Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-555-878/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-06
Bylos Nr.
T-555-878/2023
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01258-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kategorijos
Byla Nr. T-555-878/2023
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01258-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.1.10.1; 2.10.12 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. N.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) J. Š. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo būdu - ZOOM platforma),

(duomenys neskelbtini) J. V. – T.,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – G. K., jo gynėjui advokatui J. Š.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir G. K., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir po nusikalstamų veikų padarymo susirgus lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini), šios priemonės taikymas buvo pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi G. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimis nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol pratęsiamas G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) teismui teikimą dėl G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pratęsimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, pacientas gydymo įstaigoje lankosi tvarkingai, vieni jam paskirti vaistai yra leidžiami vieną kartą per mėnesį, kiti du yra tabletėmis. Pacientas šiuo metu užregistruotas pas psichologą dėl atminties testo atlikimo, nes anksčiau jis skundėsi atminties blogėjimu, pastebima prastesnė paciento nuotaika, jis tapo uždaresnis, gali būti, kad kito apsilankymo metu vyks gydymo korekcija. Paciento agresyvumo nepastebėta, jis gyvena vienas, todėl elgesys artimoje aplinkoje nežinomas. Jam gydymas reikalingas, liga yra banguojanti, būna 1-2 metus stabili būklė ir staiga kažkas pasikeičia. Ligi šiol jis gydymui neprieštaravo, kadangi yra teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, pacientas atvyksta gydymo, tačiau jei priverčiamosios medicinos priemonės taikymas būtų nutrauktas, gal pradžioje asmuo dar ateitų gydymo, tačiau vargu ar ilgai. Jei pacientas nesigydytų, kurį laiką (mėnesį ar du) jo psichinė būklė dar išliktų stabili dėl vaistų veikimo, tačiau, pasibaigus vaisto poveikiui, atsiranda dirglumas, gali kilti konfliktinės situacijos. Jei asmuo nesigydytų ilgesnį laiką, ligos eigą prognozuoti sunku, gali netgi tekti guldyti į ligoninę. Nors jo būklė kurį laiką iš esmės nesikeičia, liga niekur nedingusi, ji ir nepraeis. Priverstinį gydymą siūlo dėl to, kad gydymas nenutrūktų, pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones neišnykę. Pacientas gydomas jau ilgą laiko tarpą, yra pakankamai protingas, jo intelektas nėra sutrikęs, jis gali stipriai mokėti įrodinėti savo tiesas, nepripažinti kažkokių dalykų ar klaidų. Paciento (duomenys neskelbtini) domisi jo gydymu, jos neprieštarauja ir norėtų, kad gydymas būtų pratęstas.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. teisme nurodė, kad su teikimu nesutinka. Gyvena iš (duomenys neskelbtini), jau greitai gaus (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas, bendrauja su draugais, su (duomenys neskelbtini) - jo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) matė prieš trejus metus, bet bendrauja telefonu, (duomenys neskelbtini) labai užsiėmę, dirba. Turi (duomenys neskelbtini), kurios gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to jas mato dažniau. Jam skirtas tabletes geria. Pratęsti priverstinį gydymą nereikalinga, nes jeigu bus būtina vartoti vaistus, tai ateis savarankiškai. Negali atsakyti į klausimą, ar jam reikalingas gydymas. Jeigu teismas nutrauktų priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, kartu su gydytoja jis aptartų gydymą, bendru sutarimu su gydytoja spręstų, ką toliau daryti, norėtų pareikšti savo nuomonę dėl gydymo, nors ir nėra tam kompetentingas.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti ir pratęsti G. K. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis. Nurodė, jog, susipažinus su medžiaga, išklausius tiek gydytojos paaiškinimus, tiek paties G. K. paaiškinimus, jo požiūrį į susidariusią situaciją, į vaistų vartojimą, daro išvadą, kad taikyti priverčiamąją medicinos priemonę jam būtina. Matyti, kad G. K. ligos kritika yra labai formali, jis nėra motyvuotas gydytis, bando gydytojos išsakytą situaciją apie galimą vaistų keitimą pakreipti savo naudai, apkaltinti kitus asmenis neteisingai teikiant informaciją, pats į teismo klausimą, ką darytų, jeigu būtų nutrauktos priverčiamosios medicinos priemonės, ar gydytųsi ir vartotų jam paskirtus vaistus, nesugebėjo atsakyti, netgi pasakė, kad į vieną klausimą neatsakinės. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad nutraukus priverčiamąją medicinos priemonę, gydymas galimai nutrūktų ir liga paūmėtų, pavojingumas, kaip matyti iš paties G. K. elgesio ir gydytojos apibūdinimo, visgi yra, o liga nėra pagydoma, tik koreguojama vaistais.

Gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pateiktame gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte konstatuota dabartinė ginamojo psichikos būklė, tam tikri elgesio parametrai ir pan. Tai pagrindinis šaltinis, iš kurio teismas gali spręsti apie asmens psichikos būklę, į kurią pusę ji juda. Neturi jokių specialių medicininių žinių, todėl ne jo kompetencijai vertinti, ar tai teisinga, ar neteisinga. Dėl asmens pavojingumo iš gydytojos informacijos negavo, akivaizdžių pavojingumo požymių nėra. Palieka teismui nuspręsti dėl teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog šiuo metu G. K. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kaip matyti iš teismui pateikto Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal turimus duomenis iš ligos anamnezės ir medicininių dokumentų G. K. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šia (duomenys neskelbtini) G. K. serga jau (duomenys neskelbtini). Praeityje, pablogėjus jo psichikos būklei, jam savavališkai nutraukus taikomą gydymą, išnykus kritikai dėl gydymo ir ligos, priverstinis ambulatorinis gydymas teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jam buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini). G. K. (duomenys neskelbtini) vėl stebimas ambulatoriškai nuo (duomenys neskelbtini). Gydymo eiga banguojanti. Paskutinių 6 mėnesių stebėjimo eigoje pacientas atvyksta paskirtu laiku, naudoja paskirtus vaistus, pažeidimų nefiksuota. Gydymui skiriama (duomenys neskelbtini) į raumenis, kas 30 dienų., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsultacinės komisijos apžiūros metu sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje ir laike. Tvarkingos išvaizdos. Bendrauja noriai, mandagus, tačiau nerimastingas. Mąstymas epizodais stokojantis nuoseklumo, produktyvumo. Nuotaika pakankama. Emocijos adekvačios. Psichozės požymių nestebima. Suicidinių minčių neįtariama esant. Būklės atžvilgiu kritika formali. Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi G. K. ligos anamnezę, jo ligos eigą, šio paciento psichinę būseną apžiūros metu, rekomenduoja pacientui G. K. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) – pratęsti.

Teismas pažymi, jog dar (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu G. K. buvo nutraukęs gydymą, nebuvo pasiekiamas telefonu, tai padarė ir (duomenys neskelbtini) mėnesį. Taigi net ir pastarųjų (duomenys neskelbtini) metų stebėjimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo visiškai tinkamas, fiksuotas gydymosi eigos nutraukimas dėl paciento neatvykimo. Šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad G. K. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės laikotarpiu jau yra buvęs reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas ir jam vos prieš (duomenys neskelbtini) metų ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas netgi griežtesne priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu, jam taikytas gydymas stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini), po šio stacionaraus stebėjimo jis ambulatoriškai vėl stebimas tik (duomenys neskelbtini) metų. Pastebėtina, kad teismas dar (duomenys neskelbtini) atmetė (duomenys neskelbtini) teikimą dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo G. K., kurį gydymo įstaiga motyvavo tuo, kad G. K. gydymo plano nepažeidinėja, sistemingai lankosi poliklinikoje, vartoja skiriamus vaistus ir dėl to priverstinis gydymas jam nereikalingas. Po šio teikimo atmetimo ambulatorinis stebėjimas ir gydymas jam buvo tęsiamas toliau, o jau labai greitu laiku (duomenys neskelbtini) teikimu vėl kreipėsi į teismą, nes gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje G. K. pakeisti į stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, nes, susidarius stresinei situacijai, G. K. elgesys buvo pakitęs neigiamai. Nors šis teikimas (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo teismo netenkintas, įvertus tai, jog, išnykus priežastims, įtakojusioms G. K. sveikatos sutrikimą, jo sveikatos būklė normalizavosi, vis dėlto vėlesnis stebėjimo laikotarpis nebuvo, kaip jau pirmiau paminėta, sklandus, ir G. K. būklė stabili išliko neilgai, kol, kaip minėta (duomenys neskelbtini) nutartimi jam ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) teismas atmetė (duomenys neskelbtini) teikimą dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini) nutraukimo G. K., kurį gydymo įstaiga motyvavo tuo, kad G. K. gydymo plano nepažeidinėja, sistemingai lankosi poliklinikoje, vartoja skiriamus vaistus ir dėl to priverstinis gydymas jam nereikalingas, tačiau, praėjus pusmečiui ir pakartotinai svarstant G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo klausimą, minėtos gydymo įstaigos psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija jau rekomenduoja pratęsti G. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, tai liudija ne visiškai stabilią ir sklandžią G. K. psichinę būklę ir ligos eigą.

Taigi aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog šiuo metu, praėjus tik (duomenys neskelbtini) metų nuo paskutinio asmens stacionaraus stebėjimo pabaigos, nesant itin stabiliai būklei pastarojo ambulatorinio stebėjimo laiku, įvertinus ankstesnį G. K. psichikos būklės nestabilumą ir gana dažną priverčiamosios medicinos priemonės sąlygų keitimą, sąlygotą G. K. sveikatos būklės pablogėjimų dėl savavališko gydymosi nutraukimo, jo reakcijų stresinėse situacijose nulemto elgesio, negalima neabejotinai teigti, kad G. K. sveikatos būklė tiek pagerėjo, kad būtų galima priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą nutraukti. Šiuo metu negalima vienareikšmiškai spręsti, ar G. K. pavojingumas išnyko, ar gali, esant stresinei situacijai, pasireikšti, nes, kaip aukščiau paminėta – priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Iš paties G. K. paaiškinimų taip pat akivaizdu, kad jis nekritiškas ligai, nepakankamai motyvuotas gydymuisi. Teismo vertinimu, vis dar yra būtina tęsti G. K. paskirtą ambulatorinį stebėjimą ir jam taikomą gydymą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti šio paciento stabilią psichikos būklę ilgesnį laiką. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, jog G. K. psichikos sveikatos būklė esmingai nepasikeitė ir jo pavojingumas dar neišnyko, todėl tikslinga pratęsti jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti.

Pratęsti G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė