- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-110-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01258-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas ir G. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir G. K., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir po nusikalstamų veikų padarymo susirgus lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija – paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje.
2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi G. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Alytaus apylinkės teismas, vadovaudamasis viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros aktais ir teikimais, šį gydymą G. K. tęsdavo. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi G. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – buvo pratęstas.
3. 2019 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teisme gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) teikimas ir psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros aktas Nr. 171, kuriame nurodyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą G. K. būtina pakeiti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
4. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) teikimas buvo tenkintas ir G. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – pakeista į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
5. G. K. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
5.1. Skundo autorius nurodo, kad jam nuo 2014 m. balandžio 18 d. buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris buvo nuolat tęsiamas. Nors gydytojų komisijos akte nurodyta, kad G. K. nuo lapkričio mėnesio nesilanko pas gydytojus, yra nutraukęs gydymą, dėl jo sveikatos nerimauja sesuo, gauta nusiskundimų iš kaimynų, pats G. K. atsisako gultis į psichiatrijos ligoninę, tačiau, anot G. K., ne visos minėtame akte nurodytos aplinkybės yra tikslios, o teismas nepakankamai kruopščiai jas ištyrė. G. K. pažymi, kad gydymo nėra nutraukęs, tačiau pripažįsta, kad sumažino vaistų vartojimą, nes atsirado žarnyno problemų. Sumažinus vaistų vartojimą, jo savijauta pagerėjo. Pati poliklinikos atstovė teisme pripažino, kad G. K. pas gydytojus lankėsi ir lapkričio, ir gruodžio mėnesį, jam buvo pakeista gydanti gydytoja. Be to, gydytojai patys nutraukė vieno vaisto skyrimą. G. K. skunde paaiškino, kad jam buvo skiriama po 100 dviejų rūšių vaistų tablečių, kurias turėdavo gerti po 2 tiek ryte, tiek vakare. Kartais tablečių nepakakdavo, todėl mažindavo jų dozes. Sumažinus tablečių vartojimą, jo savijauta pagerėjo. Tokiu būdu, lapkričio mėnesį jis suvartojo 80 tablečių, o gruodį – 70, tačiau vaistų vartojimo nenutraukė. Taip pat, gruodžio mėnesį bendravo ir su socialine darbuotoja. Tiek apžiūros akte, tiek teismo posėdžio metu minimi konfliktai su kaimynais turi būti vertinami kritiškai, kadangi jokių sienų G. K. negriovė. Iš kaimynų buto sklisdavo gana stiprus garsas, todėl jis nusprendė išsiaiškinti, iš kur jis atsiranda. Atlupus tapetus, aptiko keturis nedidelius medinius kaiščius, apie tai pranešė kaimynui, kuris liepė jų nejudinti. Teismo posėdyje sesuo taip pat nenurodė, kad nerimauja dėl G. K., o, priešingai, teigė, kad nepastebėjo jo agresyvumo.
5.2. Apibendrindamas skundo argumentus, G. K. nurodo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. gydytojų komisijos akte Nr. 171 nebuvo konstatuota, kad jo būklė pasikeitė ir dėl kokių sveikatos būklės pasikeitimų reikia keisti priverčiamąsias medicinos priemones. Be to, gydymo metu jis nėra padaręs nei naujų nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų. Tuo labiau, kad ir teismo nutartyje nurodyta, kad G. K. yra orientuotas savyje, sąmoningas, tvarkingos išvaizdos ir noriai bendrauja.
G. K.
Motyvuojamoji dalis
skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs G. K. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pagrįstai tenkintas viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos teikimas ir pagrįstai G. K. taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo kita rūšimi, pagrįstai rėmėsi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros aktu Nr. 171 bei psichikos sveikatos centro atstovės – gydytojos psichiatrės J. V.-T. paaiškinimais. Šiais duomenimis nustatyta, jog, priešingai nei teigiama skunde, G. K. būklė per pastaruosius šešis mėnesius pablogėjo, jis nesilanko pas gydytojus, neišsirašo ir nevartoja vaistų, be to, stebimas neadekvatus jo elgesys. Gydymo įstaiga gavo duomenų, kad G. K. griauna buto sienas. Pats asmuo gydytis stacionare atsisakė. G. K. skunde taip pat pripažino, kad jam paskirtus vaistus jis vartoja ne pagal gydytojų rekomendacijas. Nors iš tiesų, apžiūros metu konstatuota, jog G. K. yra orientuotas ir sąmoningas, tvarkingos išvaizdos ir noriai bendrauja, tačiau kartu pažymėta, kad asmuo yra neramus, piktas, įtarus, jo mąstymas stokoja nuoseklumo, emocijos stokoja adekvatumo, negalima atmesti ir kliedesinių interpretacijų. Be to, teismo posėdžio metu poliklinikos atstovė nurodė, kad G. K. buvo patekęs į ligoninę dėl neadekvataus elgesio, kas vėl gi leidžia spręsti, jog G. K. būklė pablogėjo ir jam buvo reikalingas skubus gydymas.
9. Kaip teisingai nurodyta skunde, BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš ankščiau aptartų ir apylinkės teismo įvertintų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Tą patvirtino ir poliklinikos atstovė, nurodžiusi, kad negali užtikrinti, kad pacientas vartotų vaistus ir laiku atvyktų į gydymo įstaigą. Todėl aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo sprendimui, sutinka, kad nepakeitus G. K. priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gali ženkliai pablogėti G. K. sveikatos būklė, taip pat, gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė tiek paties asmens, tiek kitų aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį G. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.