Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties D. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. D. 2019 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniosios specialistės nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 30 eurų dydžio bauda, už tai, kad ji 2019 m. balandžio 10 d. 15.03 val., vairuodama automobilį ,,Audi Q5“, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje neturėdama tam leidimo. Leidimas nebuvo pritvirtintas už priekinio automobilio stiklo. Šiais veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 1 priedo kelio ženklus Nr. 531, 811.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija paties kelio ženklo įrengimo teisėtumą, tvirtindama, jog apylinkės teismas nagrinėdamas jos skundą neišreikalavo kelio ženklo pastatymo schemos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl D. D. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. D. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Tai, kad apylinkės teismas iš atitinkamų institucijų neišreikalavo ginčijamo kelio ženklo pastatymo schemos, nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas D. D. skundą pagrįstai atsižvelgė į Biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, kad kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ adresu (duomenys neskelbtini) įrengtas pagal Kelių ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, iš anksto suderinus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos, Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus atsakingais asmenimis ir 2018 m. gegužės 7 d. patvirtinta Kauno miesto savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdyje.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). KET 8 punkte, inter alia, numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Pagrįstai skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose dėl kelių ženklų teisėtumo, yra išaiškinta, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Dėl to, nors apeliantė ir nesutinka su kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo atitikimu teisės aktams, tačiau kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pareiškėja, būdama vairuotoja, privalo paklusti kelių ženklams, juos stebėti ir jais vadovautis, todėl ta aplinkybė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) link namo Nr. 49B ir sukant į parkavimo aikštelę, dešinėje kelio pusėje pagal judėjimo kryptį nėra ženklo Nr. 531, nešalina D. D. administracinės atsakomybės, nes ji, būdama atidi vairuotoja, sustojus aikštelėje, turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ šalia kurio pastatė automobilį.

10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra, į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog apeliantės minimose bylose buvo sprendžiamas atsakomybės, dėl tokio paties nusižengimo, klausimas nereiškia, kad faktinės aplinkybės yra analogiškos ar labai panašios.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal D. D. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

12. D. D. apeliaciniame skunde taip pat prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – už advokato paslaugas, surašant apeliacinį skundą – 300 Eur ir 3,21 Eur pašto išlaidų. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, konstatuojama, jog D. D. savo nuožiūra pasikreipusi į advokatę dėl apeliacinio skundo surašymo bei dėl to patyrusi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Tuo labiau, kad ji byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, D. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.