Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – G. K., jo gynėjui advokatui J. Š.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pateikė teismui teikimą dėl G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog pacientas G. K. stebimas ne vieną pusmetį, galima teigti, kad vienerius metus laiko jo būklė stabili, pacientas visada atvyksta laiku susileisti vaistus, jis domisi, kada reikės kitą kartą atvykti. Nusiskundimų dėl būklės neturima, jo psichinę būklę vertintų kaip remisiją. Atsižvelgę į pavyzdingą paciento lankymąsi gydymo įstaigoje, stabilią jo būklę, rekomenduoja priverčiamosios medicinos priemonės taikymą nutraukti. Gydymas turėtų būti tęsiamas, bet tą palieka savarankiškam paciento lankymuisi ir gydymuisi, priverstinis gydymas šiuo metu nereikalingas. Jo būklė tikrai yra gera, pacientas yra bendradarbiaujantis. Jeigu jis savarankiškai nesigydys, gali būti atkrytis. Visaip gali nutikti, bet vaistai, kuriuos jis naudoja, jam tinkami. Šie vaistai jam pakeisti po jo grįžimo iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, per ambulatorinio stebėjimo laiką jie nebuvo keičiami. Pacientas niekada nebuvo tas asmuo, kuris smurtautų, keltų ranką. Žodžiais moka atsikirsti, galbūt tai buvo didžiausias agresyvumo pasireiškimas. Anksčiau pacientas vaistų nenorėjo, dabar priešingos reakcijos dėl vaistų neišsako. Nemano, kad nuo tokios ligos, kuria serga pacientas, pasveikstama, tačiau tokia būklė yra kontroliuojama. Šia liga sergantiems metai laiko stabilios psichinės būklės yra geras požymis. Tiems pacientams, kuriems leidžiami vaistai, yra skiriamas didesnis dėmesys. Socialinė darbuotoja tokius pacientus pasižymi, jei žmogus paskirtu laiku neateina, ji skambina ir klausia, kodėl neateina. Jei pacientas neateina, tada jis ieškomas ir klausiami artimieji. Jei ir jie nežino, kur pacientas, kodėl nesilanko, tada arba siunčiama greitoji pagalba, policija, jis stacionarizuojamas, arba visa priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo procedūra pradedama iš naujo.

G. K. artimoji giminaitė – sesuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. teisme nurodė, kad teikimui pritaria. Jam taikomas gydymas tinka, jis kas mėnesį savarankiškai lankosi susileisti vaistų. Anksčiau gydymąsi buvo nutraukęs, buvo vienas momentas, kai jis ieškojo darbo ir vėlavo atvykti. O atvejis prieš jam paskiriant stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo dar dėl kitų priežasčių, jis gal nevisai tinkamai elgėsi savivaldybėje. Iš principo jam kontrolė netrukdo, teismo nutartis tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą jo gydymosi neįtakotų. Jis turi ir kitų sveikatos problemų, apie kurias gydytoja psichiatrė žino. Gyvena vienas, kartais susiskambina ar pasimato su seserimis.

Prokurorė teisme nurodė, jog, susipažinus su medžiaga, išklausius gydytojos paaiškinimus, matyti, kad G. K. gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, bendrauja su gydytojais noriai, vartoja vaistus, tokia situacija, kaip ir minėjo gydytoja, yra metai laiko, ir, gydytojos manymu, tai pakankamas laiko tarpas vertinti, kad G. K. toliau tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra būtina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis G. K.

Gynėjas prašo teikimą tenkinti. Nurodė, jog reikia remtis gydytojų rekomendacijomis dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo. Gydytoja patvirtino, kad neigiamų požymių dėl G. K. elgesio, galimo pavojingumo kitiems nėra, todėl mano, kad yra sąlygos priverčiamąjį gydymą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęsiamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog šiuo metu G. K. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kaip matyti iš teismui pateikto Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto Nr. 304, pagal turimus duomenis iš ligos anamnezės ir medicininių dokumentų G. K. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šia psichikos liga G. K. serga jau ilgą laiką. Praeityje, pablogėjus jo psichikos būklei, jam savavališkai nutraukus taikomą gydymą, išnykus kritikai dėl gydymo ir ligos, priverstinis ambulatorinis gydymas teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi jam buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini). G. K. (duomenys neskelbtini) vėl stebimas ambulatoriškai nuo 2021 m. gegužės 27 d. Paskutinių 6 mėnesių stebėjimo eigoje G. K. Psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, pažeidimų nepastebėta, gydytojų teigimu, pats rodo iniciatyvą gydytis, vartoja paskirtus vaistus. Gydytojų konsultacinės komisijos apžiūros metu sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje ir laike, tvarkingos išvaizdos. Jis bendrauja noriai, tačiau įsitempęs, stengiasi būti mandagus. Mąstymas epizodais stokojantis nuoseklumo, produktyvumo. Afektas skurdus. Emocijos blankios. Psichozės požymių nestebima, suicidinių minčių neįtariama. Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi G. K. ligos anamnezę, jo ligos eigą, šio paciento psichinę būseną apžiūros metu, rekomenduoja nutraukti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Tačiau minėtame akte taip pat pažymėta, kad būklės atžvilgiu G. K. kritika yra tik formali. Vis dėlto dar 2022 m. sausio 28 d. – 2022 m. vasario 14 d. laikotarpiu G. K. buvo nutraukęs gydymą, nebuvo pasiekiamas telefonu, vėliau atvykęs į gydymo įstaigą, nesutiko duoti naujo telefono numerio. Taigi net ir pastarųjų vienerių metų stebėjimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo visiškai tinkamas, fiksuotas gydymosi eigos nutraukimas dėl paciento neatvykimo. Šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad G. K. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės laikotarpiu jau yra buvęs reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas ir jam vos prieš nepilnai trejus metus ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas griežtesne priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu, jam taikytas gydymas stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini), po šio stacionaraus stebėjimo jis ambulatoriškai vėl stebimas tik pusantrų metų. Pastebėtina, kad teismas dar 2015 m. birželio 11 d. atmetė (duomenys neskelbtini) teikimą dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo G. K., kurį gydymo įstaiga motyvavo tuo, kad G. K. gydymo plano nepažeidinėja, sistemingai lankosi poliklinikoje, vartoja skiriamus vaistus ir dėl to priverstinis gydymas jam nereikalingas. Po šio teikimo atmetimo ambulatorinis stebėjimas ir gydymas jam buvo tęsiamas toliau, o jau labai greitu laiku (duomenys neskelbtini) teikimu vėl kreipėsi į teismą, nes gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje G. K. pakeisti į stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, nes, susidarius stresinei situacijai, G. K. elgesys buvo pakitęs neigiamai. Nors šis teikimas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi buvo teismo netenkintas, įvertinus tai, jog, išnykus priežastims, įtakojusioms G. K. sveikatos sutrikimą, jo sveikatos būklė normalizavosi, vis dėlto vėlesnis stebėjimo laikotarpis nebuvo, kaip jau pirmiau paminėta, sklandus, ir G. K. būklė stabili išliko neilgai, kol, kaip minėta 2020 m. sausio 21 d. nutartimi jam ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Taigi aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog šiuo metu, praėjus tik pusantrų metų nuo paskutinio asmens stacionaraus stebėjimo pabaigos, nesant itin stabiliai būklei pastarojo ambulatorinio stebėjimo laiku, įvertinus ankstesnį G. K. psichikos būklės nestabilumą ir gan dažną priverčiamosios medicinos priemonės sąlygų keitimą, sąlygotą G. K. sveikatos būklės pablogėjimų dėl savavališko gydymosi nutraukimo, jo reakcijų stresinėse situacijose nulemto elgesio, dar negalima neabejotinai teigti, kad G. K. sveikatos būklė tiek pagerėjo, kad būtų galima priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą nutraukti. Šiuo metu negalima vienareikšmiškai spręsti, ar G. K. pavojingumas išnyko, ar gali, esant stresinei situacijai, pasireikšti, nes, kaip aukščiau paminėta – priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismo vertinimu, vis dar yra būtina tęsti G. K. paskirtą ambulatorinį stebėjimą ir jam taikomą gydymą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti šio paciento stabilią psichikos būklę ilgesnį laiką. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, jog G. K. psichikos sveikatos būklė esmingai nepasikeitė ir jo pavojingumas dar neišnyko, todėl tikslinga pratęsti jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimą atmesti.

Pratęsti G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.