duomenis apie tėvą; pakeitė M. G. pavardę iš „G.“ į „A.“, be jo tėvo A. A. sutikimo; nustatė nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą su vaiko motina V. G. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo A. A. materialinį išlaikymą vaikui M. G. 280 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. A. 7200 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. G. įsiskolinimą; A. A. prašymas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis tenkintas ir priteista 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma išdėstyta dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kas mėnesį mokėti po 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovės V. G. naudai 2 010,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį, teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais tik iš dalies pagrindė nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos vaiko išlaikymui iš esmės yra šiek tiek perdėtos ir nevisiškai atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, teismų praktiką ir nepilnamečio vaiko pagrindinius poreikius. Tuo tarpu atsakovo sutinkama mokėti išlaikymo suma vaikui, teismo vertinimu, atsižvelgus į šalies ekonominę situaciją bei šiai dienai vyraujančias būtiniausių prekių kainas, apskritai paneigtų galimybę vaikui patenkinti jo minimaliausius poreikius ir neatitinka jokių protingumo kriterijų. Pastebėtina, jog ieškovas yra vidutinio amžiaus vyras, įgijęs nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, neturintis kreditorinių įsipareigojimų, dirbantis, todėl turintis galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, tokia suma, kuri jam reikalinga siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi.
6. Teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančius būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovas yra dirbantis, įsipareigojimų kreditoriams neturintis, tačiau turintis dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos būtina išlaikyti, vertina, kad iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. G. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateikti skaičiavimai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neatitinka faktinių duomenų, kurie buvo pateikti teismui, kadangi ieškovė prašo priteisti iš viso 2430,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai dokumentai pagrindžia tik 2307,11 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė į patirtas bylinėjimosi išlaidas du kartus įtraukė 2023 m. vasario 16 d. skrydžio apmokėjimą. Ieškovės ieškinys patenkintas 87,14 proc., nes nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas (100 proc.), vaikui suteikta biologinio tėvo pavardė (100 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui patenkintas iš dalies (80 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo patenkintas iš dalies (68,57 proc.), ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo į šį reikalavimą neatsižvelgta. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 87,14 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteista 2010,42 Eur, patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. A. materialinį išlaikymą vaikui M. G., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo A. A. 4500 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. G. įsiskolinimą; atsakovo A. A. prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis tenkinti ir priteistą 4 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kas mėnesį (24 mėnesius) mokėti po 187,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo; priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės V. G. naudai 2010,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistos ieškovės turėtos išlaidos už skrydžius iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (218,41 Eur) ir 222 Eur už apgyvendinimą laikotarpiu, kai buvo atvykta priduoti kraujo mėginius teismo DNR (genominė) ekspertizei. Ieškovė pati iniciavo ginčą teisme, todėl šias išlaidas turėtų prisiimti sau.
8.2. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini)ir gauna atitinkamas išmokas už vaiką bei vienišos motinos pašalpą. Šias aplinkybes ji pati pripažino teismo posėdžio metu, nurodydama, kad jos gaunamos išmokos vidutiniškai per mėnesį sudaro 2500 Eur. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė pažymą apie savo šeimos sudėtį, iš kurios matyti, jog jis su žmona augina du nepilnamečius vaikus, gimusius 2010 ir 2019 m. Taip pat į bylą pateikta Gyventojo pajamų deklaracija už 2022 m., iš kurios matyti, kad Atsakovas per metus turėjo 9450 Eur pajamų ir 4080 Eur išlaidų. Taip pat į bylą pateikti medicininiai dokumentai, liudijantys apie blogą atsakovo sveikatos būklę, kuri riboja jo galimybes dirbti daugiau ir gauti didesnes pajamas.
8.3. Nepaisant to, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo vienam vaikui, tačiau tai liečia ir kitus du atsakovo turimus nepilnamečius vaikus, kurių materialinė padėtis, priteisus išlaikymą, ženkliai pablogėjo. Ieškovė byloje neįrodė vaiko specialiųjų poreikių egzistavimo, t.y. nepagrindė savo teiginių jokiais medicininiais dokumentais nei dėl tariamos odos ligos, nei dėl galimo cukrinio diabeto. Ieškovė nurodė, jog su ja kartu gyvena pilnametė jos dukra, kuri yra jau savarankiška ir pati save išlaiko, tačiau būsto nuomos išlaidų dukrai tenkanti dalis nebuvo įvardinta. Dalis būsto išlaidų, kurias ieškovė nurodė esant 887,71 Eur, turėtų tekti ir pilnametei dukrai.
8.4. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovės turtinė padėtis gyvenant (duomenys neskelbtini), kur vienišoms motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, yra sudaromos išskirtinės socialinės sąlygos, yra geresnė už atsakovo, kuris gyvendamas Lietuvoje ir gaudamas mažesnes pajamas, turi pareigą išlaikyti kitus du savo nepilnamečius vaikus. Todėl ieškovė, šioje situacijoje, turėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą nei atsakovas.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. G. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė pagrindė vaiko poreikius bei jiems patenkinti reikalingas išlaidas. Į bylą buvo pateikti duomenys patvirtinantys ir vaiko specialiuosius poreikius. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma vaikui yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos).
9.2. Analizuojant nepilnamečio vaiko poreikius (vertinant kiekvieną iš jų bei tam reikalingą išlaidų dydį), pats atsakovas duodamas paaiškinimus faktiškai pripažino bei patvirtino, kad nepilnamečio vaiko M. G. mėnesinių poreikių patenkinimui, atsakovo skaičiavimu, reikalinga suma sudarytų apie 1420 Eur. Tai reiškia, jog pats atsakovas suvokia, kad jo sūnui faktiškai reikalinga suma yra didesnė nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas bylos teisminio nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, jog su sūnumi niekada nebendravo ir neketina to daryti ateityje. Tai reiškia, jog jis niekada nesidalins su ieškove sūnaus atostogų laiku, laisvalaikio laiko praleidimu ir papildomai prie sūnaus poreikių tenkinimo neprisidės.
9.3. Ieškovė dėl sveikatos problemų nedirba, yra 10 mėnesių nedarbingume. Tuo tarpu atsakovas dirba statybose, turi ir vairuotojo teises bei pripažino, kad galėtų dirbti papildomai. Taipogi atsakovas į bylą pateikė banko išrašų duomenis, iš kurių matosi, kad sūnaus gimimo metu, jam dirbant (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas siekė 4700 Eur, kas, ieškovės nuomone, patvirtina, kad net ir palikęs šią šalį bei grįžęs gyventi į Lietuvą, atsakovas į savo sąskaitas persivedė santaupų.
9.4. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) ir neva vien dėl to ir šios šalies gaunamų valstybės išmokų jos turtinė padėtis yra geresnė, tačiau ir išlaidos šioje šalyje yra daug didesnės.
9.5. Bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovei priteisė pirmosios instancijos teismas, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Taipogi šios išlaidos kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos atsirado kaip teisminio proceso pasekmė ir jos patenka į CPK 88 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų išlaidų rūšį, todėl ir jų atlyginimo bei paskirstymo tarp šalių klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CPK teisės normomis, o ne priskiriant jas tam asmeniui, kuris inicijavo teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. G., kurio motina (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 336, įrašyta ieškovė V. G., tėvas neįrašytas. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko M. G. tėvas yra atsakovas A. A., todėl teismo proceso metu 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. birželio 29 d. nutartimis buvo paskirta teismo DNR (genominė) ekspertizė A. A. ir M. G. giminystės ryšiui nustatyti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 16/2023(01) matyti, jog šalys pateikė kraujo mėginius ekspertizės įstaigai siekiu nustatyti tėvystę. Ištyrus kraujo mėginius padaryta išvada, kad A. A. yra M. G. biologinis tėvas su 99,9999999999 procentų tikimybe.
13. Byloje taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. gruodžio 21 d. išduota pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 241, iš kurios matyti, kad atsakovas A. A. yra vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus. Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie transporto priemones patvirtina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi du automobilius. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas. Iš atsakovo A. A. pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad atsakovas per 2022 metus gavo 13 600 Eur pajamų (neišskaičius išlaidų). Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie tai, jog jis 2010 metais patyrė kaklinės stuburo dalies C7 lūžį.
14. Iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2022 m. rugpjūčio 10 d. stacionaro epikrizės matyti, kad nepilnametis M. G. 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo hospitalizuotas dėl pablogėjusios sveikatos, vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovė V. G. su sūnumi M. G. gyvena (duomenys neskelbtini), šioje šalyje nuomojasi būstą, nepilnametis vaikas lanko darželį, už kurį reikia mokėti. Iš pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti ieškovės patiriamos išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams, darželio paslaugoms, kitos išlaidos, taip pat gaunamos pajamos. Byloje atsakovas A. A. taip pat pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriose matyti jo gaunamos įplaukos ir išlaidos.
Dėl išlaikymo dydžio
16. Apeliacinėje instancijoje ginčas kilo dėl to, kuria dalimi prie šių poreikių tenkinimo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų. Apelianto nuomone, ieškovė didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo ir nurodė nesantis finansiškai pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą. Atsakovas taip pat motyvuoja, kad vaiko poreikių suma turėtų būti mažesnė, nes dalis ieškovės nuomos išlaidų turėtų tekti ir ieškovės pilnametei dukrai, kuri gyvena kartu.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl vaiko poreikių sumos atmeta kaip deklaratyvius ir neparemtus jokiais konkrečiais skaičiavimais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus 924 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteista suma (280 Eur) nesiekia minėto orientacinio kriterijaus, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovė neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas savo apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės sumos.
22. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad vaiko poreikių suma turėtų būti sumažinta ieškovės(duomenys neskelbtini) gaunama vaiko išmoka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išmokos yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį gauna 300 Eur dydžio išmoką vaikui. Vis dėl to, nagrinėjamu atveju svarbi ir situacijos specifika, kuomet ieškovė nepilnametį vaiką augina užsienyje (duomenys neskelbtini), kas lemia, jog vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis yra didesnis, nes tam tikros paslaugos yra brangesnės negu Lietuvoje, tad toje šalyje ieškovės gaunama išmoka vaikui laikytina kaip lėšos vaiko poreikiams, sąlygotiems tos šalies pragyvenimo lygio, tenkinti.
23. Apelianto nuomone, atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo mažesne dalimi, nes ieškovės finansinė padėtis geresnė, atsakovas neturi galimybių uždirbti daugiau, be to augina du nepilnamečius vaikus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas pateisina savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, t.y. nėra pateikta duomenų, kad atsakovo nurodyti sveikatos sutrikimai būtų sąlygoję jo ribotą darbingumą, todėl atsakovas turi imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas. Be to, pirmosios instancijos teismo 280 Eur priteista išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Nors atsakovas ir nurodė, kad jo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, į tai atsižvelgė, be to tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui neatitinka jo poreikių ar atsakovo turtinės padėties.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
27. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neįrodinėjo, kad vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo susidarymo periodu buvo mažesni, nei teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis. Atsakovas neginčijo, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo periodu nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė visiškai. Byloje nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nebuvo blogesnė, nustačius, kad atsakovas vaikui neteikė jokio išlaikymo ir vertinant, kad vaiko amžius šiuo atveju nebuvo kriterijus spręsti dėl ženkliai mažesnių jo išlaikymo poreikių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos už skrydžius į Lietuvą (218,41 Eur) ir apgyvendinimą Lietuvoje (222 Eur).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Atsakovo nurodytos ieškovės patirtos skrydžių ir apgyvendinimo išlaidos (218,41 Eur išlaidos už skrydžius į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini), kurias sudaro: (duomenys neskelbtini) susidarė dėl to, kad ieškovė turėjo atvykti pateikti mėginius DNR (genominei) ekspertizei. Būtent atsakovo procesinė pozicija, neigiant tėvystę, sąlygojo tokių išlaidų susidarymą, nes buvo būtina skirti ekspertizę ir ieškovei atvykti šios ekspertizės atlikimui, tad atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turi prisiimti šių išlaidų naštą inicijuodama procesą Lietuvoje. Ieškinys teismui pateiktas laikantis teismingumo taisyklių ir užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus – t.y. inicijuojant procesą dėl jo tėvystės nustatymo ir išlaikymo užtikrinimo, tad atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
33. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 470 Eur išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.