Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-1037-1127/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2025-11-19
Bylos Nr.: II-1037-1127/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01009-2025-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas: D. Š.

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1037-1127/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01009-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei, Daliai Antanavičienei, Dominykai Švedkovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotajam atstovui Ramūnui Sabaliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-8523-25 (ROIK 25268236764).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-8523-25 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 1 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairuodamas transporto priemonę Chrysler Pacifica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimus. D. Š. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas D. Š. prašo panaikinti 2025 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta tik formaliai vertinant situaciją ir nekreipiant dėmesio į pareiškėjo Institucijai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančią informaciją bei duomenis, naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios rūšies bylose. Ginčijamą nutarimą priėmęs specialistas nekreipė jokio dėmesio į jam žinomas aplinkybes, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) savininkas ir turi teisę laikinai sustoti vairuojama transporto priemone gyvenamojo namo kiemo dalyje, pažymėtoje indeksu b, kuri yra skirta viso namo gyventojų reikmėms. Visai nebuvo atsižvelgta į 2025 m. balandžio 17 d. namo statytojo M. atsakymą Nr.SR_MNP-2025-001 („Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimo bei kelio ženklo „Sustoti draudžiama" teisėtumo“) turinį, kuriame aiškiai pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio, 4.85 straipsnio reikalavimus, 2019 m. birželio 7 d. sutarties, kuria nustatyta automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka (notarinio registro Nr. RJ-2082), nuostatas ir jų paskirtį, ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimas nurodytoje vietoje nėra galimas dėl transporto priemonių privažiavimo / sustojimo ribojimo prie namo, todėl yra neteisėtas. Pagrindinis nuobaudos skyrimo argumentas, kad nusižengimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, jog D. Š. automobilis yra pastatytas ir stovi draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, nei viduje, nei šalia automobilio vairuotojo nėra. Jis negalėjo būti šalia automobilio, nes tuo metu atliko veiksmus, susijusius su daiktų iškrovimu, keleivių išlaipinimu. Jokių duomenų, patvirtinančių automobilio stovėjimą ilgiau nei reikalinga daiktų išsikrovimui (nusinešimui namo), keleivių (vaikų, neįgalių ar kt. asmenų) išlaipinimui ir jų palydėjimui į butą, nėra. Be to, minėtoje sutartyje nėra numatytas transporto priemonių privažiavimo prie namo kartų skaičiaus ribojimas per dieną. Pažymi, jog ši sutartis yra įregistruota viešame registre ir jos nuostatos yra privalomos visiems Aikštelės bendrasavininkams ir kitiems teisėtiems Aikštelės naudotojams. Nėra aišku, kaip laikinas transporto priemonės sustojimas, kuris jam, kaip aikštelės bendrasavininkui, yra leistinas pagal naudojimosi tvarką, trukdė eismui ar kėlė grėsmę eismo saugumui, kaip yra teigiama ginčijamame nutarime.

Nurodo, kad galimai jo stovinčią transporto priemonę fiksavo S. A. (dviejų antžeminio parkavimo vietų kieme savininkas) arba jo sūnus E. A., kurie pažeisdami minėta sutartimi nustatytą aikštelės naudojimo tvarką, nuolat riboja patekimą į kiemą, įsivaizduodami, kad visas kiemas bei visas žemės sklypas prie namo yra jų asmeninė nuosavybė. Jie apribojo patekimą į kiemą savavališkai įrengta grandine bei plastmasiniais stulpeliais (foto pridedamos), ko daryti be namo gyventojų susirinkime priimto sprendimo neturi teisės. Nė viename namo gyventojų susirinkime nebuvo akceptuotas ženklo „SUSTOTI DRAUDŽIAMA“ įrengimas bendros nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) namo gyventojams priklausančiame sklype ir jo eksploatavimas, iš ko seka, kad šis ženklas įrengtas neteisėtai. Iš ne teisės teisė neatsiranda ir laikinas transporto priemonių sustojimas (duomenys neskelbtini), Vilnius esančiame kieme / žemės sklype negali būti apmokestinamas, juo labiau baudžiamas, taikant administracinio poveikio priemones.

Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268236764 priimtas nutarimas prieštarauja ne tik faktinei situacijai - fiksuojant tariamą pažeidimą foto nuotrauka (-omis) nėra konstatuojamas automobilio stovėjimas ilgesnį laiką nei reikalinga keleivių išlaipinimui / įlaipinimui, daiktų pakrovimui / iškrovimui), bet ir teisės aktų reikalavimams, t.y. 2003 m. gruodžio 24 d. LR Aplinkos ministro įsakymui Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2024 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, nes namo gyventojams negali būti ribojamas laikinas sustojimas, tikslu patekti į jų gyvenamąją vietą, pasikrauti / išsikrauti daiktus bei išlaipinti / įlaipinti keleivius į transporto priemonę.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengtas gerai vairuotojui matomoje vietoje, nėra užstotas jokių objektų ir galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas automobilis Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 punkte įtvirtinta transporto priemonės sustojimas (toliau - sustojimas) - transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Atitinkamai kelio ženklu Nr. 332 nurodoma, jog vietoje, kurioje įrengtas šis kelio ženklas, draudžiama atlikti aukščiau nurodytus veiksmus: laipinti keleivius arba krauti transporto priemonę. Tuo tarpu nusižengimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, jog D. Š. automobilis Chrysler v/n (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ir stovi draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, nei viduje, nei šalia automobilio vairuotojo nėra. Pažymi, kad stovėjimo vietų trūksta visoje Savivaldybės teritorijoje, asmenys turi teisę inicijuoti kreipimąsi į miesto savivaldybę, siekiant spręsti transporto priemonių statymo problemas, tačiau tai savaime nesuteikia teisės nesilaikyti KET reikalavimų. Dėl Kelių eismo taisyklių galiojimo privačioje teritorijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartis byloje Nr. 2K- 329/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklas galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-4616-10). Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimas. Draudžiantis sustoti kelio ženklas nusižengimo fiksavimo metu buvo įrengtas (byloje pateiktos nuotraukos), todėl jo draudimai privalomi visiems eismo dalyviams. D. Š. nurodo, jog institucijos atstovas ignoravo LAT praktiką, jog butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis kiemo automobilių stovėjimo aikštele priklausančia kitam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, asmeniui, kuris siekia naudotis automobilių stovėjimo aikštele priklausančia kitam asmeniui, nesuponuojama teisės pažeidinėti KET taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos manymu, protokolas D. Š. surašytas teisingai, o nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinę bylos aplinkybes mano, kad D. Š. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, protokolas surašytas teisėtai, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, tad institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti, ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. Š. skundą palaikė ir paaiškino, kad nesutinka su jam paskirta bauda. Jis nubaustas už neva kelio ženklo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis kelio ženklu, kurio apskritai toje vietoje negali būti. Ženklas yra pastatytas namo gyventojų bendrai naudojamame žemės sklype – namo kieme, į kurį pagal sutartimi nustatytą kiemo naudojimosi tvarką namo gyventojams užtikrinamas neribojamas patekimas. Savivaldybė teigia, kad tai privati aikštelė. Taip nėra, tai namo gyventojų bendrai naudojamas žemės sklypas, kuriame įrengtas inžinerinis statinys – aikštelė. Ši aikštelė net nėra kelio ruožas. Ženklas pastatytas kairėje jos pusėje. Ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino esminių aplinkybių. Nenormalu, kad namo gyventojas negali įvažiuoti į kiemą ir savo kieme iš mašinos nusinešti miegančių vaikų. Pagal institucijos poziciją jis nueidamas nuo mašinos turi palikti užvestą variklį ir atidarytas dureles. Niekur nėra nustatyta, kiek turi trukti keleivių išlaipinimas. Nuotrauka padaroma per kelias sekundes ir fiksuoja tik momentinę situaciją. Savivaldybės pareigūnas buvo supažindintas su namo gyventojų nustatyta tvarka dėl naudojimosi aikštele, bet nekėlė klausimo, ar gali būti namo gyventojams teisėtai ribojamas patekimas į kiemą. Kita situacija būtų, jei šis ženklas būtų numatytas techninėje dokumentacijoje, bet namo gyventojai žino, kad taip nėra ir ženklas neveikia. Dėl vieno asmens neteisėtų veiksmų pažeidėjais savivaldybė daro namo gyventojus. Naudojimosi kiemu tvarka įpareigoja gyventojus nedaryti jokių kliūčių patekti į kiemą, t.y. neįrengti jokių ribojančių ženklų, grandinių ir taip toliau. Savivaldybė teigia, kad privačioje teritorijoje jie situacijos nekontroliuoja todėl nežino, ar ženklas įrengtas teisėtai, tačiau iš karto konstatuoja, kad asmuo kaltas. Kai paklausė policijos dėl ženklo teisėtumo, šie pateikė užklausas statytojui M. Statytojas M. irgi klausė kelių policijos, kas pastatė šį ženklą. Problemos namo gyventojams nebuvo, kol E. A. savo iniciatyva vaikė namo gyventojus. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų, kai jis iš paskos įvažiavo į kiemą paskui pareiškėjo automobilį, vos nenutrenkė jo ir kitų vaikų, filmavo vaikus. Savivaldybė neturėjo formaliai žiūrėti į įstatymų nuostatas, o suvokti, kad jis, būdamas buto savininku, turi teisę naudotis inžineriniu statiniu, esančiu ant bendrai namo gyventojų valdomos žemės. Nesupranta, kaip sukėlė grėsmę eismo saugumui, jei tik nunešęs į butą miegančius vaikus, perstatė automobilį. Yra vieša naudojimosi aikštele tvarka, kurios niekas nepaneigė. Todėl jis turi teisę statyti joje automobilį, kad jis galėtų susirinkti daiktus. Kelio ženklas įrengtas be namo bendrijos susirinkimo ir pritarimo. Tai yra teisiškai reikšminga, priešingai nei neigia savivaldybės atstovas. Kodėl jis už savo lėšas turi inicijuoti ginčą teisme dėl ženklo teisėtumo. Jei jis būtų kito namo gyventojas, jam galiotų bendra tvarka ir jis negalėtų naudotis svetima aikštele. Bet jis 10 metų moka žemės mokestį už tą kiemą, o jam aiškinama, kad jis privatus. Net jei aikštelė priklauso kitam juridiniam subjektui, šis negali apriboti naudojimosi ja teisės namo gyventojui. Negalima nelegaliai pastatyto ženklo traktuoti kaip besąlygiškai vykdytino. Statytojas suteikė teisę visiems namo gyventojams naudotis aikštele, ką jis ir daro. Negalima savo iniciatyva įrengti ženklo ir apriboti tvarką, kurios visi patalpų savininkai įsipareigojo laikytis pasirašydami sutartį. Kaip gali būti teisėtas kelio ženklas, įrengtas su niekuo nesuderinus. Iki 2023 m. tokio ženklo įrengimas turėjo būti suderintas su kelių policija arba savivaldybe. Aikštelės savininkai įrengdami kelio ženklus negali paneigti namo gyventojų nustatytos naudojimosi aikštele tvarkos. Minėtas inžinerinis statinys yra ant visų namo gyventojų valdomos žemės. Dėl teisme apklausto liudytojo pažymėjo, kad jis nėra prašalaitis, užfiksavęs neva tai pažeidimą. Jis piktybiškai veikia, teikia melagingus parodymus, kad automobilio statymas užkardo jam galimybę privažiuoti prie jo vietų, iš video medžiagos matoma, kad ten sunkvežimis gali pravažiuoti. Liudytojas yra informuotas apie naudojimosi tvarką.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra fiksuota daug nusižengimų, pažeidimai fiksuojami nuolatos – paliekamas automobilis po ženklu, todėl yra fiksuojamas. Vasario 1 d. automobilis stovėjo tikrai ne penkias minutes. Nebuvo tokio atvejo, kad būtų stovėjimas trumpesnis, nei 5 min. Puse valandos, valandą. Tai nėra daiktų išsikrovimui, baldų nešimui. Matytųsi nešimo procesas. Vasario 1 d. nebuvo jokių paliktų daiktų prie automobilio, jokių signalų, kad tai yra trumpalaikis sustojimas, galima įtarti, kad asmuo nori statyti ilgesniam laikui, dėl to buvo fiksuojamas. Šis ženklas nėra leidžiantis stovėti net ir minutei - sustoti ir stovėti draudžiama, jo vertinimu, net daiktų negalima išsikrauti sustojus, teisės aktai to nenumato. Pusė aikštelės priklauso jo tėvui ir kitam asmeniui. Tas ženklas toje vietoje buvo nuo daugiabučio pastatymo. Namas priduotas 2016 m., o ženklą galima matyti pagal „Google Maps“, jis stovėjo ten visą laiką, tik buvo pakeistas, nes buvo nulaužtas. Savivaldybė jį atstatė. Aikštelė buvo įsigyta 2019 m. Ženklas buvo nulaužtas 2022 m. Keitė jį Savivaldybė, kaimynė pranešė. Kiek jam žinoma, statytojas įrengė ženklą, nes savininkas vietas įsigijo vėliau. Automobilių turi įvairių, didelių, krovininių. Jeigu reikia atsivežti kažką į butą, su dideliu automobiliu neišvažiuos ten. Jis riboja patekimą į jo vietą. Ženklai kieme gali būti statomi savininkų bendrų sutarimu. Aikštelės zonoje yra du savininkai, o viso sklypo yra butų gyventojai. Žino, kad bet kur statyti automobilio, jei tai nėra suformuota stovėjimo vieta, negali. Šitoje aikštelėje yra įrengtos 4 vietos. Pagal reglamentavimą nuo 4 vietų nėra atstumas, nuo 5 vietų yra. Pilietis, pasistatydamas automobilį ne tam skirtoje vietoje, padidina aikštelės stovėjimo vietų skaičių, atsirastų reikalavimas, reglamentuojamas atstumas iki langų. Automobilis varomas benzinu, išskiria dujas, tai patenka gyventojams į būtą. Taip pat sukelia pavojų vaikų sveikatai, kadangi ten įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Zona, kurioje gali būti vaikai, reglamentuojamas atstumas 10 m. Pilietis, statydamas ne tam skirtoje vietoje, pažeidžia STR, higienos normas. Sakydamas, kad jis jokio poveikio nedaro, tai yra nesuprantantis statybinio proceso ir kaip vyksta projektavimo procesas. Turi įrodymus, kad automobilį ten stato pareiškėjas pusei valandos, valandai, turi liudytoją. Bendrai kalbant, ne apie vasario 1 d. konkrečiai. Atvažiuoja ir mato, kiek laiko stovi automobilis. Sustoja ir laukia, kol išeis. Nėra aikštelės savininkas ir negali atsakyti, ar gyventojai gali ja naudotis. Pagal ten stovintį ženklą, pagal dokumentus, kuriuos matė, susidarė nuomonę, kad negalima, su naudojimosi aikštele tvarka nėra susipažinęs.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis atstovas Ramūnas Sabaliauskas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo pozicija ir nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas ne kelio ženklo teisėtumas, o kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių sprendimų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad kelio ženklas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikytinas įrengtu neteisėtai. Pareiškėjo ir statytojo M. rašytiniai paaiškinimai neturi teisinės reikšmės. Dėl ženklo teisėtumo turi būti priimtas teismo ar kitos atsakingos institucijos sprendimas. Darytina išvada, kad ženklas teisėtas. Kad pareiškėjo automobilis pastatytas ženklo galiojimo zonoje, užfiksuota nuotraukose. Jo nurodomos aplinkybės, kad jis išsikrovinėjo krovinius ar keleivius, jo atsakomybės nešalina. Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypas priklauso namo gyventojams, tačiau ant jo įrengta aikštelė priklauso 2 šeimoms ir 4 asmenims. Eismo tvarką joje nustato teisėti aikštelės valdytojai. Teisinga ir teisėta užtikrinti eismo tvarką ir reikalavimą laikytis kelio ženklų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2025 m. vasario 1 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairuodamas transporto priemonę Chrysler Pacifica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 2 dalis užtraukia atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. <...> Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. 332 kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse.

Pareiškėjo vertinimu, automobilių stovėjimo aikštelė yra inžinerinis statinys, nėra kelio dalis, tad aptariamos nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 1 punktas įtvirtina, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal KET 3.7 punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų – eismu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017). Kadangi ginčo aikštelė, be kita ko, yra skirta transporto priemonių eismui, joje gali būti ir vyksta transporto priemonių eismas, darytina išvada, kad šioje aikštelėje taip pat taikomos Kelių eismo taisyklės.

Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek pasisakydamas posėdžių metu pareiškėjas didelį dėmesį skyrė administracinio nusižengimo padarymo vietoje esančio kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo teisėtumo/neteisėtumo aptarimui. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š., aiškindamasis aplinkybes minimo kelio ženklo įrengimo tinkamumo ginčo vietoje, kreipėsi į kompetentingas institucijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės 2024 m. gruodžio 6 d. rašte nurodyta, kad draudžiamasis kelio ženklas 332 „Sustoti draudžiama“ prie pastato (duomenys neskelbtini), patenka į suformuotą žemės sklypą, kurio savivaldybė nevaldo, todėl neturi duomenų apie jo įrengimą sklype (b. l. 3). Taip pat byloje kartu su skundu pateiktas statytojo M. raštas „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimo bei kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ teisėtumo“, kuriame nurodoma, kad minimo pastato projekte buvo numatytas privažiavimas prie pastato ir įrengtas iš (duomenys neskelbtini), suformuojant II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 223,38 m² ploto automobilių stovėjimo aikštelę. Pastato projekte nebuvo numatytas jokių draudžiamųjų ženklų įrengimas ir UAB „M. P.“, kaip pastato vystytojas, tokių ženklų užbaigus pastato statybas neįrengė. Aptariamas kelio ženklas įrengtas pastatui skirtame žemės sklype, kuriuo disponuoja visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Rašte, be kita ko, aptariami kelio ženklo įrengimo reikalavimai, darant išvadą, kad pastarojo įrengimas nurodytoje vietoje nėra galimas dėl transporto priemonių privažiavimo/sustojimo ribojimo prie namo, todėl yra neteisėtas (b. l. 5-6). Vis tik pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas kelio ženklo teisėtumo klausimas. Kilus abejonių dėl kelio ženklo teisėtumo, asmuo gali kreiptis į kompetentingą teismą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-575-4616/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-462/2018). Dėl to pritartina Institucijos pozicijai, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-567-926/2020, AN2-508-954/2019; Šaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-332/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-491/2019).

Vis dėl to teismas sutinka su Pareiškėjo skundo argumentais, kad, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl ko D. Š. nubaustas nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio daugiabučio gyventojas, kuriam, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priklauso ir atitinkama dalis žemės sklypo, ant kurio yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. 2019 m. birželio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka, kurios 9.6. punktas numato, kad pirkėjas pareiškia ir patvirtina, kad neprieštarauja, kad pastato – Daugiabutis gyvenamasis namas, Vilnius, (duomenys neskelbtini), patalpų ir/ar automobilių stovėjimo aikštelės savininkai ar teisėti naudotojai, taip pat pastatą aptarnaujantys asmenys naudosis Automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu „b2” veikloms, nesusijusioms su transporto priemonių stovėjimu – praėjimui ir privažiavimui prie Pastato, daiktų iškrovimui, keleivių išlaipinimui, taip pat greitosios medicinos pagalbos, policijos bei priešgaisrinės apsaugos funkcijų atlikimui, Pastato aptarnavimo darbų atlikimui. Šalys taip pat įsipareigoja neįrengti jokių užtvarų ar kitų priemonių, apsunkinančių patekimą į indeksu „b2” pažymėtą Automobilių stovėjimo aikštelės dalį (b. l. 154-160). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad D. Š. yra numatyta teisė naudotis minima aikštelės dalimi, kaip yra įtvirtinta nurodytoje tvarkoje.

Teisme apklaustas liudytojas E. A. tvirtino, esą D. Š. ginčo dieną transporto priemonę paliko stovėti ilgam laikui. Vis dėlto, iš šio asmens paaiškinimų turinio matyti, kad šią konkrečią dieną pareiškėjo transporto priemonės stovėjimo laikas nebuvo fiksuotas, o išvados dėl stovėjimo laiko yra daromos iš esmės dėl to, kad iš jokių ženklų nebuvo matomas laikinas transporto priemonės sustojimas. Be to, liudytojo įsitikinimu, aptariamas ženklas draudžia net trumpalaikį sustojimą. Kaip minėta, buto, esančio (duomenys neskelbtini) name, savininkas, teismo vertinimu, turi teisę naudotis aikštelės dalimi tikslu privažiuoti prie pastato, išsikrauti daiktus, išlaipinti keleivius. Sutiktina, kad aptariamu metu pareiškėjo transporto priemonėje nebuvo nei vairuotojo, nei kitų asmenų, tačiau tokios aplinkybės savaime nepatvirtina fakto, kad sustojimas nebuvo laikinas. Būtų nelogiška teigti, kas asmuo, nešdamas iš transporto priemonės įvairius daiktus, dalį jų paliktų šalia automobilio nesaugomus, arba paliktų praviras transporto priemonės duris, kas neabejotinai keltų grėsmę turto saugumui. Šiuo atveju, asmuo, fiksavęs transporto priemonės sustojimą, nefiksavo jo stovėjimo laiko (kaip minėta, yra įsitikinęs, kad minimas ženklas draudžia net laikiną sustojimą), o remtis jo žodžiu nurodomomis bendro pobūdžio aplinkybėmis, kad tokios situacijos kartojasi ir asmuo palieka automobilį ilgam laikui, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje D. Š., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, sustojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tokią teisę, teismo vertinimu, jis turi, vadovaujantis paminėta galiojančia Automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka (išsikrauti daiktus, išlaipinti keleivius ir pan.). Tuo tarpu, byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad transporto priemonė nurodytoje vietoje buvo palikta stovėti. Taigi asmens nubaudimas dėl minimo Kelio ženklo reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Institucijos D. Š. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo požymių pareiškėjo veiksmuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu teismas,

nutaria:

pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8523-2026 (ROIK 25268236764) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė