Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.4; 2.3.3.7; 2.3.4.4.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.10

2023 m. liepos 4 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Vilijai Rukšėnienei ir Kristinai Abramavičiūtei,

išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovėms Jūratei Nemniasevienei ir Agnei Liaučienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A., kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas yra M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas bei patikslinti vaiko gimimo įrašą, nurodant duomenis apie tėvą bei vaikui suteikiant tėvo pavardę, t. y. pakeičiant M. G. pavardę iš „G.“ į „A.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. G. po 350 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė; priteisti iš atsakovo A. A. 6300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 2 d.; nustatyti nepilnamečio M. G. gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu susipažino 2014 metais, ketverius metus bendravo kaip pora, puoselėjo vienas kitam šiltus jausmus ir po kurio laiko ieškovė pradėjo lauktis šalių bendro kūdikio. Atsakovas, sužinojęs apie nėštumą reagavo ramiai, niekada neteigė kad kūdikis ne jo, tačiau vėliau jų bendravimas nutrūko. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. G.. Nuo pat vaiko gimimo, atsakovas visiškai atsiribojo, tiek nuo ieškovės, tiek nuo jų sūnaus. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, todėl prašo nustatyti, kad atsakovas yra M. G. tėvas bei patikslinti vaiko gimimo įrašą, nurodant duomenis apie tėvą bei sūnui suteikiant tėvo pavardę. Sūnus turi specialiųjų poreikių – turi labai sausą, problemišką, alergišką odą. Tai atitinkamai sąlygoja jo specialiuosius poreikius bei padidintas išlaidas ne tik maistui, natūralių audinių rūbams, skalbimo milteliams ir medicininiams preparatams. Kiekvieną mėnesį tenka pirkti brangiai kainuojančius emoliantus, kremus. Taipogi jau dabar gydytojai nurodė, kad yra problema dėl priekinių viršutinių dantukų, ateityje prognozuojamas ortodontinis gydymas, bus reikalingos lėšos specialioms dantų priežiūros priemonėms. Vaiko žemi raumenų tonusai, reikalinga reabilitacija bei logopedo paslaugos. Ieškovės skaičiavimais, sūnaus minimaliausių bei būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 700 Eur, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 350 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, turintis gerai apmokamą darbą, turintis turto, todėl yra finansiškai pajėgus prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Taip pat, kadangi atsakovas sūnui neteikia jokio išlaikymo nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 2 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) kas sudaro 6 300 Eur. Sūnus visą laiką nuo gimimo gyvena su ieškove, juos sieja itin artimas ryšys, todėl jo gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė patikslintą prašymą dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo aritmetinės klaidos ištaisymo ir patikslino, kad prašo priteisti ne 6 300 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, o 10 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi neteikto išlaikymo laikotarpis apima 30 mėnesių.

Atsakovas A. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neneigia turėjęs lytinių santykių su ieškove, kuomet dirbo ir gyveno Norvegijoje, tačiau šie santykiai buvo reti, jokių bendrų planų jie nekūrė ir apie bendro vaiko susilaukimą niekada nebuvo jokių minčių. Ieškovė gyveno atskirai, todėl galimai turėjo santykių su kitais vyrais. (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesį ieškovė parašė atsakovui SMS žinutę, kad laukiasi. Apie tai sakė sužinojusi, kai grįžo į Lietuvą dėl sveikatos problemų ir lankėsi pas gydytojus. Vėliau pranešė, kad nusprendė gimdyti ir pati auginti savo vaiką. Ieškovė atsakovui parašė, kad jai nieko iš jo nereikia ir, kad jis gyventų savo gyvenimą bei nuo tada nutraukė bet kokius ryšius su atsakovu. Iki ieškinio gavimo atsakovas nieko nežinojo nei apie vaiko gimimą, nei apie tai, kur ir kaip jis gyvena, todėl nepasitiki ieškove bei jos ieškinyje išdėstytais teiginiais, jog būtent jis yra biologinis M. G. tėvas. Pažymėjo, kad atsakovas turi savo šeimą ir su vaiku, kuriam siekiama nustatyti tėvystę, jo niekas nesieja, todėl, jei atsitiktų taip, jog byloje būtų nustatyta, jog jis yra vaiko biologinis tėvas, atsakovas nenorėtų suteikti vaikui savo pavardės, nes būtent ieškovė pati savarankiškai nusprendė gimdyti vaiką ir jį auginti be tėvo. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta atsakovo tėvystė M. G., jis neprieštaraus, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau mano, kad ieškinyje turėtų būti išdėstytas ir reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 350 Eur per mėnesį, nes, kaip jau minėta, atsakovas nebuvo informuotas apie vaiko gimimą, ieškovė į jį nesikreipė dėl tėvystės pripažinimo, neprašė lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovo žiniomis, ieškovei gyvenant Norvegijoje, pagal tos šalies įstatymus, kaip vienišai mamai, buvo mokamos nemažos lėšos vaiko išlaikymui iš valstybės biudžeto, tad visos tos pajamos turėtų būti išskaičiuotos iš reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo, o reikalaujama priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma atsakovui būtų nepakeliama našta. Nurodo, kad atsakovas jau kuris laikas gyvena ir dirba Lietuvoje, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik apie 800 Eur. Su sutuoktine atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra kur kas vyresni ir turi didesnių poreikių nei ieškovės sūnus. Sutuoktinė tik šiais metais yra pradėjusi dirbti pagal individualios veiklos pažymą, tad kol kas tik investuoja į verslą ir apčiuopiamų pajamų negauna. Pats atsakovas dirba statybų srityje pagal verslo liudijimą. Preliminariai apskaičiavęs savo šeimos pajamas bei išlaidas, atsakovas galėtų teikti išlaikymą vaikui po 150 Eur per mėnesį. Nurodo, kad kitokių galimybių kol kas jis neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. G. papildomai paaiškino, kad sūnus dabar jau lanko darželį, jam reikia žieminių rūbų bent už 1000 Eur, vasarai apie 400-500 Eur. Vaikas kasdien turi įsidėti pietus į darželį, kurie išeina 8 Eur kasdien, tai ji išleidžia 160 Eur per mėnesį. Taip pat kainuoja darželis virš 500 Eur į mėnesį. Ji 1000 Eur išleidžia vien vaiko poreikiams. Vaikas mėgsta baseiną, žaidimų kambarius, tai didžiulės išlaidos. Žaislai ir lavinimo priemonėmis atsieina 150 Eur per mėnesį, higienai išeina 50 Eur per mėnesį, nes jam reikia specifinių produktų, kadangi turi jautrią odą, tad viskas turi būti specialiai perkama. Vaikui įtariamas diabetas. Šiuo metu ji turi sveikatos problemų dėl nugaros skausmų ir yra 10 mėnesių nedarbingume. Ji gauna nedarbingumo išmoką apie 2500 Eur kas mėnesį su valstybės parama. Jos pajamos tiek nedarbingume, tiek kai gali dirbti vidutiniškai siekia apie 2500 Eur. Daugiau jokių kitų įsipareigojimų ar išlaikytinų asmenų neturi, taip pat neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Jų gyvenamojoje vietoje vaikas turi savo kambarį ir žaislus, ji būstą nuomoja, moka apie 800 Eur nuomą, taip pat moka komunalinius mokesčius, paskutinį mėnesį mokėjo 140 Eur, draudimą. Ji pusę gaunamų pajamų išleidžia nuomai ir mokesčiams. Šiuo metu vaikas dažnai serga. Vaiko specialiesiems poreikiams kas mėnesį reikia apie 150 Eur – vitaminams, vaistams. Vaikas turi problemų su dantukais, laukia dantukų operacijos, trauks priekinius dantis ir tvarkys kitus dėl karieso. Dėl diabeto šiuo metu vyksta tyrimai. Atsakovas nei karto nėra pervedęs pinigų vaiko išlaikymui, nepervedė net tada, kai sužinojo po ekspertizės, kad yra tėvas. Dėl pavardės pakeitimo paaiškino, kad nori, jog vaiko pavardė būtų pakeista, nes vaikas turi biologinį tėvą ir vaikui būtų geriau, kad jis turėtų tėvo pavardę, nes šiuo metu vaikui suteikta skolinta pavardė, kadangi pavardė yra jos buvusio sutuoktinio. Jos buvęs sutuoktinis nežino, kad vaikas turi jo pavardę, bet neapsidžiaugtų sužinojęs. Jos vidutinė pajamos – 2500 Eur susideda iš nedarbingumo ir vienišos mamos išmokos. Už vaiką gauna vaiko pinigus, kurie siekia 300 Eur. Kai susidarė išlaikymo įsiskolinimas vaikas taip pat gavo vaiko pinigus, jokių vienkartinių išmokų ji negavo. Gimus vaikui jos finansinė situacija buvo labai bloga, pajamos nesiekė net 2000 Eur, į kurias įskaičiuoja ir vaiko pinigus, tai jai trūkdavo pinigų net maistui. Už žaidimų kambarį vaikui moka apie 40 Eur į mėnesį, baseinas apie 25 Eur, neįskaičiavus maisto jame, kartais samdo pažįstamą auklę, kuriai išleidžia apie 120 Eur per mėnesį, maistui darželyje išleidžia 140 Eur, darželio mokestis apie 300 Eur, žaislai ir lavinimo priemonės mažiausiai kainuoja 150 Eur, rūbams ir avalynei į mėnesį išleidžia apie 250 Eur, vitaminams apie 60 Eur, vaistams apie 50 Eur, pramogoms išleidžia apie 100 Eur, maistui papildomai, be darželio maisto, reikia apie 200 Eur, higienos priemonėms apie 50 Eur, nuomai tenka 300 Eur, komunaliniams mokesčiams apie 45 Eur, kurui 20 Eur, atostogoms 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms 25 Eur. Tokios išlaidos yra Norvegijoje. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad atsakovui sudarys sąlygas bendrauti su savo vaiku, jeigu jis norės. Mano, kad tėvo pavardė reikalinga vaikui. Anksčiau vaikui teko mažiau išlaidų, nes jis buvo kūdikis. Jeigu išlaidos dabar siekia 2000 Eur, tai tada galėjo būti 1000 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. A. dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiko, su išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimu nesutiko bei papildomai paaiškino, kad kainos tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje yra praktiškai yra identiškos, kai kas kainuoja daugiau, kai kas mažiau. Palyginus, kaip jis ir jo šeima gyvena, tai jo vaikams Lietuvoje tenka apie 10 kartų mažesnė suma. Jo manymu ieškovės nurodytos išlaidos yra stipriai per didelės. Jis Lietuvoje augina tokio paties amžiaus vaiką ir mano, kad tokio vaiko išlaikymui reikalinga maksimaliai 100-150 Eur išlaikymas, plius nenumatytos išlaidos. Jų šeima skiria tokią sumą vidutiniškai, nors žinoma norėtųsi daugiau. Mano, kad vaiko nereikėtų leisti į baseiną, jeigu jis turi problemų su oda. Sutinka, kad vaikui reikia žaidimų kambario, bet gal ne kiekvieną mėnesį. Žaislams prašoma suma yra tikrai per didelė, maksimaliai galėtų siekti 40 Eur, rūbams užtektų 80-100 Eur, avalynei per metus ne daugiau 300-400 Eur reikia skirti, pramogoms užtektų 50 Eur per mėnesį, su higienų priemonėms už tokią sumą nesutinka. Jis pats nėra tris paskutiniuosius metus atostogavęs. Jis įsipareigojimų didelių neturi, pajamos sudėjus kartu su sutuoktine sudaro apie 1030-1050 Eur, jo dalis sudaro apie 780 Eur. Jis yra dirbantis statybose pagal verslo liudijimą pagalbiniu darbuotoju – paruošia statybos aikšteles, medžiagas atveža, padeda kvalifikuotam darbuotojui, gauna 40 Eur į dieną, o jeigu dirba ilgiau - viršvalandžius, tai moka papildomai. Maksimaliai į dieną uždirba 50 Eur. Būna, kad kartais apskritai neišeina į darbą, jeigu reikia prižiūrėti vaikus ar sergančius tėvus. Jo išsilavinimas vidurinis. Statybos darbų pažymėjimo jam nereikia, nes jis dirba ne spec. statybos darbus. Mažeikiuose sunku rasti geriau apmokamą darbą. Anksčiau yra turėjęs didelę traumą, tad turi sveikatos sutrikimų dėl sprando, todėl negali dirbti darbo, kuriam reikalingas ilgalaikis galvos pakėlimas ar darbo kur yra vibracijos. Santuokoje yra įgijęs butą, turi automobilį. Tėvai gyvena kaime, tad šeimai padeda maistu. Santaupų nebeturi, kiek uždirba, tiek išleidžia. Sau rūbus pirko jau seniai. Nepageidauja, kad būtų kažkokia bendravimo su vaiku tvarka nustatyta. Dėl vaiko pavardės, tai pageidautų, kad jos nesuteiktų, nes intencijų bendrauti ateityje jis neturi. Jam nemaišo, jeigu vaikas turės tą pavardę, tačiau ir nesidžiaugs. Su vaiku bendrauti neketina. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, mano, kad anksčiau buvo mažesnės kainos, tai sutiktų su mažesniu išlaikymo įsiskolinimu. Jis galėtų iškart sumokėti tik 300-400 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir jeigu būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas norėtų jį išmokėti per kuo ilgesnį laikotarpį. Jis sutiktų vaikui teikti išlaikymą dalinant jo pajamas iš šeimos narių skaičiaus. Jis vaikui nepervedė jokio išlaikymo, nes laukė teismo išvadų. Su vaiku nėra nusiteikęs bendrauti, nes turi savo šeimą. Nežino, kaip vėliau viskas keisis, tačiau šiuo metu yra kaip yra. Jis nesijaučia to vaiko tėvu, todėl nenori suteikti pavardės, bet pavardės suteikimas niekaip nepablogins jo situacijos.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Liaučienė pagarsino išvadą byloje ir nurodė, kad yra pagrindas pripažinti vaiko tėvu atsakovą bei suteikti vaikui biologinio tėvo pavardę. Dėl priteistino išlaikymo dydžio paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė M. G., kurio motina (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 336, įrašyta ieškovė V. G., tėvas neįrašytas. Pasak ieškovės, nepilnamečio vaiko M. G. tėvas yra atsakovas A. A., todėl teismo proceso metu 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. birželio 29 d. nutartimis buvo paskirta teismo DNR (genominė) ekspertizė A. A. ir M. G. giminystės ryšiui nustatyti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 16/2023(01) matyti, jog šalys pateikė kraujo mėginius ekspertizės įstaigai siekiu nustatyti tėvystę. Ištyrus kraujo mėginius padaryta išvada, kad A. A. yra M. G. biologinis tėvas su 99,9999999999 procentų tikimybe.

Byloje taip pat pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2021 m. gruodžio 21 d. išduota pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 241, iš kurios matyti, kad atsakovas A. A. yra vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus. Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie transporto priemones patvirtina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi du automobilius. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas. Iš atsakovo A. A. pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad atsakovas per 2022 metus gavo 13 600 Eur pajamų (neišskaičius išlaidų). Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie tai, jog jis 2010 metais patyrė kaklinės stuburo dalies C7 lūžį.

Iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2022 m. rugpjūčio 10 d. stacionaro epikrizės matyti, kad nepilnametis M. G. 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo hospitalizuotas dėl pablogėjusios sveikatos, vaikui diagnozuota hipoglikemija, nepatikslinta (TLK-10-AM sisteminio ligų sąrašo kodas E16.2) ir acetonurija (TLK-10-AM sisteminio ligų sąrašo kodas ER82.4).

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė V. G. su sūnumi M. G. gyvena Norvegijoje, šioje šalyje nuomojasi būstą, nepilnametis vaikas lanko darželį už kurį reikia mokėti. Iš pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti ieškovės patiriamos išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams, darželio paslaugoms, kitos išlaidos, taip pat gaunamos pajamos. Byloje atsakovas A. A. taip pat pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriose matyti gaunamos įplaukos ir išlaidos.

Dėl tėvystės nustatymo.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnis).

Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju, byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 16/2023(01), patvirtina, kad atsakovas A. A. yra vaiko M. G. biologinis tėvas su 99,9999999999 procentų tikimybe. Pažymėtina, jog atsakovas gavęs ekspertizės akto išvadą, jos neginčijo ir teismo posėdžio metu pareiškė sutinkantis, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. G. biologinis tėvas.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, atliktos teismo DNR (genominė) ekspertizės rezultatus, nesant ekspertizės aktą paneigiančių duomenų bei nebelikus ginčo tarp šalių dėl tėvystės nustatymo, teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas A. A. yra nepilnamečio vaiko M. G. biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas M. G. yra atsakovo A. A. biologinis sūnus, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis).

Nustačius tėvystę yra laikoma, jog vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo patikslinus vaiko gimimo įrašą, nurodant duomenis apie tėvą, pakeisti vaiko pavardę į tėvo, t. y. pakeičiant M. G. pavardę iš „G.“ į „A.“. Minėtas prašymas argumentuojamas tuo, jog ieškovė yra pasilikusi savo buvusio sutuoktinio pavardę, o buvęs sutuoktinis apie tai, jog jos gimusiam vaikui buvo suteikta jo pavardė apskritai nieko nežino ir neaišku, ar sužinojęs, neprašytų jos pakeisti, todėl mano, kad vaikas turėtų turėti savo biologinio tėvo pavardę, kadangi nepilnamečio vaiko, nesieja jokie ryšiai su šiuo metu turima pavarde.

Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad jo su vaiku M. G. niekas nesieja, jis turi savo šeimą, todėl nenorėtų suteikti vaikui savo pavardės, nes intencijos bendrauti ateityje taip pat neturi. Vis tik, teismo posėdžio metu pripažino, kad vaiko pavardės pakeitimas jam iš esmės nemaišytų, tačiau tuo jis nesidžiaugtų.

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Taigi, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs šalių argumentus, tai, jog vaikui priskirta ne jo biologinio tėvo ar motinos kilmę liudijanti pavardė (motinos turėta iki santuokos sudarymo), o iš esmės jokiais santykiais su vaiku nesusijusio vyro pavardė, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, vaiko pavardės pakeitimas į biologinio tėvo pavardę geriausiai atspindėtų vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su tėvu, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat negyvena, liniją, kadangi tėvo pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Pažymėtina, jog atsakovas savo nesutikimą dėl vaiko pavardės pakeitimo iš esmės grindžia tik deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais argumentais, t. y. tuo, jog ateityje jis su vaiku bendrauti neketina, tačiau pastebėtina, jog vaiko pavardė pagrindžia jo kilmę ir neturi jokios reikšmės vaiko bei tėvo bendravimo tvarkai, todėl teismo vertinimu byloje ištirtos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog vaiko pavardės pakeitimas šiuo konkrečiu atveju geriausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, jog tokios nuomonės laikosi ir išvadą byloje duodanti institucija.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina V. G., nėra. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pagarsinusi tarnybos išvadą taip pat pažymėjo, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, tuo labiau, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, o motina šiuo metu geba užtikrinti vaiko poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina V. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsakovui pageidaujant, ji neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų su vaiku. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ateityje su vaiku bendrauti neplanuoja, todėl teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, konkrečios atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti.

Dėl materialinio išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nurodyta, jog 2023 metais minimali mėnesinė alga – 840 Eur. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 840 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 633 Eur neto (atskaičius mokesčius).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodo, kad jos paskaičiavimais vaiko išlaikymui mažiausiai per mėnesį reikia skirti 700 Eur periodinio išlaikymo sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat išvardino vaiko išlaikymui apytiksliai skiriamas sumas, kurios viršijo ieškinyje nurodytą sumą, tačiau padidinti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė neprašė.

Pastebėtina, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturi būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu taip pat nurodo, kad sūnus turi specialiųjų poreikių – turi labai sausą, problemišką, alergišką odą, kas sąlygoje specialiuosius sūnaus poreikius bei padidintas išlaidas ne tik maistui, natūralių audinių rūbams, higienos ir priežiūros priemonėms, bet ir medicininiams preparatams. Taip pat sūnui įtariamas diabetas, jam taip pat ateityje prognozuojamas ortodontinis gydymas, tačiau pastarųjų prognozių ieškovė byloje nepagrindė jokiais rašytiniais dokumentais.

Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su prašomo priteisti periodinio išlaikymo dydžio suma nurodo, kad jo šeima taip pat augina iš esmės identiško amžiaus vaiką ir jo išlaikymui skiria apie 10 kartų mažesnę sumą nei prašo ieškovė, todėl jo manymu ieškovės nurodytos išlaidos yra stipriai per didelės. Mano, kad tokio amžiaus vaiko išlaikymui reikalinga maksimaliai 100-150 Eur suma, neįskaičius nenumatytų išlaidų. Vis tik, teismo posėdžio metu peržvelgus ieškovės nurodytas sumas skiriamas vaiko išlaikymui, atsakovas su jomis nesutiko tik iš dalies, nurodė, kad žaislams kas mėnesį skiriama suma turėtų neviršyti 40 Eur, rūbams užtektų 80-100 Eur, avalynei per metus ne daugiau 300-400 Eur, pramogoms užtektų 50 Eur per mėnesį, o dėl higienos priemonėms nurodytų sumų apskritai nesutinka. Vis tik atsakovas pripažino, kad maistas vaikui, darželio išlaidos, jam tenkančios būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos, vitaminų ir vaistų išlaidos ieškovės gali būti pagrįstos tinkamai.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais tik iš dalies pagrindė nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos vaiko išlaikymui iš esmės yra šiek tiek perdėtos ir nevisiškai atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, teismų praktiką ir nepilnamečio vaiko pagrindinius poreikius. Tuo tarpu atsakovo sutinkama mokėti išlaikymo suma vaikui, teismo vertinimu, atsižvelgus į šalies ekonominę situaciją bei šiai dienai vyraujančias būtiniausių prekių kainas, apskritai paneigtų galimybę vaikui patenkinti jo minimaliausius poreikius ir neatitinka jokių protingumo kriterijų. Pastebėtina, jog ieškovas yra vidutinio amžiaus vyras, įgijęs nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, neturintis kreditorinių įsipareigojimų, dirbantis, todėl turintis galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, tokia suma, kuri jam reikalinga siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi.

Priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos minėtos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančius būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovas yra dirbantis, įsipareigojimų kreditoriams neturintis, tačiau turintis dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos būtina išlaikyti, vertina, kad iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. G. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skirtina išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo susidariusį 10 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo nėra teikęs nuo jo gimimo, taip pat neteikė išlaikymo net ir po ekspertizė akto gavimo, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovas yra biologinis M. G. tėvas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sumą, kuri paskaičiuota už 30 mėnesių, skaičiuojant po 350 Eur išlaikymo mėnesines įmokas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su minėta išlaikymo įsiskolinimo suma nesutinka, kadangi anksčiau buvo mažesnės kainos, todėl sutiktų tik mažesniu išlaikymo įsiskolinimu, o vaikui nepervedė jokio išlaikymo, nes laukė teismo išvadų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas siekdamas sumažinti ieškovės prašomos priteisti išlaikymo skolos dydį, remiasi aplinkybėmis, kad prieš 30 mėnesių kainos dėl infliacijos buvo mažesnės. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo motyvais, kadangi pastaraisiais metais stipriai augusi infliacija turėjo esminės įtakos bendram šalyje vyraujančių kainų lygiui, jų pasikeitimui, todėl nagrinėjamu atveju, teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgia į pastarųjų trijų metų vartotojų kainų indeksą periodinėms išmokoms indeksuoti ir atitinkamai sumažina priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 7200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 2307,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 170 Eur žyminis mokestis; 390 Eur patirtos išlaidos už ekspertizę dėl tėvystės nustatymo; 271,70 Eur išlaidos už procesinių dokumentų vertimus; 218,41 Eur išlaidos už skrydžius į Lietuvą ir Norvegiją, kurias sudaro: 972 Norvegijos kronos už 2023 m. vasario 12 d. skrydį Oslas-Gardemoen – Vilnius (88,81 Eur, paskaičiuota 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 16 d. vidutiniu Lietuvos banko skelbiamu valiutų kursu, nesant duomenų apie atlikto mokėjimo datą) ir 129,60 Eur už 2023 m. vasario 16 d. skrydį Vilnius – Oslas; 222 Eur už apgyvendinimą laikotarpiu, kai buvo atvykta priduoti kraujo mėginius teismo DNR (genominė) ekspertizei ir 1035 Eur advokato pagalbos išlaidos, kurias sudaro: 40 Eur už pareiškimo dėl mediacijos pradėjimo suruošimą, 350 Eur už ieškinio suruošimą, 100 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, 100 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, 135 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2022 birželio 29 d. teismo posėdyje, 45 Eur už prašymo dėl bylos sustabdymo suruošimą, 65 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, 100 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, 100 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdyje.

Pastebėtina, jog ieškovės pateikti skaičiavimai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neatitinka faktinių duomenų, kurie buvo pateikti teismui, kadangi ieškovė prašo priteisti iš viso 2430,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai dokumentai pagrindžia tik 2307,11 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju, panašu, kad ieškovė į patirtas bylinėjimosi išlaidas du kartus įtraukė 2023 m. vasario 16 d. skrydžio apmokėjimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 87,14 proc., nes nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas (100 proc.), vaikui suteikta biologinio tėvo pavardė (100 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui patenkintas iš dalies (80 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo patenkintas iš dalies (68,57 proc.), ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo į šį reikalavimą neatsižvelgiama.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 87,14 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2010,42 Eur, (2307,11 Eur x 87,14 proc.) patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Be to, ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, patenkinus minėtus reikalavimus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas neapmokėtas žyminis mokestis: 238 Eur ((280 Eur x 12 mėn. + 7200 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo, dalyje dėl išlaikymo skolos priteisimo, išdėstymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti priteisto išlaikymo įsiskolinimą per kuo ilgesnį laikotarpį, nes šiuo metu išgalėtų sumokėti tik 300-400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas atsakovo A. A. pateiktą prašymą atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kuriais nustatyta, kad atsakovas, be šioje byloje minimo sūnaus, turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat būtinas išlaikymas, atsakovas yra dirbantis, tačiau jo pajamos yra žemesnės nei vidutinės, o šiuo sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra pakankamas didelis, atitinkamai, neturint santaupų, jį padengti greitai yra ganėtinai sunku, tuo tarpu atsakovui taip pat tenka atlyginti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Teismo nuomone 24 mėnesių termino priteisto įsiskolinimo išdėstymui nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir teisėtų lūkesčių bei nepaneigs paties teismo sprendimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas, sprendimo vykdymas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą kas mėnesį ieškovei sumokėti po 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus ir šių duomenų pagrindu patikslinti vaiko M. G. gimimo įrašą, įrašant duomenis apie tėvą.

Pakeisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „G.“ į „A.“, be jo tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis tenkinti ir priteistą 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kas mėnesį (24 mėnesius) mokėti po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 010,42 Eur (dviejų tūkstančių dešimties eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 238 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.