- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- AN2-117-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00030-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidu
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jos skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 21 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimu V. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 30 Eur bauda.
2. Ji buvo nubausta už tai, kad 2019 m. vasario 9 d. 10.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, pažeidė draudžiamąjį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti ir stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 808, kuri nurodo kelio ženklo galiojimo zoną, t. y. paliko stovėti automobilį šio ženklo galiojimo zonoje, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8 punktus.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su šiuo nutarimu, ji kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydama nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio jos skundo netenkino ir paliko Institucijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenumato reikalavimo draudžiamuosius kelio ženklus įrengti iš abiejų stovo pusių, t. y. taip, kad jie būtų matomi ir priešingos krypties eismo juosta važiuojančių transporto priemonių vairuotojams. Prieš pastatydamas transporto priemonę, vairuotojas privalo įsitikinti, kad jį palieka vietoje, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėms, t. y. paisyti kelio ženklais nustatytų apribojimų. Nagrinėjamu atveju V. P., palikdama automobilį stovėti draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, pažeidė KET 8 punktą, nes vietoje, kurioje ji paliko stovėti automobilį, nėra leidžiama statyti automobilius. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį požymius, todėl ji Institucijos nutarimu buvo nubausta pagrįstai.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą ir jai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
5.1. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik pareigūnų ir specialisto prielaidomis, o ne V. P. pateiktais duomenimis, netinkamai taikė teisės aktus, skundo argumentus išnagrinėjo tik iš dalies, nepasisakydamas dėl administracinio nusižengimo požymių buvimo V. P. veikoje. Apylinkės teismo posėdžio metu V. P. pateikė nuotraukas dėl draudžiamojo kelio ženklo riboto matomumo. Tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 19 punktu ir neatsižvelgė į šių taisyklių 21 punktą, pagal kurį ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais.
5.2. Byloje be V. P. pateiktų duomenų yra tik jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nėra nurodyta tiksli jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta. Ši vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), tačiau tai neatitinka realios administracinio nusižengimo padarymo vietos. Šio trūkumo apylinkės teismas netyrė. Keliamos abejonės dėl išankstinės apylinkės teismo nuomones ir šališkumo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Rosita Urbonavičienė prašo šio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutartį galioti. Nurodo, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Kadangi V. P. šių draudimų nepaisė, ji pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. apeliaciniame skunde neginčija to, kad ji sustojo ir paliko savo automobilį stovėti prie šaligatvio, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau, skunde keldama klausimus dėl netinkamai aiškinamų ir pritaikomų Taisyklių reikalavimų kelio ženklų įrengimui, nesutinka, kad jos veikoje yra administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį požymiai, kadangi jai, važiavusiai priešingos krypties eismo juosta, šis draudžiamasis kelio ženklas jai nebuvo matomas ir negaliojo.
9. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo teigti, kad V. P. buvo nepagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės dėl šio administracinio nusižengimo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė aiškius, išsamius ir pakankamus motyvus, kodėl V. P. neturėjo teisės pastatyti automobilį draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje. Su šiais motyvais apygardos teismas sutinka.
10. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šioje administracinio nusižengimo byloje V. P. buvo nubausta už tai, kad nesilaikė kelio draudžiamojo ženklo Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808. Bylos duomenimis, V. P. važiavo priešingos krypties eismo juosta negu įvykio vietoje įrengtas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808 ir, anot jos, šis kelio ženklas jai nebuvo matomas. Byloje nustatyta, kad V. P. kirto horizontaliąją brūkšninę kelio ženklinimo liniją ir savo automobilį pastatė prie šaligatvio.
11. Apygardos teismas pažymi, jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis Nr. N-575-4616-10). Tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nagrinėjamas kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimas. Byloje sprendžiamas klausimas, ar V. P. nesilaikė kelio ženklų reikalavimų ir ar už tai ji buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Iš byloje surinktų duomenų ir pateiktų dokumentų matyti, kad įvykio metu šioje byloje aktualus draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808 buvo įrengtas dešinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje. Tačiau po šio įvykio buvo šis kelio ženklas buvo šiek tiek pakeistas, t. y. draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 buvo pritvirtintas ir iš kitos stovo pusės taip, kad būtų matomas ir priešingos krypties eismo juosta važiuojančių transporto priemonių vairuotojams. Nepaisant to, pagal Taisyklių 19 punktą, ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti. Taigi, nusižengimo fiksavimo metu įvykio vietoje sustojimas ir stovėjimas buvo draudžiamas, nes šioje vietoje buvo kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808, rodančia šio ženklo galiojimo zonos pabaigą.
12. Taip pat pažymėtina, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio. Vadinasi, nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju – atvažiavimo iš priešingos krypties eismo juostos, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama apskritai, ką visiškai pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra tiesiog privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo. Todėl V. P. teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde neteisingai suvokia, kad aptariamas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele negalioja tiems vairuotojams, kurie važiuoja priešingos krypties eismo juosta, kadangi tai paneigtų šio kelio ženklo paskirtį.
13. Tai, jog V. P. savo automobilį pastatė neleistinoje vietoje atvažiavusi iš priešingos krypties eismo juostos, taip pat ir tai, jog po šio nusižengimo fakto nustatymo ant to paties stovo iš kitos pusės buvo pritvirtintas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad ji turėjo teisę statyti automobilį įvykio metu ar kad toks statymas tuo metu buvo leidžiamas ir nepavojingas. Priešingai, tiek iš prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtos nuotraukos, tiek ir iš pačios apeliantės pateiktų nuotraukų matyti, kad nuo jos sustojimo prie šaligatvio vietos draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808 buvo arti ir labai aiškiai matomas. Beje, važiuojant ir priešingos krypties eismo juosta, kaip kad nagrinėjamu atveju važiavo V. P., matyti, kad kairėje pusėje įrengtas stovas su kelio ženklais. Tą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtas vaizdo įrašas (32-36 b. l.). Todėl apeliantė yra neteisi skunde tvirtindama, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808 nebuvo matomas, todėl ji ir negalėjo jo laikytis. Be to, V. P. buvo nubausta už tai, kad automobilį paliko stovėti pažeisdama šį kelio ženklą, taigi, ji turėjo išlipti iš savo automobilio bei matyti netoli esantį draudžiamąjį kelio ženklą. Negana to, bylos duomenimis, V. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš jos pačios parodymų matyti, kad šioje vietoje yra didelė problema dėl automobilių statymo, nes ne visos transporto priemonės telpa įrengtoje aikštelėje, ji visada taip statydavo savo automobilį, kai atvažiuodavo iš priešingos krypties eismo juostos. Tokie jos paaiškinimai tik patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad V. P., privalėdama išmanyti Įstatymą, KET ir jų laikytis (pagal KET 5 punktą), neleistinai pastatė automobilį, prieš tai neįsitikinusi, ar gali taip daryti. Ta aplinkybė, kad po šio įvykio draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 buvo patvirtintas ir kitoje to paties stovo pusėje, pati savaime dar neleidžia teigti, kad iki tol stovėjęs kelio ženklas buvo pastatytas neteisėtai ar kad jo pastatymas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to transporto priemonės statymas toje vietoje negali būti neteisėtas. Kelio ženklų įrengimo procesas yra nuolat kintantis, ženklai įrengiami ir šalinami taikantis prie besikeičiančių eismo sąlygų, atsižvelgiant į eismo dalyvių judėjimo tyrimus, sezoniškumą, avaringumą ir kitų aplinkybių visumą. Vien pats kelio ženklų kitimas nerodo, jog prieš tai buvęs kelio ženklas buvo neteisėtas, be to, byloje nėra jokių šio kelio ženklo įrengimo neteisėtumą įvykio metu rodančių duomenų, jų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. Kita vertus, kaip jau minėta pirmiau, kelio ženklai galioja, kol jų įrengimo teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
14. Dėl to, kas buvo aptrata anksčiau, 2019 m. kovo 21 d. stovėjęs draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 808 draudė sustoti ir stovėti šio ženklo galiojimo zonoje bet kuria kryptimi atvažiuojančioms transporto priemonėms. Tačiau, nepaisant viso to, V. P., nesilaikydama minėtu kelio ženklu nustatyto draudimo jo galiojimo zonoje, tuo metu savo automobiliu sustojo ir paliko jį stovėti toje kelio pusėje, taip nesilaikydama kelio ženklų reikalavimų. Visa tai patvirtina, kad V. P. veikoje yra administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį požymiai, dėl to ji buvo pagrįstai nubausta.
15. Apeliantės skundo teiginys, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nebuvo nurodyta tiksli jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta, prieš tai padarytos išvados dėl jos kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nepaneigia. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Kaip matyti iš bylos, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nurodyta nusižengimo vieta yra „(duomenys neskelbtini) g.“, tačiau nenurodyta konkreti vieta, t. y. nenurodytas pastato numeris, prie kurio buvo padarytas šis nusižengimas. Čia galima sutikti su apeliante, kad nagrinėjamu atveju buvo galimybė nustatyti ir tikslesnę nusižengimo padarymo vietą. Tačiau tai dar nereiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta V. P. nebuvo aiški ir žinoma. Apie tai galima spręsti iš kitų byloje esančių duomenų. Tai yra, prie administracinio nusižengimo protokolo pateiktoje įvykio vietos nuotraukoje matyti kelio ženklas, prie kurio neleistinai buvo pastatytas V. P. automobilis. Šios nuotraukos bei joje užfiksuotų aplinkybių apeliantė neginčijo. Negana to, ji teikė į bylą pačios darytas įvykio vietos nuotraukas. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo atlikta ir šios įvykio vietos apžiūra. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai informacijos apie administracinio nusižengimo padarymo vietą, todėl galima nustatyti tikslias nusižengimo aplinkybes. Dėl to aptartas administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo trūkumas nėra esminis, kadangi nesukliudė priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo bei neapribojo V. P. teisės į gynybą nuo pareikšto administracinio kaltinimo.
16. Apeliaciniame skunde V. P. taip pat teigia, jog jos skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas. Su tuo sutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Iš bylos matyti, kad V. P. dalyvavo visuose apylinkės teismo posėdžiuose, davė parodymus, teikė į bylą dokumentus, jai buvo suteikta teisė užduoti klausimus specialistui, ką ji ir darė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. P. teisės buvo kaip nors suvaržytos. Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas buvo šališkas, byloje taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.