- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1-7-785/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00583-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- A. P., A. S.
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Žyvilei Dargytei, Vilijai Rukšėnienei dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškaukienei, kaltinamojo M. R. gynėjai advokatei G. L., kaltinamojo gynėjui advokatui D. T., nukentėjusiajam A. P., jo atstovei advokatei O. D. – U., nukentėjusiajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. R., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,
M. R., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą (9 klasės), nedirbantis, teistas 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų arešto, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. R., 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro „Žaliasis centras“, esančio adresu Žemaitijos g. 46, Mažeikiuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais - spardydamas ten stovėjusį A. S. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sudaužydamas automobilio visų šoninių durelių langų stiklus, nulauždamas abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstydamas šonines priekines dureles, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1500 litų žalą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį - šokiravo savo veiksmais priešais prekybos centrą „Žaliasis centras“ esančioje autobusų stotelėje stovėjusius M. S. ir J. K., dėl ko šie apie stebimą veiką pranešė policijai.
Be to, G. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra jis, 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie Pavasario gatvės 20 namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P., tai yra prisiartindamas iš užnugario prie nukentėjusiojo ir sugriebdamas jį už striukės atlapų, kišdamas koją ir taip mėgindamas nukentėjusįjį pargriauti, M. R. pašokus ir abiem kojom spiriant nukentėjusiajam A. P. į nugarą ir taip jį pargriaunant, spirdamas nukentėjusiajam A. P. ne mažiau 6 kartų į viršugalvį, o M. R. nukentėjusįjį užgriuvus, savo kūnu prispaudus nukentėjusiojo kojas ir suduodant ne mažiau 2 kartų kumščiais į nugarą, G. R. spyrė A. P. ne mažiau 3 kartų į nosį ir ne mažiau 5 kartų į veidą, o M. R. - ne mažiau 3 kartų į kairįjį šoną, dešinį smilkinį ir dešinę akį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, G. R. pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis, 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie Pavasario gatvės 20 namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P. ir prieš jį pavartodamas fizinį smurtą - bendrais veiksmais su M. R. nukentėjusįjį pargriaudamas, spardydamas A. P. į nugarą, galvą, veidą, kairįjį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matęs ir nukentėjusiojo pagalbos šauksmą namuose išgirdęs V. G. buvo šokiruotas ir išgąsdintas.
M. R. pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su G. R., 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro „Žaliasis centras“, esančio adresu Žemaitijos g. 46, Mažeikiuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais - spardydamas ten stovėjusį A. S. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sudaužydamas automobilio visų šoninių durelių langų stiklus, nulauždamas abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstydamas šonines priekines dureles, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1500 litų žalą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį - šokiravo savo veiksmais priešais prekybos centrą „Žaliasis centras“ esančioje autobusų stotelėje stovėjusius M. S. ir J. K., dėl ko šie apie stebimą veiką pranešė policijai.
Be to, M. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra jis, 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie Pavasario gatvės 20 namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su G. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P., tai yra G. R. prisiartinus iš užnugario prie nukentėjusiojo, sugriebus jį už striukės atlapų ir kišant koją, taip mėginant nukentėjusįjį pargriauti, M. R. pašokęs abiem kojom spyrė nukentėjusiajam A. P. į nugarą ir taip jį pargriovė, G. R. spiriant nukentėjusiajam ne mažiau 6 kartų į viršugalvį, M. R. užgriuvo ir savo kūnu prispaudė nukentėjusiajam kojas, tuo metu G. R. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau 2 kartų kumščiais į nugarą, spiriant ne mažiau 3 kartų į nosį ir ne mažiau 5 kartų į veidą, nukentėjusiajam A. P. pavykus pagauti G. R. koją ir jį pargriauti, M. R. ne mažiau 3 kartų spyrė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, dešinį smilkinį ir dešinę akį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. P. padarė galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, M. R. pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis, 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie Pavasario gatvės 20 namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su G. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P. ir pavartodamas prieš jį fizinį smurtą - bendrais veiksmais su G. R. nukentėjusįjį pargriaudamas, spardydamas A. P. į nugarą, galvą, veidą, kairįjį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matęs ir nukentėjusiojo pagalbos šauksmą savo namuose išgirdęs V. G. buvo šokiruotas ir išgąsdintas.
Be to, M. R. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra jis, 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., prie Pavasario g. 20 namo pirmos laiptinės, Mažeikiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo A. P. kelnių kišenės atvirai pagrobė svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070“, kurio vertė 400 litų, ir jame buvusią „Omnitel“ mobilaus ryšio tinklo abonentinę Sim kortelę, kurios vertė 20 litų, padarydamas nukentėjusiajam A. P. 420 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-28 dieną jis nuo ryto gėrė alų, nes buvo atvažiavęs draugas, o vėliau, tą pačią dieną, jis susipažino su M. R. ir nuėjo kartu į kavinę „Roalą“, ten gėrė alų, už kurį mokėjo jis, 23 val. jie iš kavinės išėjo, buvo sutemę. Buvo išgėręs, bet stipriai apsvaigęs nesijautė. M. R. buvo nepatenkintas, kad į kavinę atvažiavo italai ir joje bendravo su lietuvaitėmis. M. R. konflikto su italais jis nematė. Kai jie buvo lauke ir nesulaukę kol išeis italai, M. R. pradėjo daužyti automobilį, kuriuo į kavinę jie atvažiavo. Jis bandė jį apraminti. Stengėsi neprileisti jo prie automobilio, bet tai darė neužtikrintai, nes M. R. vis tiek spardė į automobilio langus, veidrodėlį, dureles. Kai spardė automobilį dužo stiklai, veidrodėliai. Jis automobiliui nieko nedarė. Supranta, kad jei būtų stengęsis labiau, gal būtų pavykę M. R. sustabdyti. Jis matė, kad prie šalia buvusios stotelės stovi žmonės. Vienas žmogus tik pasižiūrėjo pro stotelės kampą, bet nieko nesakė. Jis kaltę dėl šio veikos pripažįsta, kad buvo kartu, ir neatliko visų veiksmų, kad nekiltų padariniai. Žmonės matydami juos abu, gal ir galėjo pamanyti, kad nusikaltimą daro kartu. Buvo tamsu, bet apšvietimas buvo įjungtas. Kai buvo daužomas automobilis, mano, jog tai buvo neįprastas reiškinys ir žmones galėjo būti šokiruoti pamatę tokį vaizdą. Automobilis buvo daužomas apie 5 min. Jis išsigando, kad žmonės stovintys stotelėje iškvies policiją. Pamena, kad buvo sudaužyti priekiniai šoniniai langai, veidrodėliai. Durelės iš keleivio pusės buvo įlinkusios, nes buvo spardomos. Tada jis M. R. sakė, kad einam į kavinę „Bildukas“ ir jie išėjo į kavinę. Nuo kavinės „Roalos“ išėjo sparčiu žingsniu. Jie ėjome Pavasario g. dešiniąja puse, ji buvo apšviesta, todėl jie perėjome į kairią gatvės pusę, nes ten buvo tamsiau. Einant pamatė, kad priekyje apie 15-20 m. atstumu eina žmogus. Jis ėjo priekyje, o Mindaugas truputį nuo jo atsiliko. Kadangi buvo išgėręs, galėjo būti, kad svirduliavo. Jis viską pamena, kas tuo metu įvyko. Link priekyje einančio žmogaus ėjo sparčiu žingsniu ir kai su juo prasilenkinėjo, kadangi svirduliavo, jis tą žmogų, tai yra nukentėjusįjį A. P., užkliudė pečiu. Kai ėjo link nukentėjusiojo sparčiu žingsniu, jis galėjo ir išsigąsti. Nei jis nei M. R. galvos ar veido užsimaskavę nebuvo, o nukentėjusiojo specialiai nesivijo. Kai užkliudė nukentėjusįjį, jis jį bandė sulaikyti ir jie griuvo ant žemės, o kodėl griuvo jis negali pasakyti. Nukentėjusysis laikė jį per kaklą suėmęs ir pargriovęs ant žemės. M. R. ėjo jam iš paskos truputį atsilikęs. Ką tuo metu kai vyko grumtynės su nukentėjusiuoju darė M. R., jis nežino, nes buvo prispaustas veidu į žemę. Po to jis mėgino išlysti iš po to žmogaus. Po kažkiek lako jam tai pavyko padaryti. Kai jis išsilaisvino, apsivalė veidą, nes buvo žeminas, ir spyrė po kartų nukentėjusiajam. Kai jis išsilaisvino iš jo glėbio, nukentėjusysis buvo atsirėmęs alkūnėmis į žemę, gal todėl, kad jam M. R. sudavė. Bet ar M. R. jam sudavė, jis to nematė. Kai nukentėjusysis buvo atsirėmęs alkūnėmis į žemę, jis iš įniršio spyrė jam į veidą ar kur kitur. Kur M. spyrė jis negali pasakyti. Kiek M. spyrė smūgių, jis pasakyti negali. Jis įspyrė porą kartų nukentėjusiajam ir pabėgo. Per grumtynės nukentėjusysis šaukėsi pagalbos. Nukentėjusiojo sužalojimas įvyko per nesusipratimą. Kai spardė A. P. nematė, kad kas tai matytų. Nežino ar A. P. turėjo kokių nors daiktų. Jis A. P. kišenių nekraustė ir nematė, kada tai darytų M. R.. Per muštynes nematė jokio telefono. Kai jis pabėgo po kiek laiko jį pasivijo M. R.. Ar ką likęs dar prie A. P. M. R. iš jo paėmė nematė. Einant į kavinę „Bildukas“, juos sustabdė policija ir juos išvežė. Policijos komisariate sužinojo, kad buvo atimtas nukentėjusiojo telefonas. Jis apie tai nieko nežinojo, nes apie tai M. R. jam nieko nesakė ir jis nematė jokio telefono. Jis turėjo savo 2 telefonus. Kavinėje „Roala“ matė, kad M. R. turėjo savo telefoną. Apiplėšti A. P. nebuvo jokio tikslo, nes jis turėjo pakankamai pinigų. Jis šias abi veikas pripažįsta visiškai. Savo veiksmus vertina labai blogai, nuoširdžiai dėl to gailisi, padarė išvadas. Su nukentėjusiuoju A. S. taikėsi, jam jis atlygino visą padarytą turtinę žalą. Žalą A. S. jis atlygino todėl, kad abu su M. R. pažeidė viešą tvarką. Su nukentėjusiuoju A. P. taip pat bandė taikytis, dar iškart po įvykio kartu su tėvais buvo nuvykęs į gydymo įstaigą jo atsiprašyti ir bylos nagrinėjimo metu bandė su juo taikytis, tačiau A. P. atsisakė tai daryti. Pripažįsta A. P. padarytą turtinę žalą visiškai, o neturtinę žalą iš dalies.
Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino, sutinka su prokurorė pakeistu kaltinimu ir parodė, kad tą dieną jis susitiko su G. R., su kuriuo darželyje išgėrė alaus, už alų mokėjo Gediminas. Po to nuėjo į kavinę „Roala“, kurioje dar išgėrė alaus. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nematant G. R., jis apsižodžiavo su italais. Pyktį jiems išreiškė ant automobilio, su kuriuo jie atvažiavo. Automobilį spardė su koja, o G. R. bandė jį atitraukti nuo automobilio, sakė eime, nes atvažiuos policija. Automobilį spardė apie 2-3 min. Kai spardė automobilį, jis aplink žmonių nepastebėjo, jam tik G. R. pasakė apie žmones, kurie matė įvykį. Po automobilio sudaužymo, jie su G. R. išskubėjo link kavinės „Bildukas“, tačiau nebėgo. Negali pasakyti ar išvis jis A. P. matė einantį. Jam atrodo, kad jie ėjome ta pačia šaligatvio puse. Matė, kad G. R. užkliuvo nukentėjusįjį, bet jie jo užpulti neplanavo, jo nesivijo. Nei jis, nei G. R. veidų neslėpė. Eidamas keikėsi dėl įvykio prie kavinės „Roala“. Nežino, kaip G. R. su A. P. apvirto. Jis įspyrė nukentėjusiajam, kad nuliptų nuo G. R., nes nukentėjusysis visu svoriu buvo užgulęs jį ir bandė A. P. patraukti už striukės, todėl nukentėjusysis ir galėjo pamanyti, kad tikrina jo kišenes. Spyrė nukentėjusiajam su koja 3-4 smūgius. Jis griebė gulinčiam nukentėjusiajam už striukės, o jis gal pamanė, kad jis nori jo telefoną atimti. Nukentėjusysis šaukė, bet sąmonės nebuvo praradęs. Po to pamatė, kad ant žemės yra telefonas, bet neįsitikino, kad tai ne jo telefonas. Jo telefonas buvo panašus, į tą, kuris buvo ant žemės, todėl manė, kad tai jo telefonas iškrito ir jį paėmė. Kai paėmė telefoną, daugiau smūgių nukentėjusiajam A. P. nei jis nei G. R. nesudavė. Tada jis pasišalino ir jie su G. R. nuėjo link „Bilduko“. Kai pamatė atvažiuojančią policiją, jis telefoną išmetė, nes pamatė, jog turi savo telefoną. Buvo apklaustas po įvykio, duotus parodymus keitė, nes kitą dieną jam atrodė viskas kitaip. Jo tiksliausi ir geriausi parodymai buvo duoti iš karto po įvykio. Savo veiksmus vertina blogai, labai dėl to gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, norėtų atlyginti žalą, po truputį, bet sėdėdamas už grotų to padaryti negali. Padarytą turtinę žalą pripažįsta visiškai, neturtinę iš dalies.
Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad 2008-09-28 nuo 20 val. iki 23 val. jis buvo kavinėje „Roala“ su M. R., su kuriuo susipažino tą pačią dieną. Į kavinę buvo atėjęs ir pažįstamas Sigis. Apie 23 valandą jis aikštelėje prie kavinės laukė išeinančio M. R.. Pastarasis išėjo susinervinęs, jis pyko, kad lietuvės merginos draugauja su italais ir pradėjo spardyti aikštelėje stovėjusį automobilį, kuriuo buvo atvažiavę italai. M. R. apspardė automobilį, sudaužydamas langus, sulankstydamas dureles. Tuo metu, kai M. R. spardė automobilį, jis matė priešais esančioje stotelėje stovinčius du asmenis, netgi matė, kad vienas iš jų juos stebėjo. Automobilio daužymas truko apie penkias minutes. Suprato, kad blogai gali baigtis, dėl to pasiūlė M. R. eiti į kitą kavinę. Jie perėjo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kavinės, po to perėjo Žemaitijos gatvę ir ėjo Pavasario gatve, šaligatviu, jo dešine puse. M. R. eidamas keikėsi. Jis perėjo gatvę į kitą pusę, iš paskos perėjo ir M. R.. Dar paėjus, maždaug už 10 metrų, pamatė priešais einantį vyrą, kuris buvo prie pirmo namo kampo, žiūrint nuo Žemaitijos g. pusės. Jie ėjo skubėdami, jis ėjo priekyje, M. R.- apie porą metrų atsilikdamas. Prie Pavasario g. 20 namo pirmos laiptinės jis prisigretino prie vyro, prasilenkiant jį užkabino petimi, dėl to, kad buvo neblaivus. Žvilgtelėjo į vyrą norėdamas atsiprašyti, vyras buvo nepažįstamas, vidutinio amžiaus. Tada pats nesuprato kaip, bet buvo to vyro pargriautas. Vyras buvo jį užgulęs. Prasilenkiant jis vyro pargriauti neketino ir vyro už striukės atlapų negriebė, kojos vyrui nekišo. Išsilaisvinęs ir atsistojęs jis vyrui spyrė porą kartų į veidą, kai vyras tuo metu klūpėjo ir alkūnėmis buvo atsirėmęs į žemę, kur pataikė, nežino. Vyras tuo tarpu rėkė: „gelbėkit, padėkit“. Kiek matė ir girdėjo, vyras buvo sąmoningas. Tada jis nubėgo į kitą gatvės pusę. Stabtelėjo prie parduotuvės „Grūstė“, kur jį pasivijo M. R.. Pastarasis jam nieko nesakė ir jokių daiktų nerodė, jie net nesikalbėjo, skubėjo į kavinę „Bildukas“. Sankryžoje, nuo kurios matėsi kavinė „Bildukas“, juos sulaikė policijos pareigūnai. Apie tai, kad sulaikant M. R. išmetė mobilų telefoną jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų (t. 2, b. 1. 34-35).
G. R. buvo apklaustas 2008-09-29, tuoj po įvykio, ir nurodė kitas aplinkybes, tai yra, kad einant Pavasario gatve pamatė vyrą ir jį pasivijo, kodėl užpuolė vyrą neprisimena, prisimena tik, kad tam vyrui spyrė į veidą į šonus, kiek kartų spyrė, neprisimena. Kuris pirmas, jis ar M. R. spyrė vyrui, taip pat neprisimena, po to vyras jį parvertė, o jis griūdamas susitrenkė nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Ką tuo metu darė M. R., neprisimena. Jam atrodo, kad vyras jį buvo prispaudęs, kaip išsilaisvino, neprisimena, bet atsistojęs įspyrė vyrui ir tada pabėgo. Vyras šaukėsi pagalbos. Tuo metu, kai jis pabėgo, ar vyras buvo sąmoningas ar ne, jis nežino. Palikęs vyrą jis bėgo link kavinės „Bildukas“, kur ir buvo sulaikytas. Jis vyro drabužių kišenių netikrino ir nieko nepagrobė, o ar tą darė M. R., nematė. Nusikaltimo padaryti neplanavo, labai gailisi, padarytą žalą pasiruošęs atlyginti (t. 2, b.1. 26).
2008 m. spalio 1 d. G. R. ikiteisminio tyrimo metu atvyko pas tyrėją pareiškė, kad nori duoti parodymus, nes jo anksčiau duoti parodymai ne visai teisingi, nes dar nebuvo išsiblaivęs, ne viską prisiminė, ir buvo iš naujo apklaustas. G. R. parodė, kad M. R. prie kavinės „Roala“ laukė kol išeis italai. Laukė apie 15 minučių, tada pradėjo nervintis ir daužyti automobilį, kuriuo italai buvo atvažiavę. Visų pirma M. R. nuspyrė abu automobilio šoninius veidrodėlius, po to spardė abiejų pusių priekinius ir galinius langų stiklus. M. R. ir jam siūlė spardyti, bet jis ragino M. R. eiti šalin, bandė jį apraminti, pasiūlė eiti į kavinę „Bildukas“, nes matė, kad netoliese buvo žmonių, todėl išsigando, kad turės problemų. M. R. sutikus eiti į kitą kavinę, jie pradėjo bėgti Pavasario gatve. M. R. buvo įsikarščiavęs. Tada jis pamatė prie Pavasario g. 20 namo kampo einantį vyrą, į kurį jie dėmesio nekreipė ir apie jį nieko nekalbėjo. Vyras galėjo jų išsigąsti, nes jie labai skubėjo, galėjo pamanyti, kad jie bėga ir ruošiasi užpulti. Prasilenkiant jis netyčia užkliudė vyrą pečiu, kadangi buvo neblaivus ir svirduliavo. Kadangi ėjo kiek priekyje, nematė ką darė M. R.. Prasilenkiant jis pajuto, kad jį pastūmė, pasirodė, kad vyras jam pakišo koją dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir trenkėsi veidu į žemę. Burna buvo pilna žemių, stipriai susitrenkė nosį, vyras jį laikė prispaudęs prie žemės, stipriai suėmęs už kaklo, dėl ko jam liko žymės ant kaklo. Jis tuo metu bandė išsilaisvinti. Jis girdėjo, kad vyras šaukėsi pagalbos. Ką tuo metu darė M. R., nežino. Kai pavyko ištrūkti, jis buvo pasimetęs, jam buvo šokas, iš nosies bėgo kraujas. Vyras šaukėsi pagalbos, tai jau atsistojęs spyrė tam vyrui vieną kartą bet kur pataikė nežino, matė, kad vyras buvo sukniubęs ir užsidengęs galvą rankomis. Pats nubėgo į pievą, kuri yra kitoje gatvės pusėje, už parduotuvės „Grūstė“, kur jį pasivijo M. R.. Ar M. R. turėjo telefono aparatą ir jį išmetė į krūmus, jis nematė. Su savimi jis turėjo du telefono aparatus, vienu jų buvo davęs kavinėje „Roala“ pasinaudoti ir M. R. (t. 2, b.1. 29-30).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, kuris buvo atliekamas 2008-09-30, G. R. parodė vietą prie Pavasario g. 20 namo pirmos laiptinės ir paaiškino, kad toje vietoje 2008-09-28 vakare su M. R. sumušė nepažįstamą vyrą. Po to paaiškino, kad iš tos vietos bėgo pro parduotuvę „Medėja“ į P.Cvirkos gatvę. Po to Vilties ir P.Cvirkos gatvių sankryžoje parodė vietą, kurioje buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 2, b.1. 37-38).
Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-09-28 vakare su G. R., su kuriuo susipažino tą patį vakarą buvo kavinėje „Roala“. Kavinėje tarp jo ir italų tautybės vyrų kilo konfliktas, nes jam nepatiko, kad italai buvo su lietuvėmis merginomis. Kai jis išėjo į lauką, kur tuo metu buvo G. R., nežino, ar liko kavinėje, ar stovėjo lauke, jis pradėjo daužyti automobilį, kuriuo buvo atvykę italai. Automobilis buvo „Opel“ markės, jis prisimena, kad stovėjo automobilio kairėje (vairuotojo) pusėje ir spardė automobilį, daužė automobilio stiklus. G. R. priėjęs jį stabdė ir siūlė eiti į kitą kavinę. Kad jo veiksmus būtų kas nors stebėjęs, ar būtų žmonių šalia esančioje stotelėje, jis nematė. Kaip perėjo Žemaitijos gatvę ir kurios pusės šaligatviu ėjo, neprisimena, bet likus apie 20 metrų atstumui iki pirmo namo jis ėjo kairės pusės Pavasario gatvės šaligatviu. G. R. ėjo per kelis žingsnius priekyje. Einantį vyrą pastebėjo, kai vyras buvo prie namo pirmos laiptinės. Vyras ėjo atsisukdamas. G. R. prasilenkiant su tuo vyru, jis nesuprato, kuris kurį iš jų užkliudė, bet vyras pargriovė G. R.. Tada jis pastūmė vyrą ranka, bet vyras užgriuvo G. R.. Jis tą vyrą suėmęs už striukės iš dešinio šono traukė, kėlė jį nuo G. R.. Buvo girtas ir pats vos ant kojų pastovėjo, todėl negalėjo jo atkelti. Po to vėl mėgino kelti. Matydamas, kad vyras nesikelia, porą kartų įspyrė jam į šonus. Kažkuriuo momentu G. R. atsistojo, jo veidas buvo kruvinas. Vyro veidas irgi buvo kruvinas, jis šaukėsi pagalbos. Iš išgąsčio, kad jis nerėktų dar porą kartų tam vyrui spyrė, kur pataikė, nežino. Telefono iš to vyro jis nepagrobė. Ant žemės pamatė nukritusį telefoną ir jį pasiėmė, manydamas, kad tai jo telefonas. Tą vyrą paliko sukniubusį ant kelių, bet jis tikrai buvo sąmoningas, ir abu su G. R. pabėgo. Eidamas pro „Grūstės“ parduotuvę, pamatė, kad telefonas yra ne jo. Ar G. R. tam vyrui sudavė smūgius, jis nematė. Jeigu tas vyras nebūtų pirmas užpuolęs G. R., konflikto nebūtų buvę, nes jis pats prisigalvojo, kad jie jį ketina pulti. Jeigu būtų buvęs blaivus, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Jis nukentėjusiojo norėtų atsiprašyti ir atlyginti padarytą žalą. Tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, jis nesudavė, jų galėjo būti ne daugiau keturių, nes kitu atveju būtų didesni sužalojimai (t. 2, b.1. 95).
Apklaustas iš kart po įvykio 2008-09-29 pirmoje apklausoje M. R. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, ir nurodė, kad geria ir vartoja alkoholį jau savaitę laiko, o vakar 2008-09-28 jis buvo gėręs degtinės. Dienos metu susitiko dar tada nepažįstamą vyrą, jo vardo neprisimena, jis buvo su jo vienu pažįstamu vardu Sigiu, pavardės ir kur gyvena nežino. Jie gėrė alų darželio teritorijoje prie „Pavasario“ vidurinės mokyklos. Jis prie jų prisijungė, vėliau Sigis išėjo, o jis su nauju pažįstamu nuėjo ir dar nusipirko alaus ir toliau gėrė. Po to kas vyko nelabai prisimena, pamenu, kad jau buvo vakaras sutemę, jis su tuo pažįstamu dėl jam dabar nesuprantamų priežasčių spardė automobilį, o po to dėl jam nesuprantamų priežasčių mušė vyrą. Atsimena vieta buvo netoli UAB „Grūstė“ parduotuvės, kuri yra iš rastų. Kaip įvyko susitikimas su nukentėjusiuoju vyru, jis neprisimena, lyg pasivijo ar priėjo gatvę, prisimena, kad keletą kartų - 3 kartus spyrė vyrui, o į kurią kūno vietą neprisimena, vyras buvo susilenkęs, vyras galėjo būti apie 40 metų, kad būtų tikrinęs jo kišenes ir ištraukęs telefoną neprisimena, gal tai darė su juo buvęs vaikinas, kad būtų pargriuvęs ant žemės, irgi neprisimena, bet mano, kad taip būti galėjo, nes buvo visas purvinas, o batai buvo kruvini. Po to prisimenu, kad bėgo, o šalia buvo darželis, vieta lyg netoli kavinės „Bildukas“, greičiausiai kažkur ten ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo elgesio labai gailiuosi, nukentėjusiojo būtinai atsiprašys, padarytą žalą atlygins. Nusikaltimo neplanavo (t. 2, b.l. 88).
2008-10-09 M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dar kartą. Šios apklausos metu M. R. parodė, kad sudaužė automobilio „Opel“, kuriuo buvo atvažiavę italai, šoninius langus, nuspyrė veidrodėlį. Kad G. R. būtų daužęs automobilį, neprisimena. G. R. siūlė bėgti į kavinę „Bildukas“, ką jis ir darė. Bėgdamas garsiai kalbėjo keikėsi, nes buvo susinervinęs. Priešais ėjo vyras, kuris skubėjo. Vyrą pasivijo, kai jis buvo priėjęs prie pirmo namo nuo gatvės, pirmos laiptinės. Gediminas ėjo pirmesnis, jis iš paskos. Kaip viskas įvyko gerai neprisimena, bet mano, kad Gediminas tą vyrą prasilenkdamas užkliudė, po ko vyras pats Gediminą parvertė, po to jis pastūmė tą vyrą. Vyrui nugriuvus, jis porą kartų jam spyrė į šonus, kad jis paleistų Gediminą, kuris buvo prispaustas prie žemės. Gediminui ištrūkus jo veidas buvo kruvinas. Vyras šaukėsi pagalbos, dėl ko jis buvo išsigandę, kad daugiau nerėktų, spyrė vyrui dar du kartus, iš viso sudavė apie 4 smūgius, taip pat galėjo suduoti ir į veidą. Matė, kad vyrui iš nosies bėgo kraujas. Pamatė ant žemės telefoną „Nokia“, kadangi pats tokį turėjo, pamanė, kad tai jo, todėl pasilenkė ir pasiėmė, po to pabėgo. Vyrą paliko susilenkusį. Jam atrodo, kad pabėgo kartu su Gediminu. Nepastebėjo, kad Gediminas būtų tam vyrui trenkęs. Nubėgo taku tarp vaikų darželio ir parduotuvės „Grūstė“. Tik tada pastebėjo, kad paimtas telefonas yra ne jo, nes savąjį turėjo kelnių kišenėje. Pastebėjęs, kad turi ne savo telefoną, Gediminui nieko nesakė, galvojo ką daryti. Gediminas ir nematė to telefono, nes valėsi veidą, kuris buvo purvinas ir kruvinas. Tada pamatė atvažiuojančią policijos mašiną, todėl išmetė telefoną į krūmus (t. 2, b.1. 90-91).
Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis, kuris buvo sudaužytas buvo išnuomotas italams. Apie 23 valandą atvažiavo policijos pareigūnai, pranešė, kad automobilis yra sudaužytas prie kavinės „Roala“. Nuvažiavo į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį. Su italais asmeniškai nebendravo. Vėliau nuvyko į policiją, surašė protokolą. Policija atvažiavo apie 23 valandą, automobilis buvo jo, pirminiai nuostoliai buvo 1500 litų, kai apžiūrėjo automobilį geriau, žalą įvertino 1900 litų. Buvo išdaužyti visi automobilio 4 šoniniai stiklai, nudaužti abu veidrodžiai. Buvo spirta kojomis, nes matėsi pėdos. Abejos priekinės durelės buvo sulankstytos. Po kiekvieno ankstesnio teismo posėdžio, kaltinamieji jo atsiprašydavo. Žala jam atlyginta 2011-07-08, jis kaltinamiesiems atleidžia, dėl žalos susitaikymas yra.
Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008-09-28 dieną grįždamas iš darbo ėjo Pavasario gatvės šaligatviu ir išgirdo, kad keikdamiesi jaunuoliai ėjo link jo. Jo namas yra kairėje gatvės pusėje, todėl jis perėjo į kairiąją gatvės pusę. Perėjęs gatvę pažiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė už 15-20 metrų jaunuolius. Jie sparčiai artinosi link jo. Kiek galėdamas ėjo kairiu šaligatvio kraštu, manė, kad jaunuoliai pralenks jį. Jis paspartino žingsnį, kad kuo greičiau prieitų apšviestą namą. Priėjus Pavasario 20 namą pajuto, kad prie jo prisiartino vienas jaunuolis, bet jis nieko neįtardamas ėjo toliau. Jaunuolis pakišo jam koją ir bandė jį apversti. Jaunuolį jis pastūmė į šoną ir ėjo toliau link savo namo. Tačiau tuo pačiu momentu atsirado kitas draugas, kuris iš kairės pusės čiupo jo ranką. Abu jaunuoliai bandė jį lenkti prie žemės. Jis juto, kad jaunuoliai yra apsvaigę ir jis nuo jų išsisuko. Kiek suprato, jis išsisuko nuo M. R. rankos. G. R. buvo įsikibęs į jį ir nepaleido. Jį ištiko šokas ir jis jokio pasipriešinimo nerodė. Kai kairį petį laikęs M. R. paleido, staigiai pajuto smūgį į nugarą. Jam atrodė, kad M. R. šoko nuo suolo ant jo. Nuo ko jis pargriuvo ant žolyno. Mano, kad jaunuoliai turėjo galimybę praeiti pro jį, nes šaligatvis buvo 3 metrų. Jis mano, kad jaunuoliai jį vijosi. Kai M. R. jį su kojomis pargriovė ant žemės. G. R. spyrė jam į galvą. Ir šaukė op op. M. R. užšoko ant jo ir grabaliojo jo rūbus nuo apačios iki viršaus, bandė kraustyti jo kišenes. Kai jis stojosi G. R. spyrė jam į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jam buvo sunku kvėpuoti. Smūgiai kliuvo į šonkaulius į pilvą, kurie buvo skausmingi. Jis pagavo G. R. koją ir patraukė jį po savęs ir jis pargriuvo. M. R. pamatęs, kad nebėra pagalbininko, šoko ant jo. Ant M. R. rūbų turėjo būtį jo kraujo. Jis buvo apsvaigęs nuo smūgių. Abu užpuolikai jį spardė. Smūgių neskaičiavo, bet pamena, kad kai kurie jam buvo skausmingi. Atsiprašymas dabar nieko nereiškia, mano, kad reikėjo atsiprašyti kai išsiblaivė. Mano, kad jie siekė pagrobti jo telefoną. Jie nieko iš jo neprašė, nieko nereikalavo. Atsipeikėjęs pamatė, kad nebeturi telefono, kuris buvo kelnių kišenėje. Striukės vidinėje kišenėje turėjo piniginę su raktais, kurių iš jo nepagrobė, nes juos buvo prispaudęs prie žemės. Kada paėmė jo telefoną nežino, mano, tada kai M. R. kraustė jo kišenes. Iš Pavasario 20 namo išėjo vaikinas, kuris tvirtino, kad matė įvykį. Po to iš lėto jis parėjo namo. Dėl šio įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią yra išreiškęs raštu. Jis patyrė šiuos sužalojimus: akys buvo užtinusios, buvo kraujosruvos, lūžo šonkaulis, didžiausias nepatogumas buvo dėl sulaužytos nosies, kurią reikėjo ilgai gydyti, saugotis, ji labai skaudėjo, dėl jos turėjo įvairių nepatogumų. Po užpuolimo ligoninėje gulėjo savaitę. Jam buvo padaryta kompiuterinė tomografija, gavo didelę galvos švitinimo dozę. Galvoje buvo jaučiami ūžesiais. Dėl sulaužytos nosies vis dar jaučia skausmus, nes ji dar nėra sugijusi. Po įvykio jis turėjo saugotis žmonių. Jei pas jį buvo atėję kai jis gulėjo ligoninėje ir nerado palatoje, gal jis buvo išėjęs į kavinę. Palaiko savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir prašo priteisti 40000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-09-28, apie 23 val. ėjo iš garažo namo. Ėjo Žemaitijos gatve, po to pasuko į dešinę pusę ir ėjo per pievą link Pavasario gatvės. Maždaug prieš 60-70 metrų pamatė einančius du vaikinus, kurie jį pamatę pradėjo šūkauti. Norėdamas išvengti susitikimo su jais, jis perėjo į kitą gatvės pusę ir skubėjo prieiti pirmą namą, kuris yra priešais parduotuvę „Medėja“, Pavasario gatvėje. Kadangi girdėjo juos sparčiai artinantis, pradėjo skubėti, kad prieitų namą ir būtų apšviestoje vietoje. Kai jau buvo priėjęs pirmą laiptinę, vienas vaikinas prisiartino, čiupo jį už parankės, nieko nesakęs bandė jį pargriauti, kišdamas koją, o kai nepavyko, kitas vaikinas, buvęs už nugaros, pašoko ir abiem kojom jį parvertė, dėl ko jis nugriuvo. Jis mėgino keltis, bet vaikinas, kuris jį buvo suėmęs už parankės, pradėjo spardyti jam į veidą. Jis viena ranka rėmėsi į žemę, norėdamas atsikelti, o kita dengėsi veidą nuo smūgių, pradžioje bandė keltis, atsistumdamas abiem rankomis nuo žemės. Tik po kokių 6 smūgių į galvą pradėjo dengtis veidą o po šių smūgių dar buvo ne mažiau 10 smūgių kojomis. Kitas vaikinas tuo tarpu jam tikrino kišenes, vis smūgiuodamas jam į šonus kojomis, ne mažiau 6-7 kartų, tas vaikinas jam iš kelnių arba striukės kišenės ištraukė telefoną „NOKIA 6070“ 400 litų vertės, kuriame buvo Omnitel tinklo abonentinė kortelė 20 litų vertės. Kažkuriuo momentu jis sučiupo jį spardančio vaikino koją ir patraukė, po ko vaikinas nugriuvo ant užpakalio, jis prispaudė vaikinui kojas, kad nesispardytų. Tuo metu kitas vaikinas priėjo iš priekio ir pradėjo spardyti jam į galvą. Ypač stipriai sudavė į dešinį smilkinį, mažiausiai tris smūgius, po ko jis paleido pirmojo vaikino koją. Tuo metu jis šaukėsi pagalbos, o kai prarado sąmonę, vaikinai pabėgo. Vaikinas, kurį jis buvo parvertęs, turėjo būti išsipurvinęs, ir batai vaikino turėjo būti kruvini, antrasis irgi galėjo būti kraujuotas (t. 1, b.1. 71-72).
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2009-01-01 apklausos metu parodė, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., buvo VĮ „Mažeikių urėdija“ administraciniame pastate, esančiame adresu Senkelio g. 14, Mažeikiuose, ir 22 val. 54 min., įjungęs signalizaciją, išėjo namo. Jį pamatę vaikinai, pradėjo rėkauti ir mosuoti rankomis. Iš jų elgesio jis susidarė nuomonę, kad jie gali būti apsvaigę ir siekdamas išvengti susidūrimo, skubiai perėjo į kitą tos pačios gatvės pusę, kairįjį šaligatvį. Paėjęs keletą žingsnių ir atsisukęs pamatė, kad aname šaligatvyje vaikinų nėra, atsigręžęs pamatė juos maždaug 15 metrų už savęs. Įtaręs, kad jis persekiojamas, paspartino žingsnį. Praėjęs Pavasario g. 20 namo pirmą laiptinę, pajuto, kad vienas iš vaikinų prisigretino priėjo ir iš priekio pažvelgė jam į veidą. Vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, pamanė, gal sūnaus pažįstamas, tada nieko nesakęs bandė eiti toliau, bet tas jaunuolis jam pakišo koją ir nutvėręs abiem rankom už striukės atlapų mėgino jį pargriauti. Jis išsisuko ir žengė nuo šaligatvio kairiau į žalią veją. Po to jį griebė vaikinas rankomis už striukės, o kitas vaikinas tuo pačiu metu abiem kojom šoko ant jo iš nugaros. Nuo smūgio kojomis jis nugriuvo ant žalios vejos, krisdamas save apsaugodamas smūgį atrėmė rankomis. Tada jaunuolis, kuris prieš tai žiūrėjo jam į veidą, atsistojo iš priekio ir sakydamas „op“ kojomis spyrė į viršugalvį ne mažiau 6 kartų, tuo pat metu antrasis buvo jam užgriuvęs ant kojų, taip prispaudęs, jam tikrino kelnių ir striukės kišenes. Jis bandė atsistoti ant kelių, tikrinęs kišenes jaunuolis trenkė kumščiu ne mažiau dviejų kartų per nugarą sakydamas „nu, nu“. Jis mėgino atsikelti, stumdamasis nuo žemės rankomis, bet pakėlus galvą, buvęs iš priekio jaunuolis jam koja spyrė ne mažiau 3 kartų į nosį ir ne mažiau 5 kartų į veidą. Sutrupinus nosį, kraujas pradėjo bėgti į kvėpavimo takus, jis pradėjo šauktis pagalbos, nes viskas vyko prie pat namo langų. Po smūgių į nosį ir veidą jis kaire ranka dengėsi veidą nuo smūgių, o su dešine mėgino atsistumti nuo žemės. Spiriant jam į galvą, jis kaire ranka pagavo jaunuolio koją ir jį patraukė, vaikinas nugriuvo. Tada jis patempė vaikiną po savim. Prieš pagaunant koją jau ir antrasis buvo atsistojęs ir spardė jam į kairįjį šoną, spyrė ne mažiau 3 kartų, o supratęs, kad jis laiko jo bendrą prispaudęs, atsistojo iš priekio, iš dešinės pusės, ir spardė jam į dešinį smilkinį, spyrė ne mažiau trijų kartų, į dešinę akį ne mažiau vieno karto, dėl ko jis neteko sąmonės. Atgavęs sąmonę, pastebėjo, kad nebeturi mobilaus ryšio telefono aparato „NOKIA 6070“, kuris turėjo būti kelnių kišenėje. Jis norėjo paskambinti į policiją, bet buvo pagrobtas telefonas, todėl grįžo namo, po to su sūnum išėjo į lauką, grįžo į tą pačią vietą, kur buvo užpultas. Ten sutiko jaunuolį, kuris buvo išvedęs šunį, jaunuolis jam paaiškino, kad matė jo užpuolimą ir jam parodė ranka, kur užpuolikai nubėgo, parodė į kitą gatvės pusę. Tada sūnus paskambino į policiją ir jis pats telefonu paaiškino, kas nutiko, o jam atsakė, kad užpuolikai jau sulaikyti. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Įvykis truko labai trumpai, ne ilgiau dviejų minučių. Kuriuo metu buvo ištrauktas telefonas, jis nežino, iškristi iš kišenės telefonas negalėjo. Pirmasis vaikinas jam sužalojo nosį bei sumušė veidą, o antrasis - sulaužė šonkaulius, sumušė dešinę akį, jo smūgiai į dešinį smilkinį jį galutinai apsvaigino (t. 1, b. 1. 73-74).
2009-01-21 papildomos liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga todėl gali įvardinti užpuolikus. R. ir R. prisiartino iš nugaros, R. jam pakišo koją ir abiem rankomis nutvėrė už jo striukės atlapų ir taip bandė pargriauti. Jis išsisuko iš jo rankų, pakištą koją peržengė į priekį, tada R. vėl abiem rankomis nutvėrė už striukės iš dešinės pusės, o R. griebė už kairės rankovės ir abu jį lenkė prie žemės. Jam išsivadavus iš R., pastarasis šoko jam ant nugaros, dešine koja smūgiuodamas į nugarą, o kairės kojos pėda smūgiuodamas jam į kairę koją žemiau klubo sąnario, po ko jis nugriuvo ant žemės kniūbsčias, atsiremdamas delnais į žemę, kojos buvo ištiestos, kurias prispaudęs laikė R.. Tuo tarpu R. jam spardė į viršugalvį dešine koja, bato priekine dalimi ne mažiau 6 kartų, R. tikrino kišenes. Jis šaukėsi pagalbos, bandė keltis, pakėlus veidą R. jam spyrė 3 kartus į nosį, į kaklą ir akis, spyrė ne mažiau 6-7 kartų. R. spardant jis pagavo pastarojo koją už kelnių, dėl ko jis nugriuvo. R. nugriuvus, R. jau buvo atsistojęs ir jam spyrė į kairį šoną, smūgių galėjo būti daugiau nei trys. Po to R. jam spyrė į dešinį smilkinį kelis kartus, po ko jis prarado sąmonę. Žodžiu jokių reikalavimų atiduoti turtą įtariamieji nereiškė. Telefonas buvo dešinėje kelnių kišenėje (t.1, b.l. 77-79).
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur ėjo per pievą, esančią priešais Žemaitijos g. 54 namo galą, po to paaiškino, kad perėjęs pievą ir išėjęs ant šaligatvio Pavasario gatvėje, pamatė ta pačia šaligatvio puse ateinančius link jo du jaunuolius, kurie pasirodė sportiški, garsiai rėkavo. Po to parodė vietą, kurioje perėjo į priešingą gatvės pusės šaligatvį ir atsisukęs pamatė, kad tie jaunuoliai taip pat perėję į kitą pusę ir yra už 10-15 metrų nuo jo, ta vieta yra ties Pavasario g. 20 namo galu. Po to parodė vietą prie minėto namo 1 laiptinės ir paaiškino, kad toje vietoje buvo užpultas, sumuštas bei apiplėštas, po ko jaunuoliai jį palikę vėl perėjo gatvę (t. 1, b.1. 83-88).
Liudytojas S. T. parodė, kad G. R. jį pakvietė į kavinę „Roalą“ išgerti alaus. Ten jie pakalbėjo, išgėrė alaus 1-2 bokalus, stipresnių gėrimų negėrė. Kavinėje kaltinamieji buvo išgėrę, bet neprigėrę. Kavinėje nepastebėjo jokių konfliktų. Kartu su kaltinamaisiais buvo apie porą valandų. Lauke išsiskyrė, jie pasiliko. Jis daugiau nieko nematė. Vėliau sužinojo kas nutiko kai jam paskambino iš policijos. Po įvykio su kaltinamaisiais susitikęs nebuvo. Nebuvau sutikęs kaltinamųjų po įvykio.
Liudytojas R. J. parodė, kad jis dirba kavinėje „Roala“ ir tą vakarą kaltinamieji buvo atėję į kavinę. Kavinėje buvo du užsieniečiai su panelėmis. M. R. buvo priėjęs ir apsižodžiavo su jais. Jis pasakė, kad M. R. pasitrauktų nuo klientų, kad jie užsidarinėja ir, kad jie išeitų. Vaikinai nesipriešino ir išėjo iš baro. Kadangi jie stovėjo lauke ir rūkė, užsieniečiams pasiūlė išeiti per kitą kavinės išėjimą. Kas vyko lauke nieko nematė. Jo darbas yra, kad bare nekiltų konflikto. Bare buvo viskas gerai, o kas lauke vyko nežino.
Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą dirbo kartu su kitu policijos pareigūnu S. Ž. ir gavo pranešimą, kad reikia sulaikyti du jaunuolius. Važiuojant prie baro Bildukas pamatė du jaunuolius. Vienas iš jaunuolių padarė judesį lyg mestų kažką į krūmus. Jaunuolius sulaikė ir parvežė i policijos komisariatą. Visų aplinkybių nepamena, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, kada jis parodė, jog 2008 m. rugsėjo 28 d. su tyrėju S. Ž. dirbo ekipaže. Apie 23.00 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad reikia nuvykti prie kavinės „Roala“, kur apgadintas automobilis. Važiuojant P.Cvirkos-Vilties gatvių sankryžoje pastebėjo du tamsiai apsirengusius jaunuolius, kurių apibūdinimas atitiko budėtojo pateiktą informaciją. Vienas jaunuolių, pamatęs policijos automobilį, kažką numetė į gyvatvorę. Jaunuoliai buvo sulaikyti, jie buvo neblaivūs. S. Ž. pastebėjo, kad vaikinų kruvinos rankos ir batai (t. 1, b.1. 138).
Liudytojas S. Ž. parodė, kad dirba Mažeikių rajono policijos komisariate, tą vakarą dirbo operatyvinėje grupėje, kai gavo pranešimą, kad yra sumuštas žmogus, ir įtariamieji nubėgo link klubo „Bildukas“. Jaunuolius ir sulaikė prie klubo „Bildukas“. Nuvežė juos į policijos komisariatą. Kadangi matė, jog vienas iš vaikinų lygtai kažką išmetė, jie grįžo į sulaikymo vietą ir krūmuose surado telefoną. Abiejų vaikinų batai buvo kruvini.
Liudytoja G. G. parodė, kad jie gyvena Pavasario g. 20-6, Mažeikiuose, butas yra antrame aukšte. Ji pati nieko nematė, nes jos kambarys yra kitoje namo pusėje nei buvo įvykis. Sūnus pasibeldė į jos su vyru kambario duris ir sakė, kad kažkas lauke mušasi ar muša žmogų. Jis vedė į lauką šunį ir kol jis apsirengė, lauke nieko nebebuvo. Sūnus grįžo iš lauko ir pasakė, kad jau nieko nebėra, tik sutiko sumuštą žmogų. Sūnus būdamas namuose girdėjo triukšmą lauke, nes jo langai yra toje pusėje. Sūnus yra išvykęs ir dirba Anglijoje.
Liudytoja M. B. (Š.) parodė, kad apie 23 val. vakaro jai su draugu J. K. teko būti toje vietoje, kur du jaunuoliai daužė automobilį, prie kavinės „Roalos“. Išgirdusi triukšmą atsisuko pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad abu vaikinai daužė, spardė automobilį. Daužė į stiklus, į automobilio dureles. Girdėjo dūžtančio stiklo, ir skardos garsus. Kategoriškai patvirtina, kad abu vaikinai daužė automobilį ir nei vienas nebandė sutrukdyti vienas kito veiksmams. Baigę trankyti automobilį, jie nuėjo link parduotuvės „Grūstė“, dešine kelio puse žiūrint nuo „Roalos“. Nepamena ar vaikinai buvo su kepurėmis. Vaikinų veiksmai, kai jie daužė automobilį, negali būti laikomi normaliais, dėl tokių jų veiksmų, ji su draugu buvo pasipiktinę, todėl ir iškvietė policiją.
Liudytojas A. R. parodė, kad yra kaltinamojo G. R. tėvas, jis pačių įvykių nematė, tačiau spalio 1 dieną sūnus jam papasakojo, kad automobilio jis nedaužė, o tik atitraukė M. R. nuo daužomo automobilio. Po to, kai jie ėjo iš kavinės „Roalos“ ir sūnus netyčia užkliuvo nukietėjusįjį. Nukentėjusysis jį čiupo už kaklo ir pasiguldė ant žemės. Sūnus neneigė, kad sudavė keletą smūgių. Buvo su žmona ir sūnumi nuėję į ligoninę atsiprašyti nukentėjusiojo. Bet tada A. P. nebuvo, jis buvo išleistas namo per išeigines dienas. Vėliau atėjo dar kartą jo atsiprašyti. Kai ieškojo samdyti advokatą keli atsisakė sūnų ginti, kai sužinojo kas yra nukentėjusysis, todėl teko samdytis advokatą ne iš Mažeikių. Kai jie atėjo į ligoninę ir nukentėjusysis pasakė, kad jis yra valstybės tarnautojas ir, kad jie nežino, ką jis gali padaryti.
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimenu, galėjo būti rugsėjo pabaiga, maždaug nuo 21 val., jis su drauge Marina buvo kavinėje „Roala“ ir išėjo gal 10 min. iki uždarymo, tai buvo iki 23.00 val. Būnant kavinėje, niekas jo dėmesio neatkreipė, nebuvo tarp lankytojų jokių konfliktų. Tik išeinant, prie kavinės rūkomajame buvo būrelis vaikinų. Tada su Marina nuėjo į priešais kavinę esančią autobusų stotelę ir ten stovėjo bei kalbėjosi. Taip stovint apie 20 min., išgirdo dūžtančio stiklo garsą, nesuprato, kas tai per garsas ir iš kur jis sklinda, iš pradžių net dėmesio nekreipė, bet po to išėjęs iš už stotelės pažvelgė garso link, buvo gana tamsu, nieko nepastebėjo, vėl užėjo už stotelės, o išgirdus vėl dūžtant stiklams, ir vėl išėjus iš už stotelės, pamatė, kad aikštelėje, kuri yra šalia kavinės, prie prekybos centro „Žaliasis centras“ du vaikinai stovi prie automobilio. Vaikinų apibūdinti negali. Vienas iš jų stovėjo atsisukęs į jį nugara, lyg nuošaliau mašinos, nevaikščiojo, o kitas vaikinas sistemingai judėjo ir vis pasigirsdavo smūgiai, šis vaikinas buvo veidu į jį, galėjo būti apie 20 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio. Daužymas truko apie 15-20 minučių, po to vaikinai nuėjo per minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, kirto Pavasario gatvę, tai yra perėjo įjos dešinę pusę ir tik po to perėjo Žemaitijos gatvę, ir toliau ėjo Pavasario gatvės dešine puse. Kad jie būtų perėję į kitą, t.y. kairę pusę, nematė. Jokio kito žmogaus nematė. Vaikinams tik pradėjus eiti nuo mašinos, jis paskambino į policiją ir pranešė, kad du vaikinai apspardė automobilį (t. 1, b.l. 133).
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena Pavasario g. 20-6, Mažeikiuose. 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., būnant namuose išgirdo vyrišką balsą, kuris šaukėsi pagalbos. Žvilgtelėjęs per langą pamatė, kaip dviese spardė ant žemės gulintį vyriškį. Kiek jis matė, tai truko 10-15 sekundžių, po to spardžiusieji nubėgo link medinės parduotuvės. Jaunuoliai, kurie spardė žmogų, galėjo būti apie 20 metų amžiaus, jų veidų jis neįžiūrėjo, nes jo silpnas regėjimas. Be to, tuo metu buvo tamsu. Vaikinams nubėgus, vyras atsistojo ir nuėjo. Po kokių 15-20 minučių jis vedžiojo šunį lauke, pamatė ateinančius du vyrus. Vieną jų pažino, tai buvo tas pats vyras, kurį mušė, kitas nepažįstamas. Vyrai tarpusavyje kalbėjosi, sakydami gal kas ką nors matė, tada jis priėjęs papasakojo, ką matęs per langą, nes vyras nežinojo, kiek asmenų jį spardė. Vyras dar jam pasakė, kad iš jo pagrobė telefoną (t. 1, b.1. 125).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 368/08(13), tyrimas pradėtas 2008-10-01, matyti, kad A. P. nustatyta: galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimai, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas lengvo laipsnio. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4-ių kontaktų su kietu buku daiktu metu, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Šonkaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.1. 90).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 6-368/08(13), tyrimas pradėtas 2009-03-24, matyti, kad A. P. nustatyta: 1. Galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimai, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. 3. Visi esami sveikatos sutrikdymo požymiai atsirado po 2008-09-28 padarytų kūno sužalojimų. 4. Galvos, krūtinės ląstos ir akies obuolio sumušimai, kraujosruvos veide, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir nekomplikuotas nosies kaulų lūžis sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.1. 93-94).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadai patikslinti buvo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S., kuris atliko nukentėjusiojo kūno tyrimą ir pateikė anksčiau aprašytas išvadas. Apklausoje jis parodė, kad nepagrįsta objektyviais duomenimis, jog liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos A. P. išliko dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo ir priklauso prie nežymių sveikatos sutrikdymų, todėl neturėjo įtakos ketvirtam punktui specialisto išvados. Nosies kaulų lūžimas be poslinkio skaitomas nekomplikuotu kaulu lūžiu, sugyja per 5-7 dienas, todėl priklauso prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Galima teigti, kad nustatytas šonkaulių lūžis galėjo gautis įvykio metu - 2008-09-29, kadangi tada dar galėjo lūžio nesimatyti, o prasidėjus konsolidacijai-gijimo procesui, ta vieta sustorėjo ir išryškėjo buvęs lūžis (t. 1, b.1. 148).
Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2003-05-23 patvirtintose sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, kurios yra Valstybės žiniose, Nr. 52-2357, IV skyriuje „Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)“, šio skyriaus 7.1 punkte, nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tačiau VI skyriaus 12 punkte nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio (sunkumo), sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio (sunkumo), sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais medicininiais objektyviais sužalojimo duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymo trukmę. Šiuo A. P. atveju, atskirai imant - nosies kaulo nekomplikuotas lūžis sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi sugyja per 6-9 dienas, o nekomplikuotas šonkaulio lūžis gyja 2-3 savaites, todėl sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymo - gijimo trukmė viršija 10 dienų. Tai yra nustatyta ir aprašyta medicinos mokslo visoje traumatologinėje literatūroje (t. 1, b.1. 149).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)11 (01), tyrimas pradėtas 2011-05-17, nurodyta, kad A. P. nustatytas nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokio lūžio gijimas trunka ilgiau nei 10 dienų. A. P. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. P. padarytų sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu – tiek dėl nosies kaulų lūžio, tiek ir dėl kairės pusės 8 – o šonkaulio lūžio (t. 4, b.l. 138-145).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Mažeikiuose, Pavasario gatvėje, prie namo Nr. 20. Ant žalios vejos, šalia pėsčiųjų tako, aptikta raudonos spalvos dėmės, kurios yra netvarkingai išsidėsčiusios 1x0.8 metrų plote, aplinkui tą plotą ir tame plote veja ir žemės yra išraustos. Šaligatvis, esantis priešais Pavasario g. 20 namo, pirmą laiptinę yra 3,10 m pločio (t. 1, b.1. 41-45,48-49).
Žemesnės instancijos teismas
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Mažeikių m., P.Cvirkos g. 32 namo kieme, ant vejos, už medinės tvoros ir tujų krūmų, aptiktas mobilus telefonas „Nokia 6070“. Telefonas numestas ekranu į žemę. Telefono korpusas sidabrinės spalvos (t. 1, b.1. 50-54).
Specialisto išvadoje Nr. 73-IS-1-25 nurodyta, kad ant pateikto tyrimui mobilaus ryšio telefono aparato „NOKIA“, paimto 2008-09-29 įvykio vietos apžiūros metu, rankų pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, neaptikta (t. 1, b.1. 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas daiktas mobilaus ryšio telefono aparatas „NOKIA“, modelis 6070, tipas RM-166, Nr. 353627/01/495940/00541380, telefone Sim kortelė, kuri yra be užrašų, mėlynos ir tamsiai mėlynos spalvos (t. 1, b.1. 63).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. P. pateikė telefono aparato „NOKIA 6070“ kartoninę dėžutę, ant kurios yra kortelė su nurodytu telefono IMEI numeriu 353627014959400 (t. 1, b.1. 67).
Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad kartoninė dėžutė yra mobilaus ryšio telefono NOKIA pakuotė, ant kurios yra užrašas „NOKIA 6070“, ir priklijuoti duomenys apie telefono IMEI numerį (t. 1, b.1. 68).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. R. tyrimui pateikė sportinius batus, striukę ir džinsines kelnes (t. 2, b.1. 44, 49).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad G. R. pateiktų sportinių batelių batraiščiai yra ištepti raudonai ruda spalva, panašia į kraują, dešinio bato pado kairėje pusėje matosi rudai raudonos dėmės, tokios dėmės matosi ir ant dešinio bato dešinės pusės pado, pakulnės vietoje. Ant juodos spalvos striukės, kairėje priekinėje pusėje, viršuje prie kišenės, matosi smulkios dėmelės, prie užtrauktuko kišenės yra likusio išdžiūvusio purvo. Ant mėlynos spalvos džinsinių kelnių matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, ir purvo dėmės (t. 2, b.1. 45, 50).
2008-10-01 G. R. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė specialisto išvadą Nr. G 369/08(13), kurioje nurodyta, kad pil. G. R. nustatyta: odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kakle, dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-3 dienas, kietais bukais daiktais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 2, b.l. 57,58).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. R. tyrimui pateikė sportinius batus, juodos spalvos megztinį ir juodos spalvos sportines kelnes (t. 2, b.l. 96, 101).
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad sportiniai batai yra baltos spalvos, dirbtinės odos, stipriai apsitrynę, ant abiejų batų liežuvių yra rausvos spalvos dėmės, tokios pat spalvos dėmės yra ir kitose abiejų batų vietose (šonuose, viršutinėje dalyje, pakulnėse, ant batraiščių). Ant M. R. pateiktų sportinių kelnių, kairėje klešnėje, per vidurį, yra šviesiai rudos spalvos dėmė. Apžiūrėjus pateiktą megztinį, ant jo dėmių nematyti (t. 2, b.l. 97, 102).
Iš atspausdintų alkotesterio parodymų matyti, kad 2008-09-29, 23.39 val., G. R. nustatytas 2,30 promilių girtumas (t. 2, b.1. 17).
Iš atspausdintų alkotesterio parodymų matyti, kad 2008-09-29, 23.49 val. M. R. nustatytas 2,03 promilių girtumas (t. 2, b.1. 76).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Telefono aparatas „NOKIA 6070“, „Omnitel“ kortelė, kartoninė dėžutė grąžinti A. P. (t. 1, b.1. 115).
Iš G. R. paimti rūbai, batai, kraujo lyginamieji pavyzdžiai perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b.1. 111, 112).
Iš M. R. paimti rūbai, batai, kraujo lyginamieji pavyzdžiai perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b.1. 111, 112).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiojo A. S. pateiktos „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos“ matyti, kad jis vykdo automobilių nuomos ir kitą individualią veiklą, (t. 1, b.1. 32).
Iš nukentėjusiojo A. S. pateiktos nuomos sutarties matyti, kad nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 jis buvo išnuomojęs automobilį „Opel Astra“ įmonei „Telelettra S.R.I“ (t. 1, b.1. 33).
Iš nukentėjusiojo A. S. pateiktos pažymos ir sąmatos matyti, kad automobilio remontas ir naujų detalių keitimas kainavo 1980, 52 litus (t. 1, b.1. 37, 38).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-419/2011).
Baudžiamojo įstatymo, numatančio sunkesnę nusikalstamą veiką, sąvoka BPK 255, 256 nėra apibrėžta. Teismų praktika rodo, kad kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas yra keičiamas pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, kai:
1) pritaikomas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta griežtesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-406/2005, 2K-725/2005, 2K-498/2008, 2K-53/2009);
2) papildomai taikomas dar bent vienas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-744/2007);
3) taikomas BK bendrosios dalies straipsnis (jo dalis), sunkinantis kaltininko teisinę padėtį, pavyzdžiui, vietoje BK 21 straipsnio (rengimasis padaryti nusikaltimą) taikomas BK 22 straipsnis (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-16/2007, 2K-7-249/2006);
4) pašalinamas kvalifikavimas pagal BK bendrosios dalies straipsnį (jo dalį), lengvinantį kaltininko teisinę padėtį, pavyzdžiui, netaikoma BK 28 straipsnio 3 dalis (nusikalstamos veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-700/2004).;
5) tęstinė nusikalstama veika perkvalifikuojama į nusikalstamas veikas, sudarančias realią nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-278/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal kaltinamąjį aktą bei nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamieji G. R. ir M. R. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (dėl A. P. apiplėšimo) ir 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sugadinant A. S. automobilį). Taigi nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnis, kuriame nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 str. 1 d. ir 2 d., nustatančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką, nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatomis, prokurorė teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, rašytinį prašymą, dėl kaltinimo pakeitimo, pateikė savalaikiai ir nepažeidžiant nurodytų įstatymo nuostatų, kadangi tokia teisė prokurorui suteikta, naujas kaltinimas įteiktas kaltinamiesiems, jų gynėjams, ir jiems buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai.
Kaltinamojo G. R. kaltė pagal pakeistą kaltinimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir kaltinamojo M. R. kaltė pagal pakeistą kaltinimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktu, pačių kaltinamųjų prisipažinimu ir parodymais.
Dėl viešos tvarkos pažeidimo, kada buvo vandališkais veiksmais sugadintas nukentėjusiajam A. S. priklausantis automobilis kaltinamasis M. R. prisipažino visiškai ir jo kaltę patvirtina anksčiau išnagrinėti įrodymai. Dėl šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis G. R. neprisipažino, tai yra, jis nurodė, kas automobilio nespardė ir kitaip aktyviais veiksmai jo neniokojo. Tačiau G. R. nurodė, kad automobilį spardė kitas kartu buvęs kaltinamasis M. R., kurį jis, stovėdamas šalia, būdamas betarpiškai su juo, žodžiais ragino jį eiti šalin nuo automobilio, nes bijojo, jog gali būti iškviesta policija, kadangi matė, jog juos stebi netoliese buvę žmonės, bandė jį apraminti, pasiūlė eiti į kitą kavinę. G. R. nurodė, kad būdamas kartu su M. R., neatliko ir nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad nebūtų viešoje vietoje niokojamas svetimas turtas. G. R. nurodė ir nukentėjusysis A. S. raštu patvirtino, kad jam padarytą 1900 Lt turtinę žalą atlygino G. R., todėl jis pretenzijų dėl sugadinto automobilio kaltinamiesiems nebereiškia. G. R. paaiškino, kad nors jis automobilio ir nespardė, tačiau būdamas kartu su M. R. pažeidė viešąją tvarką, todėl ir atlygino padarytą turtinę žalą A. S., tai yra iš esmės pripažino, jam inkriminuotą šią nusikalstamą veiką. M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nors ir keitė kaltinimus, tačiau reikia vadovautis jo pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingiausi. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu M. R. nurodė, kad būdamas girtas, nes alkoholį vartoja jau savaitę laiko, su pažįstamu (G. R.) dėl jam nežinomų priežasčių spardė automobilį (t. 2, b.l. 88). Kad automobilį spardė abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino liudytoja M. B. (Ščerbavičiūtė), taip ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Liudytojas J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad prie automobilio matė du vaikinus, girdėjo dūžtančio stiklo garsą, o po smūgių abu kartu nuėjo gatve. Betarpiškai matę įvykį liudytojai M. B. ir J. K. nenurodė, kad vienas iš vaikinų būtų bandęs stabdyti ar raminti kitą vaikiną. Minėti liudytojai nurodė, kad buvo pasipiktinę, tokiu vaikinų elgesiu, todėl paskambino į policiją.
Atsižvelgiant į tai matyti, jog abu kaltinamieji G. R. ir M. R. padarė viešos tvarkos pažeidimą, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jie būdami abu kartu, bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais, tai yra kitų žmonių akivaizdoje padarytais neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius žmones šokiruojančiais veiksmais, pasireiškiančiais svetimo turto niokojimu, padarant nukentėjusiajam turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamieji suvokė, kad jie pažeidžia visuomenės rimtį, nes jų neteisėtų veiksmų faktą matė ir kiti žmonės.
Abu kaltinamieji G. R. ir M. R. iš esmės prisipažino, kad padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. dėl viešoje vietoje pažeidžiant viešąją tvarką nukentėjusiojo A. P. sužalojimo padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamasis M. R. iš esmės pripažino padaręs ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dėl svetimo, A. P. priklausančio, telefono su Sim kortele, pagrobimo.
Kaltinamųjų kaltę padarius šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiojo A. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs, nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti parodymai, tai yra liudytojų V. G., Gražinos G. S. Ž., D. S. parodymai, įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, ekspertizės aktas, kiti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir netikėti. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu keitė ir tikslino savo duotus parodymus, tačiau paaiškindami įvykio aplinkybes jie su pareikštu pakeistu kaltinimu iš esmės sutiko, kad neturėdami jokios priežasties ir savanaudiškų tikslų, tai yra apiplėšti A. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, susidūrimo su juo metu viešoje vietoje nukentėjusįjį pargriovė ir suduodami smūgius rankomis, spardydami kojomis, jam padarė sužalojimus įvairiose kūno vietose, dėl nosies kaulų lūžimo, kurį padarė spirdamas G. R., VIII šonkaulio lūžimo, kurį padarė spirdamas M. R., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais, tai yra įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį A. P., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje, tuo demonstruodami nepagarbą visuomenei, o šių veiksmų demonstravimą matęs liudytojas V. G. išsigando ir buvo šokiruotas.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-58/2009).
Iš teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų matyti, jog kaltinamieji viešoje vietoje apie 23 val., miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie Pavasario g. 20 namo, Mažeikiuose, nukentėjusiojo pagalbos šauksmą ir įvykį matant šokiruotam liudytojui V. G., būnant grupėje dviese, apsvaigusiems nuo alkoholio, be jokios dingsties, sumušė nukentėjusįjį ir tyčia padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Teismų praktikoje tokios veikos, kuriomis nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata dėl chuliganiškų paskatų, ir neteisėti veiksmai atliekami viešoje vietoje kvalifikuojami pagal nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., kadangi tais pačiais veiksmais, kurie atliekami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kėsinamasi į du objektus, tai yra žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką.
Kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusiojo A. P. apiplėšti nenorėjo, tai yra neturėjo tokio motyvo ir tikslo bei nurodė, kad G. R. turėjo pinigų, už savo ir M. R. alų kavinėje „Roala“ mokėjo jis ir kavinėje „Bildukas“ jis taip pat būtų atsiskaitęs. Be to, G. R. turėjo du savo mobiliuosius telefonus, o M. R. taip pat turėjo savo mobiliųjų telefoną, todėl pasak jų, telefonas jiems tikrai nebuvo reikalingas. Apie galimą kaltinamųjų pinigų trūkumą nepatvirtino ir liudytojas S. T.. Teisme nenustatyta, kad kaltinamajam G. R. buvo žinoma apie tai, kad M. R. pagrobė nukentėjusiojo A. P. telefoną. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad M. R. tikrino jo kišenes ir telefonas iškristi negalėjo, bet kuriuo momentu iš kišenės buvo ištrauktas jo telefonas nurodyti negalėjo. M. R. nurodė, kad kai paėmė A. P. telefoną, daugiau smūgių nei jis nei G. R. nukentėjusiajam nebesudavė. Šiuo atveju yra nustatytos kaltinamųjų chuliganiškos, o ne savanaudiškos paskatos užpulti nukentėjusįjį. Kaltinamojo M. R. veiksmai dėl telefono pagrobimo vertintini kaip vykdytojo ekscesas, kadangi susitarimo pagrobti svetimą turtą tarp kaltinamųjų nebuvo, todėl kaltinamojo M. R. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes telefonas pagrobtas atvirai, viešoje vietoje, matant įvykį ir turint galimybę matyti kitiems asmenims. Kaltinamojo veiksmai iš nukentėjusiojo drabužių pagrobus telefoną, ir vėliau telefono išmetimas atvykus policijos pareigūnams parodo, kad jis suprato paėmęs svetimą telefoną, priklausantį nukentėjusiajam, todėl siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo atsikratė. Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, visko kaip buvo neprisimena, nurodė, kad dėl nesuprantamų priežasčių kartu su G. R. spardė automobilį ir mušė vyrą (t. 2, b.l. 88, 95), todėl jo paaiškinimas, kad nuo žemės paėmė telefoną, galvodamas, kad tai jo telefonas iškrito grumtynių metu, vertintinas kritiškai ir kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti.
Teismų praktikoje konstatuojama, jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teisme matyti, jog M. R. pagrobus nukentėjusiojo telefoną, kurio pagrobimo fakto G. R. nematė ir nežinojo apie jį, nei kaltinamasis M. R. nei kaltinamasis G. R. daugiau smūgių nukentėjusiajam A. P. nesudavė, todėl kaltinamiesiems turėjus chuliganiškas, o ne savanaudiškas paskatas užpulti nukentėjusįjį, jų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamasis G. R. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir kaltinamasis M. R. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Kadangi nukentėjusiojo ir civilio ieškovo A. S. pareikštas 1900 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 30, 37, 38) bylos nagrinėjimo teisme metu yra visiškai atlygintas ir jis jokių pretenzijų nebeturi (t. 4, b.l. 180), todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. dėl turtinės žalos pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų G. R. ir M. R. atliktų neteisėtų veiksmų patirtų sužalojimų nuo 2008-09-29 iki 2009-10-06 gulėjo „Mažeikių ligoninės“ traumatologijos skyriuje, po to buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui. Dėl sveikatos sužalojimo nedarbingas buvo nuo 2008-09-29 iki 2009-10-27. Visą tą laiką jam buvo mokama nedarbingumo pašalpa, kuri yra mažesnė už jo atlyginimą. Dėl patirto sužalojimo patyrė turtinę žalą negaudamas pajamų. Jeigu A. P. nebūtų sužalotas jam būtų buvę išmokėta 6446,69 Lt darbo užmokesčio, kai tuo tarpu gavo tik 5397,35 Lt dydžio nedarbingumo pašalpą. Negautos pajamo dėl sveikatos sužalojimo sudaro 1049,34 Lt. Dėl patirto sveikatos sužalojimo teko vykti į Vilnių ir daryti galvos smegenų tomografiją, už kurią sumokėj 202,90 Lt. Dėl išlikusių liekamųjų reiškinių po patirtų sužalojimų taip pat teko kreiptis mokamos konsultacijos pas neurologą. Konsultacijos kaina 20 Lt. Iš viso dėl sveikatos sužalojimo patyrė 1272,24 Lt turtinę žalą, kurią prašo solidariai priteisti iš abiejų kaltinamųjų.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ieškinio reikalavimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais (t. 4, b.l. 4-10), iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. jam solidariai priteistina pagrįsta turtinė žala 1272,24 Lt, kurią sudaro negautos pajamos ir išlaidos už gydymo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010) .
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, kad dėl kaltinamųjų jam atliktų daugkartinių spyrių kojomis į galvą, veidą, kaklą, krūtinės ląstą buvo sulaužyti nosies kaulai, neatpažįstamai sutino veidas abi akys, apie akis matėsi masyvios violetinės spalvos kraujosruvos, pastebimai buvo deformuota nosis, jautėsi didelis skausmas kairės krūtinės ląstos pusėje. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2008-09-29 iki 2008-10-26. Galvos smegenų sutrenkimo ir nosies sulaužymo pasekmės jaučiasi ir iki šiol. Svaigsta galva, kamuoja pastovi nemiga ir išlikę ūžesiai. Nuo dėl patirtų sužalojimų paskirtų ir vartotų vaistų sutriko skrandžio veikla. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad nustatyti galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimai, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas lengvo laipsnio, liekamieji reiškiniai po galvos smegenų sutrenkimo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Prieš nukentėjusįjį A. P. atliktos nusikalstamos veikos pasekmės - didelis fizinis skausmas, padarytas dėl galvos sumušimo ir nosies bei šonkaulio sulaužymo. Dėl užpuolimo patyrė didelį išgąstį dėl savo gyvybės ir sveikatos. Kadangi buvo smūgiuota pagrinde į galvą kojomis, nerimas dėl savo gyvybės buvo iš tiesų pagrįstas. Iki šiol tenka vartoti neurologo išrašytus vaistus. Neaišku kaip patirtos traumos atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių atsilieps jo sveikatai ateityje, nosis dar ir dabar nėra tinkamai sugijusi. Dėl sumušimų patyrė didelių nepatogumų, nes buvo nemalonu aplinkiniams aiškinti iš kur atsirado kraujosruvos veide. Patirtą neturtinę žalą didina tai, kad buvo užpultas iš pasalų, be jokios priežasties. Nusikalstamais kaltinamųjų G. R. ir M. R. veiksmais padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis A. P. vertina 40000 Lt.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. P. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., matyti, kad kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam padarė nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, buvo nedarbingas nuo 2008-09-29 iki 2008-10-26, padaryti sužalojimai nepakenkė nukentėjusiojo reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, jis gali tęsti įprastą gyvenimo būdą, toliau tęsti savo darbą, kurį dirbo iki nusikalstamo įvykio. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad įvykio metu buvusiam 58 m. vyrui buvo sužalota gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis – galva, o taip pat krūtinė, buvo sulaužyta nosis, šonkaulis, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami ir po beveik trijų metų, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamieji G. R. ir M. R. yra jauno amžiaus, darbingi vyrai, G. R. dirbantis, M. R. – ne, abu neturintys savo vardu jokio registruoto turto, be to, savo kaltais veiksmais jie padarė ir turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-349/2011, 2K-307-2011, 2K-188/2011, 2K-182/2011, 2K-29-2011, 2K-496/2010, 2K-397/2010, 2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-434/2009, 2K-115/2007) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. iš kaltinamųjų ir civilinių atsakovų G. R. ir M. R. priteistina 20 000 Lt neturtinė žala.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Mažeikių rajono apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 1327,90 Lt civilinis ieškinys dėl A. P. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b.l. 122-123) visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų G. R. bei M. R. solidariai priteistina 1327,90 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.
Kadangi kaltinamasis M. R. buvo pasislėpęs nuo teismo, tai 2009-10-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta M. R. paieška. Nustačius, kad M. R. yra Vokietijoje Hamburgo kalėjime už įvykdytą vagystę, buvo išduotas Europos arešto orderis. M. R. buvo perduotas Lietuvai ir 2010-11-24 00.15 val. buvo patalpintas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (t. 3, b.l. 137) ir 2010-11-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-721/2010 buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 3, b.l. 137), ir šioje byloje jis 2010-12-21 nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 80 parų arešto bausme, ekstradicijos išlaidos nepriteistos (t. 3, b.l. 175-178), bausmę atlikęs. Šioje baudžiamojoje byloje gautas prašymas spręsti M. R. ekstradicijos išlaidų, kurias sudaro iš viso 4964,00 Lt, pripažinimo proceso išlaidomis ir išieškojimo iš M. R. klausimą (t.3, b.l. 159-167). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p., 104 str. 2 d. 4964,00 Lt ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo M. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Nukentėjusysis A. P. savo prašymą iš kaltinamųjų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindė byloje esančiu dokumentu - pinigų priėmimo kvitu (t. 4, b.l. 12). Solidari pareiga pagal Lietuvos Respublikos CK 6.6. straipsnio 1 dalį atsiranda tik tais atvejais, kai tai numato sutartis ar nustato įstatymas, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Respublikos CPK VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidas, o baudžiamajame procese, proceso išlaidas, solidari prievolė atlyginti bylinėjimosi ar proceso išlaidas nėra numatyta, todėl šiuo atveju proceso išlaidos paskirstytinos remiantis dalinės atsakomybės principu. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. priteistinos išlaidos už advokato pagalbą, kadangi jos pripažintinos proceso išlaidomis. Tai yra iš kiekvieno kaltinamojo G. R. ir M. R. priteistina nukentėjusiajam A. P. po 1250 Lt, iš viso 2500 Lt (BPK 106 str. 2 d.).
Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl viešosios tvarkos pažeidimo sugadinant A. S. automobilį laikytina ta, kad jis savo noru atlygino jam padarytą turtinę žalą. Dėl nukentėjusiojo A. P. užpuolimo, kada padarė dvi nusikalstamas veikas, tai yra viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis iš esmės pripažino šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. G. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl visų trijų jo padarytų nusikalstamų veikų yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi teismas nepripažino jo gailėjimosi dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiu. M. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl visų keturių jo padarytų nusikalstamų veikų yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis G. R. pateikė prašymą teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. yra numatytos keturios sąlygos, kai asmuo esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinosioms sąlygoms gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis G. R. nepripažino daužęs S. automobilį prie kavinės „Roala“, o kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. jis taip pat pripažįsta tik iš dalies ir nei atlygino padarytą žalą nei įsipareigojo ją atlyginti A. P.. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, tačiau ne pareiga, todėl atsižvelgiant į tai, matyti, kad taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamajam G. R. nėra pagrindo. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato šioje byloje prieštarautų teisingumo principui, nes G. R. kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu, visi jie padaryti apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje, atliekant intensyvius smurtinius veiksmus prieš vyresnį žmogų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. R. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai, vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtus nusikaltimus padarė iš chuliganiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, dirbantis, darbe charakterizuojamas gerai, išsituokęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, teisme nukentėjusiųjų atsiprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad G. R. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas tris nusikalstamas veikas skiriant arešto ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau švelnesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, paskirtas bausmes subendrinant taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą. Bausmių apėmimas taikytinas todėl, kad kaltinamasis G. R. užpuldamas nukentėjusįjį A. P. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-115/2007). Apimta bausmė dėl A. P. taikant bausmių keitimo taisykles iš dalies subendrintina su bausme dėl A. S. automobilio. Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei kadangi kaltinamasis G. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas ir teismui manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tokiu būdu kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir visiems civiliniams ieškovams priteistus ieškinius, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam vieną įpareigojimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir du nesunkius tyčinius nusikaltimą viešajai tvarkai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtus nusikaltimus padarė iš chuliganiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, niekur nedirbantis, neturintis oficialaus pragyvenimo šaltinio, pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemones pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, kur padarė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas, anksčiau teismo Lietuvoje teistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, teisme nukentėjusiųjų atsiprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad M. R. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas keturias nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu. Bausmių apėmimas taikytinas todėl, kad kaltinamasis M. R. užpuldamas nukentėjusįjį A. P. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-115/2007). Apimta bausmė dėl A. P. iš dalies subendrintina su bausme dėl A. S. automobilio ir dėl telefono pagrobimo bei taikant bausmių keitimo taisykles su 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. automobilio) ir paskirti jam arešto bausmę trisdešimčiai parų,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. P.) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. apimant švelnesnę bausmę pagal BK 284 str. 1 d. (dėl A. P.), taikant bausmių keitimą, šią bausmę iš dalies subendrinti su BK 284 str. 1 d. (dėl A. S.) paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą dviejų metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams bei paskirti įpareigojimą – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą 1272,24 Lt turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2008-09-29 iki 2008-09-30 išbūtą laiką.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. R. panaikinti.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. automobilio) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. P.) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. apimant švelnesnę bausmę pagal BK 284 str. 1 d. (dėl A. P.), šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su likusiomis bausmėmis pagal BK 284 str. 1 d. (dėl A. S.) ir 178 str. 2 d. bei taikant bausmių keitimą, subendrinti su 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo nuo 2008-09-29 iki 2008-09-30 ir suėmimo laiką nuo 2011-02-11 iki 2011-10-14, visiškai įskaityti pagal 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.
Palikti galioti M. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 1272,24 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. po 1250 Lt, iš viso 2500 Lt, A. P. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. 1327,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš kaltinamojo M. R. 4964,00 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos proceso išlaidų už M. R. ekstradiciją.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. ieškinį dėl 1900 Lt turtinės žalos priteisimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
iš kaltinamojo G. R. paimtą striukę, batus, džinsines kelnes, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą pagal 2009-07-16 kvitą Nr. 020243, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti G. R.;
iš kaltinamojo M. R. paimtus sportinius batus, megztinį, sportines kelnes, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą pagal 2009-07-16 kvitą Nr. 020243, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti M. R.;
mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070“, „Omnitel“ Sim kortelę, kartoninę dėžutę nuo telefono, kurie pagal pakvitavimą perduoti saugoti A. P., grąžinti nukentėjusiajam A. P.;
kraujo lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.