Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-382-878/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
T-382-878/2024
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01258-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Byla Nr. T-382-878/2023
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01258-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.1.10.1; 2.10.12 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 29 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant G. N.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini)R. Č. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo būdu – ZOOM platforma),

(duomenys neskelbtini) J. V. – T. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo būdu – ZOOM platforma),

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K., jo gynėjai advokatei R. Š.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir G. K., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir po nusikalstamų veikų padarymo susirgus lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini), šios priemonės taikymas buvo pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi G. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimis nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol pratęsiamas G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) pateikė teismui teikimą dėl G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pratęsimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė teikimą palaikė, siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog pacientas buvo stebimas 6 mėnesius, paskutiniu metu jis tapo aktyvesnis. Paciento būklė primena ankstesnius įvykius, kai teko jį stacionarizuoti. Tuomet jis buvo labai užsidegęs, turėjo daug veiklų ir planų, daug kalbėjo, buvo įsiveržęs į savivaldybę, norėjo pasisakyti, kad kandidatuos į prezidentus, buvo įsikišę ir policijos pareigūnai. Tąkart stebėtas ryškus neadekvatumas, dabar būklės suaktyvėjimas yra švelnesnis, pasireiškęs kitais paciento planais: nori kurti verslą, vykti į (duomenys neskelbtini), tobulinti anglų kalbą, yra padidėjusios jo išlaidos. Tai vertinama kaip būklės paūmėjimas, neaišku, kiek jo išsakomi planai yra adekvatūs pagal esamą situaciją, paciento amžių, gyvenimą, tai neramina ir būtų nesaugu netaikyti priverstinio gydymo. Jeigu pacientas jaučiasi geriau, jis gali turėti daugiau planų, tačiau konkrečiu atveju neaišku, ar tokie planai neišprovokuoti ligos paūmėjimo. Socialinė darbuotoja ir kiti gydytojai taip pat pastebėjo, kad šio asmens elgesys pasikeitęs. Būklė turėtų būti stebima, kad nereikėtų jo stacionarizuoti. G. K. (duomenys neskelbtini) lankosi reguliariai. Agresyvumo kol kas nestebėta. Nuo diagnozuotos psichinės ligos jis nėra pasveikęs. Kaip pagrindinė diagnozė išlieka (duomenys neskelbtini), tačiau gali būti (duomenys neskelbtini) elementų, nes yra emocijų bangavimas. Diagnozės patikslinti be stacionarinio gydymo negali. Paciento kritika būklei ir gydymuisi yra formali. Vaistai jam suleidžiami, sako geriantis tabletes, bet ar pats gydytųsi, labai didelis klausimas. Jeigu pacientas nevartotų geriamų vaistų, situacija būtų panaši, nes pagrindinis vaistas yra leidžiamas, o tabletėmis jis yra sustiprinamas. Pacientas turi suprasti, kad gydymas turi tęstis visą gyvenimą. Kai jis vartoja vaistus, yra motyvuotas gydymui, rezultatai tampa geresni. Jei nebūtų gydymo, pacientas taptų dar aktyvesnis, atsirastų keistesnių minčių, planų, galbūt netgi tam tikri psichozės elementai.

Šalies argumentai

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. teisme nurodė, jog su teikimu nesutinka, prašo, kad priverstinis gydymas būtų nutrauktas. Pasirodo, jog jis yra sekamas, jeigu yra kažkiek atviresnis, pasižymi didelėmis pinigų išlaidomis, tuomet kiti tame mato jo neadekvatumą ir ligos paūmėjimą, todėl jam belieka užsidaryti savo kiaute ir kalbėti apie nereikšmingus dalykus. Neseniai jis buvo (duomenys neskelbtini), viskas buvo gerai, dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo tik jo pasvarstymas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tik (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), gyveno poilsio namuose ir jam reikėdavo grįžti į (duomenys neskelbtini) vien tik dėl 5 – 10 minučių, kad suleistų vaistus. (Duomenys neskelbtini) norėjo pasižiūrėti verslo peripetijų. Galvoja apie (duomenys neskelbtini), tačiau draugai patarė, kad neverta, todėl dabar susilaiko. (Duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini). Su vaikais ryšį palaiko tik telefonu, vieni kitų nelanko, artimiausias ryšys su (duomenys neskelbtini) K. Palaiko ryšį su (duomenys neskelbtini) A. ir N., lanko vieni kitus. A. sunkiai (duomenys neskelbtini), dėl to neatvyksta į posėdžius. Gydymo per 6 mėnesius nebuvo nutraukęs. Vaistus leidžiasi, tabletes geria 3 kartus per dieną. Tęstų gydymą savarankiškai, bendrautų su gydytoja. Gydytojai teigia, jog reikės gydytis visą gyvenimą, bet turėtų būti jam suteiktas šansas ir kuriam laikui gydymas nutrauktas, siekiant įvertinti, ar gydymas reikalingas. Mano, jog metus laiko jam reikėtų pabūti be vaistų. Pertrauką nuo vaistų vartojimo reikėtų suderinti su gydytoja, nemano, jog per pusę metų tai pakeistų jo būklę. Pasijutęs blogai ar pastebėjęs, jog veiksmai neadekvatūs, pats vėl kreiptųsi į gydytoją. Vaistai turi naudą, tačiau yra ir šalutinis poveikis, jie gali kenkti kitiems organams, jaučia poveikį širdžiai. Kalbėjo su šeimos gydytoja ir (duomenys neskelbtini) kardiologe, kuri pateikė dokumentus, jog jam reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini). Kol kas nevažiavo tirtis. Jaučia, kad po stacionaraus gydymo atmintis pablogėjusi. Jeigu nebūtų taikomas priverstinis gydymas, nelabai kas pasikeistų, nes vis tiek turėtų lankytis pas gydytoją. Kiekvienas žmogus turi savo kantrybės ribą, jei neteisingai kažką apie tave kalba ir pakeli balsą, tai kiti vertina kaip neadekvatumą. Nežino, ar vaistų vartojimas padeda būti kantresniam. Svarbu ar žmogui taikomas priverstinis gydymas ar ne, nes šis įrašas yra policijos kartotekoje ir, kilus konfliktui, priverstinį gydymą turintį asmenį iškart vežtų į Rokiškį (past. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje), tuo tarpu asmens, neturinčio priverstinio gydymo – nevežtų.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti ir pratęsti G. K. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis. Būklė yra banguojanti, šiuo metu stebimas jos paūmėjimas, todėl komisijos pozicija yra pagrįsta ir teikimas turėtų būti tenkinamas. Tai, kad gydymas yra priverstinis, reikšmingų pokyčių G. K. gyvenime nesukelia, kaip jis pats nurodė, savanoriškas gydymasis galbūt sumažintų bendravimų kiekį su socialine darbuotoja, tačiau vis tiek tektų lankytis ir gydytis. Gyvenimo kokybei neturint ypatingai reikšmingų pokyčių, priverstinis gydymas yra geresnis pasirinkimas. Gydytojo specialisto stebėsena galėtų užbėgti įvykiams už akių, kadangi sunkiai tikėtina, jog G. K. savarankiškai sugebės numatyti savo būklės pablogėjimą.

Gynėja teismo posėdžio metu prašė priverstinio gydymo nepratęsti, skirti tik priežiūros stebėjimo sąlygomis ambulatorinį gydymą. Nurodė, jog gydytojai teikia prieštaringas išvadas – tai siūlo nutraukti priverstinį gydymą, tai jį pratęsti. G. K. atviras su gydytojais, pasakoja savo planus, jis jaučiasi geriau, todėl ir yra aktyvesnis, tai rodo, kad jo sveikatos būklė teigiama. Jis visuomet atvyksta į (duomenys neskelbtini), naudoja vaistus, kurie duoda efektą, todėl priverstinis gydymas nebūtinas.

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji priemonė, (duomenys neskelbtini)A. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuota tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog šiuo metu G. K. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kaip matyti iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal turimus duomenis iš ligos anamnezės ir medicininių dokumentų G. K. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šia psichikos liga G. K. serga jau ilgą laiką. Praeityje, pablogėjus jo psichikos būklei, jam savavališkai nutraukus taikomą gydymą, išnykus kritikai dėl gydymo ir ligos, priverstinis ambulatorinis gydymas teismo nutartimi jam buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. G. K. (Duomenys neskelbtini)vėl stebimas ambulatoriškai nuo (duomenys neskelbtini). Gydymo eiga banguojanti. Paskutinių 6 mėnesių stebėjimo eigoje pacientas atvyksta paskirtu laiku, naudoja paskirtus vaistus, socialinio pavojingumo nestebima, tačiau paskutiniu metu stebimas būklės paūmėjimas, pacientas turi daug minčių, veiklų, planų, mažai miega, tai kelia susirūpinimą dėl tolimesnės psichikos būklės. Gydymui skiriama (duomenys neskelbtini)į raumenis, kas 30 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsultacinės komisijos apžiūros metu sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje ir laike. Tvarkingos išvaizdos. Bendrauja noriai, nerimastingas. Mąstymas epizodais stokojantis nuoseklumo, produktyvumo, kiek pagreitėjusio tempo. Nuotaika lėkšta. Emocijos blankios. Psichozės požymių nestebima. Suicidinių minčių neįtariama esant. Būklės atžvilgiu kritika formali. Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi G. K. ligos anamnezę, jo ligos eigą, šio paciento psichinę būseną apžiūros metu, rekomenduoja pacientui G. K. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) pratęsti.

Komisijos išvada dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra tik rekomendacinio pobūdžio, o asmens sveikatos pagerėjimas yra vertinamas kartu su jo socialiniu pavojingumu. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Teismas pažymi, jog dar (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)laikotarpiu G. K. buvo nutraukęs gydymą, nebuvo pasiekiamas telefonu. Taigi net ir pastarųjų 3 metų stebėjimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo visiškai tinkamas, fiksuotas gydymosi eigos nutraukimas dėl paciento neatvykimo. Šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad G. K. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės laikotarpiu jau yra buvęs reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas ir jam prieš (duomenys neskelbtini) ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas netgi griežtesne priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu, jam taikytas gydymas stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini), po šio stacionaraus stebėjimo jis ambulatoriškai vėl stebimas tik 3 metus. Pažymėtina, jog, anot (duomenys neskelbtini)J. V. – T. dabartinė paciento būklė primena ankstesnius įvykius, kai teko jį stacionarizuoti, tai yra tą kartą, kaip ir dabar, jis buvo labai užsidegęs, turėjo daug veiklų ir planų. Šiuo metu paciento planus kurti verslą, vykti į (duomenys neskelbtini), tobulinti anglų kalbą ir pan. vertina kaip abejotinai adekvačius bendrame jo amžiaus, gyvenimo būdo, sveikatos kontekste. Šios aplinkybės neramina specialistus ir jie mano, jog šiame etape nesaugu būtų netaikyti priverstinio gydymo.

Pastebėtina, kad teismas dar (duomenys neskelbtini) atmetė (duomenys neskelbtini) teikimą dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo G. K., kurį gydymo įstaiga motyvavo tuo, kad G. K. gydymo plano nepažeidinėja, sistemingai lankosi poliklinikoje, vartoja skiriamus vaistus ir dėl to priverstinis gydymas jam nereikalingas. Po šio teikimo atmetimo ambulatorinis stebėjimas ir gydymas jam buvo tęsiamas toliau, o jau labai greitu laiku (duomenys neskelbtini) teikimu vėl kreipėsi į teismą, nes gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje G. K. pakeisti į stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, nes, susidarius stresinei situacijai, G. K. elgesys buvo pakitęs neigiamai. Nors šis teikimas (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo teismo netenkintas, įvertus tai, jog, išnykus priežastims, įtakojusioms G. K. sveikatos sutrikimą, jo sveikatos būklė normalizavosi, vis dėlto vėlesnis stebėjimo laikotarpis nebuvo, kaip jau pirmiau paminėta, sklandus, ir G. K. būklė stabili išliko neilgai, kol, kaip minėta (duomenys neskelbtini) nutartimi jam ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) teismas atmetė (duomenys neskelbtini) teikimą dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo G. K., kurį gydymo įstaiga motyvavo tuo, kad G. K. gydymo plano nepažeidinėja, sistemingai lankosi poliklinikoje, vartoja skiriamus vaistus ir dėl to priverstinis gydymas jam nereikalingas, tačiau, praėjus pusmečiui ir pakartotinai svarstant G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo klausimą, minėtos gydymo įstaigos psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija jau rekomendavo pratęsti G. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Pažymėtina, jog analogiška situacija buvo ir Alytaus apylinkės teismui G. K. atžvilgiu priimant nutartį (duomenys neskelbtini) dėl teikimo atmetimo. Tai liudija ne visiškai stabilią ir sklandžią paciento psichinę būklę ir ligos eigą, akivaizdu, kad ji, kaip ir nurodė (duomenys neskelbtini), yra banguojanti.

Teismo vertinimu, nėra duomenų, kad G. K. psichinė būklė yra tiek pagerėjusi ir stabili, kad jo socialinis pavojingumas visiškai išnykęs, G. K. nėra pasveikęs nuo jam diagnozuotos psichinės ligos. To nebuvo nustatyta nei pateiktoje psichiatrų komisijos išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, priimti sprendimą visiškai nutraukti G. K. gydymą bei jo stebėjimą nėra pagrindo, kadangi pagal nustatytą įstatyminį teisinį reglamentavimą nutraukiant priverčiamos medicinos priemonės taikymą yra būtinas asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, pasveikimas arba turi būti nustatytos tokios objektyvios aplinkybės, kad pagal esamą asmens psichinę būklę išnyko jo pavojingumas visuomenei.

Teismas pažymi ir tai, jog vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Teismo posėdžio metu G. K., nors ir nurodė, jog tęstų gydymą, lankytųsi pas gydytojus, tačiau taip pat teigė, jog tikslinga padaryti metų laiko gydymo pertrauką, siekiant įvertinti, ar gydymas yra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ,nutraukus priverstinį gydymą, G. K. pats lankysis gydymo įstaigoje, ar bus suinteresuotas tolimesniu jam diagnozuotos psichikos ligos gydymu. Iš paties G. K. paaiškinimų akivaizdu, kad jis nekritiškas ligai, nepakankamai motyvuotas gydymuisi.

Teismo vertinimu, nesant itin stabiliai būklei pastarojo ambulatorinio stebėjimo laiku, kuri primena ligos eigą, dėl kurios G. K. buvo priverstinai stacionarizuotas gydymo įstaigoje, įvertinus ankstesnį G. K. psichikos būklės nestabilumą, G. K. formalų požiūrį į gydymą, vis dar yra būtina tęsti G. K. paskirtą ambulatorinį stebėjimą ir jam taikomą gydymą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti šio paciento stabilią psichikos būklę ilgesnį laiką.

Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, jog G. K. psichikos sveikatos būklė esmingai nepasikeitė ir jo pavojingumas dar neišnyko, priešingai, kaip jau minėta, šiuo metu stebimas būklės paūmėjimas, todėl tikslinga pratęsti jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini)teikimą tenkinti.

Pratęsti G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.