- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-567-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01610-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. (toliau – R. P.) atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, R. P. atstovo advokato G. G. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. kovo 6 d., 09.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, teritorijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir važiavimo tvarka aptarta, nesilaikė kelio horizontalaus ženklinimo 1.12 (iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimo, nedavė kelio automobiliui „Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam kertamuoju keliu, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 9 punktus bei 3 priedo 1.12 punktą.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad kelio ženklai galioja, tol kol jų teisėtumas nėra nuginčytas, tačiau atsisakė vadovautis to paties teismo išaiškinimu, kad neteisėto kelių ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės. Šį priešingą tapataus teisinio santykio aiškinimo problemą pirmosios instancijos teismas sprendė nurodydamas, kad teismo išaiškinimas, pagal kurį neteisėto kelių ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės, buvo pateiktas administracinėje byloje, kurios fabula nesutampa su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėmis, tačiau, toks teiginys, pasak advokato, neatitinka tikrovės. Tiek bylos, kurioje pateiktu išaiškinimu rėmėsi apylinkės teismas, tiek apelianto pateiktos bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos. Nesutinkant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad kelio ženklai galioja, tol kol jų teisėtumas nėra nuginčytas, apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtoje nutartyje pateiktas motyvas pagal savo prasmę yra prezumpcija. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, koks teisės aktas tokią prezumpciją nustato. Tokio teisės akto nėra, o teismai neturi teisės savo nuožiūra sukurti prezumpcijų.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog tam, kad galima būtų ginčyti kelio ženklo įrengimo teisėtumą, turi būti ginčo objektas, t. y. turi būti priimtas administracinis sprendimas ar atlikta administracinė procedūra, kurios pagrindu konkretus ženklas yra įrengtas konkrečioje vietoje, ir kurį galima būtų skųsti administracine tvarka. Tuo tarpu šiuo atveju kelio ženklinimas atliktas savavališkai, todėl, remiantis skundžiamos nutarties logika, nėra aišku ką reikėtų tokiu atveju ginčyti, kad toks kelio ženklinimas netektų savo tariamos galios. Šioje vietoje akcentuojama, kad dėl nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai aktualaus kelio ženklinimo neteisėtumo yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri atliekama Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tačiau byla vis dar neišnagrinėta. Aukštesniajam teismui manant, kad R. P. argumentai, jog jam neturėtų kilti atsakomybė už neteisėtai įrengto kelio ženklinimo nesilaikymą, gali būti pagrįsti, tuomet būtų tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus priimtas nutarimas byloje dėl kelio ženklinimo neteisėtumo ar įsiteisės šį nutarimą patvirtinantis teismo procesinis sprendimas.
3.3. Darant prielaidą, kad R. P. privalėjo paklusti savavališkai įrengtam kelio ženklinimui, įpareigojančiam jį duoti kelią kertamuoju keliu važiuojančiai transporto priemonei, kyla klausimas, ar R. P. pažeidė šio ženklo reikalavimus. Pareiga duoti kelią reiškia praleisti kertamuoju keliu maždaug tuo pačiu metu važiuojančią transporto priemonę. Tačiau šioje vietoje liko neįvertinta aplinkybė, kad Opel Vivaro vairuotojas aikštelėje važiavo ne leistinu 20 km/h, o 49 km/h greičiu. Tai aktualu, nes asmuo, pamatęs kertamuoju keliu atvažiuojančią transporto priemonę ir įvertinęs jos atstumą bei leidžiamą greitį, nusprendžia, ar yra poreikis sustoti ir duoti jai kelią, ar atvažiuojanti transporto priemonė yra per toli, kad toks poreikis kiltų. Nagrinėjamu atveju R. P., įvertinęs atvažiuojančio Opel Vivaro automobilio atstumą ir leistiną greitį, pagrįstai sprendė, kad į kertamąjį kelią išvažiuos netrukdydamas Opel Vivaro automobiliui. Iš esmės ir nebūtų sutrukdęs, jei Opel Vivaro automobilis nebūtų ženkliai viršijęs leistino greičio. Tai reiškia, kad R. P., veikdamas protingai ir rūpestingai, negalėjo numatyti, kad kertamuoju keliu važiuojantis Opel Vivaro automobilis daugiau nei dvigubai viršys leistiną greitį ir toje vietoje, kurioje jam reikėtų duoti kelią, atsiras daugiau nei dvigubai greičiau nei turėtų.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir pateikto apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. P. atstovo advokato G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. R. P. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą R. P. atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija kelio ženklinimo įrengimo teisėtumą, tvirtindamas, jog įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas įrengtas neteisėtai, todėl jis neprivalėjo juo vadovautis. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, R. P. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl R. P. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas R. P. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, teritorijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir važiavimo tvarka aptarta, nesilaikė kelio horizontalaus ženklinimo 1.12 (iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimo, nedavė kelio automobiliui, važiavusiam kertamuoju keliu, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti.
9. Nors apeliaciniame skunde didžiausias dėmesys skiriamas eismo įvykio vietoje esančio kelio ženklinimo teisėtumo/neteisėtumo aptarimui, tačiau, šioje byloje kelio ženklinimo teisėtumo klausimas nesprendžiamas. Vertinama, ar R. P. nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų ir, ar už tai jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
10. Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 5 punkte, eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu (Kelių eismo taisyklių 8 punktas).
11. Vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų ar ženklinimo įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Nors apeliaciniame skunde su tokiu išaiškinimu nesutinkama, pateikiant visiškai priešingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pagal kurį, neteisėto kelių ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. P. atstovo pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu.
12. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, pagal kurį kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, buvo pateiktas 2010 metais nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje. Būtent tokio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje – Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-491/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-508-954/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-332/2020 ir kt. Tuo tarpu taip akcentuojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, pagal kurį neteisėto kelio ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės, buvo pateiktas dar 2012 metais. Vėlesnėje teismų praktikoje jis nebuvo taikomas, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad šiuo metu jis neteko savo aktualumo, todėl remtis juo ir šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, kiek jie susiję su Lietuvos vyriausiojo teismo išaiškinimu, pagal kurį, neteisėto kelio ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės, atmestini kaip neturintys jokios reikšmės nagrinėjamoje situacijoje ir apie juos plačiau nepasisakytina.
14. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, neabejotina, jog nors R. P. ir nesutinka su eismo įvykio vietoje esančio kelio ženklinimo įrengimo atitikimu teisės aktams, tačiau, tol, kol jis nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis galioja ir R. P. analizuojamu atveju buvo privalomas. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai bet koks kelio ženklinimas vairuotojams pasirodžius esant neteisėtam, netektų savo privalomosios galios ir eismo dalyviai eismą vykdytų pagal kiekvieno savo individualiai susikurtas eismo taisykles. Kaip nustatyta bylos duomenimis, R. P. ginčijamas kelio ženklinimas komentuojamo eismo įvykio metu nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, jo teisėtumo klausimas tuo metu dar nebuvo sprendžiamas. Ir nors šiuo metu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, yra pradėta procedūra dėl komentuojamo kelio ženklinimo teisėtumo, tačiau šis faktas vertinamu atveju jokios reikšmės R. P. veiksmų vertinimui neturi. Byloje aktualiu metu toks kelio ženklinimas galiojo ir jo buvo privaloma laikytis, todėl 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teisme gautas R. P. atstovo G. G. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, netenkinamas.
15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad net ir privalėdamas laikytis komentuojamo kelio ženklinimo, R. P. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi būtent Opel Vivaro automobilio vairuotojo veiksmai – daugiau nei du kartus viršijo važiavimo greitį, nulėmė eismo įvykio kilimą, tačiau ir šie apelianto motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas asmens, kalto dėl eismo įvykio, veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams klausimas, kaltinimai R. P. šioje administracinio nusižengimo byloje dėl eismo įvykio kilimo nepateikti, jis nubaustas už tai, kad nesilaikė nustatyto kelio ženklinimo, kas ir buvo nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Tokiu būdu, Opel Vivaro veiksmai – viršijo nustatytą greitį, sprendžiant R. P. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, jokios reikšmės neturi.
16. Tuo tarpu bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. nesilaikė kelio horizontalaus ženklinimo 1.12 (iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimo, nedavė kelio automobiliui Opel Vivaro, važiavusiam kertamuoju keliu. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, R. P. net nepristabdė pravažiuodamas pro kelio horizontalų ženklinimą, kas leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo motyvus, jog jis įvertino kertamuoju keliu važiuojančios transporto priemonės greitį ir manydamas, kad nesudaręs kliūties spės įvažiuoti į kertamąjį kelią, pajudėjo iš savo vietos. Toks R. P. elgesys neabejotinai patvirtina jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, todėl jo veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį vertinamu atveju kvalifikuoti tinkamai.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal R. P. atstovo advokato G. G. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl R. P. atstovo advokato G. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. P. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.