Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.2.7.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.

2012 m. vasario 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. automobilio) areštu 30 (trisdešimčiai) parų,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. P.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl A. P.), taikant bausmių keitimą, ši bausmė iš dalies subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl A. S.) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams dešimčiai dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirtas įpareigojimas – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą 1272,24 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2008-09-29 iki 2008-09-30 išbūtas laikas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. automobilio) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. P.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį am laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl A. P.), ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su likusiomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl A. S.) ir 178 straipsnio 2 dalį ir taikant bausmių keitimą, subendrinta su 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2008-09-29 iki 2008-09-30 ir suėmimo laikas nuo 2011-02-11 iki 2011-10-14, visiškai įskaityta pagal 2010-12-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 1272,24 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. po 1250 Lt, iš viso 2500 Lt, A. P. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų G. R. ir M. R. 1327,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteista iš kaltinamojo M. R. 4964,00 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos proceso išlaidų už M. R. ekstradiciją.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. ieškinys dėl 1900 Lt turtinės žalos priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. R., 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais - spardydamas ten stovėjusį A. S. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sudaužydamas automobilio visų šoninių durelių langų stiklus, nulauždamas abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstydamas šonines priekines dureles, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1500 litų žalą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį - šokiravo savo veiksmais priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje stovėjusius M. S. ir J. K., dėl ko šie apie stebimą veiką pranešė policijai.

Be to, G. R. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., viešoje vietoje – miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P., tai yra prisiartindamas iš užnugario prie nukentėjusiojo ir sugriebdamas jį už striukės atlapų, kišdamas koją ir taip mėgindamas nukentėjusįjį pargriauti, M. R. pašokus ir abiem kojom spiriant nukentėjusiajam A. P. į nugarą ir taip jį pargriaunant, spirdamas nukentėjusiajam A. P. ne mažiau 6 kartų į viršugalvį, o M. R. nukentėjusįjį užgriuvus, savo kūnu prispaudus nukentėjusiojo kojas ir suduodant ne mažiau 2 kartų kumščiais į nugarą, G. R. spyrė A. P. ne mažiau 3 kartų į nosį ir ne mažiau 5 kartų į veidą, o M. R. - ne mažiau 3 kartų į kairįjį šoną, dešinį smilkinį ir dešinę akį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, G. R. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., viešoje vietoje – miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P. ir prieš jį pavartodamas fizinį smurtą - bendrais veiksmais su M. R. nukentėjusįjį pargriaudamas, spardydamas A. P. į nugarą, galvą, veidą, kairįjį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matęs ir nukentėjusiojo pagalbos šauksmą namuose išgirdęs V. G. buvo šokiruotas ir išgąsdintas.

M. R. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su G. R., 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais - spardydamas ten stovėjusį A. S. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sudaužydamas automobilio visų šoninių durelių langų stiklus, nulauždamas abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstydamas šonines priekines dureles, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1500 litų žalą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį - šokiravo savo veiksmais priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje stovėjusius M. S. ir J. K., dėl ko šie apie stebimą veiką pranešė policijai.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., viešoje vietoje - miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su G. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P., tai yra G. R. prisiartinus iš užnugario prie nukentėjusiojo, sugriebus jį už striukės atlapų ir kišant koją, taip mėginant nukentėjusįjį pargriauti, M. R. pašokęs abiem kojom spyrė nukentėjusiajam A. P. į nugarą ir taip jį pargriovė, G. R. spiriant nukentėjusiajam ne mažiau 6 kartų į viršugalvį, M. R. užgriuvo ir savo kūnu prispaudė nukentėjusiajam kojas, tuo metu G. R. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau 2 kartų kumščiais į nugarą, spiriant ne mažiau 3 kartų į nosį ir ne mažiau 5 kartų į veidą, nukentėjusiajam A. P. pavykus pagauti G. R. koją ir jį pargriauti, M. R. ne mažiau 3 kartų spyrė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, dešinį smilkinį ir dešinę akį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. P. padarė galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., viešoje vietoje – miegamajame Mažeikių miesto rajone, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su G. R., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. P. ir pavartodamas prieš jį fizinį smurtą - bendrais veiksmais su G. R. nukentėjusįjį pargriaudamas, spardydamas A. P. į nugarą, galvą, veidą, kairįjį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matęs ir nukentėjusiojo pagalbos šauksmą savo namuose išgirdęs V. G. buvo šokiruotas ir išgąsdintas.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Mažeikiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo A. P. kelnių kišenės atvirai pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070“, kurio vertė 400 litų, ir jame buvusią „Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklo abonentinę SIM kortelę, kurios vertė 20 litų, padarydamas nukentėjusiajam A. P. 420 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti: G. R. ir M. R. dėl jo apiplėšimo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš kaltinamųjų solidariai visą jo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Skunde apeliantas nurodo, kad perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, jį liečiančioje dalyje G. R. ir M. R. buvo kaltinami padarę plėšimą, t. y. buvo kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. 2011 m. liepos 14 d. teisiamajame posėdyje, dar nepradėjus įrodymų tyrimo šioje baudžiamojoje byloje, kaltinimą palaikanti prokurorė teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą – G. R. ir M. R. dėl jo (A. P.) užpuolimo kaltinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, o M. R. – dar ir pagal 178 straipsnio 2 dalį dėl atvirosios jam priklausančio telefono vagystės. Mano, kad tokia prokuratūros ir teismo pasirinkta veikos kvalifikacija neatitinka kaltinamųjų padarytų veiksmų.

Nurodo, kad kaltinamieji jį užpuolė pasiviję iš už nugaros gyvenamame rajone prie pat namų, grįžtant atlikus tarnybinę pareigą. Jie buvo sulaikyti policijos už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos ir policijos pareigūnai patvirtino, kad prieš sulaikant jo pagrobtą telefoną kaltinamieji išmetė į gyvatvorę, o abiejų sulaikytų kaltinamųjų batai buvo kruvini. Pažymi, kad užpuolimo metu G. R. veidą buvo užsimaskavęs, o įvykį matęs liudytojas patvirtino, kad ir antras kaltinamasis M. R. buvo užsimaskavęs veidą. Tuo pačiu jis patvirtino, kad abu kaltinamieji jį gulintį spardė kojomis. Kaltinamųjų bendrus susitarimo veiksmus patvirtina pastarųjų, taip pat ir jo, nukentėjusiojo, parodymai. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kėlė įvairias versijas, neva netyčia už jo (A. P.) užkliuvę, kad ne jie, o jis (nukentėjusysis) juos sužalojo ir t. t. Atkreipia dėmesį, jog teismas pripažino, kad jo (A. P.) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, buvo išsamūs ir nuoseklūs, o kaltinamieji keitė parodymus, tačiau vis tiek dėl neaiškių priežasčių patikėjo kaltinamaisiais, kurie neigė jį užpuolę turėdami tikslą pagrobti turtą.

Pažymi, kad teismas nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, aprašydamas kaltinamųjų padarytas veikas, konstatavo, jog M. R. „iš nukentėjusiojo A. P. kelnių kišenės atvirai pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną“, tokią nustatytą aplinkybę teismas patvirtino ir vertindamas įrodymus, bei nurodė, kad kritiškai vertina M. R. aiškinimą, kad jis telefoną paėmė nuo žemės, galvodamas, kad tai jo telefonas. Mano, kad po tokių konstatuotų aplinkybių teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamieji nebuvo susitarę pagrobti iš jo (A. P.) svetimą turtą, telefono pagrobimas buvo M. R. vykdytojo ekscesas, ir tai buvo ne plėšimas, o atvira vagystė.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“, įtvirtinta, jog, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai neturi apsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, kad turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas vagystės atveju savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis, tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą, grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti.

Nurodo, kad užpuolimo metu jis buvo parverstas, suspardytas, ant jo, gulinčio ant žemės, M. R. užlipo ir apčiupinėjo visas rūbų kišenes, tada iš kelnių kišenės ištraukė telefoną. G. R. visą užpuolimo laikotarpį buvo šalia ir sudavė kojomis daugybę smūgių į galvą, veidą ir į kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas. Apelianto manymu, tuo atveju, jei kaltinamųjų tikslai buvo tik chuliganiški, kaip teigia prokuratūra ir teismas, tuomet neaišku, kaip turi būti vertinamas sumušto ir nebegalinčio priešintis žmogaus kišenių kraustymas. Be to, kaltinamieji teisme logiškai negalėjo paaiškinti savo veiksmų, iš jų parodymų nesimatė jokio tikslo pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti visuomenės rimtį – jie pamatė jį (A. P.) vieną einantį gatve, pasivijo, abiems kaltinamiesiems panaudojus fizinius veiksmus jis buvo pargriautas, jam buvo atimta galimybė priešintis ir gintis, o po to buvo pagrobtas jam priskirtas tarnybinis telefonas. Nukentėjusiojo įsitikinimu, kaltinamųjų veiksmai šiuo atveju visiškai atitinka plėšimo požymius.

Anot apelianto, teismas nepagrįstai sumažino jam padarytos ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad jis buvau užpultas netoli savo namų, nors ir kaip vengė susidūrimo su kaltinamaisiais, kurie sekė galvas ir veidus paslėpę po gobtuvais, buvo užpultas dviejų žymiai jaunesnių, girtų, agresyvių asmenų, patyrė šoką, didžiulį fizinį skausmą, išgąstį, įvairius sužalojimus – lūžo šonkauliai, nosis, atsirado daugybė kraujosruvų, žaizdų, jam buvo padarytas smegenų sukrėtimas. Smūgiai nebuvo pavieniai, apie mušimo intensyvumą galima spręsti iš to, kad sulaikant abiejų kaltinamųjų batai buvo kruvini. Po sužalojimo jis buvo gydomas stacionare, buvo nedarbingas, ilgą laiką jautė skausmą, buvo sutrikdytas jo įprastinis gyvenimo ritmas. Be to, užpuolikų nesustabdė nei jo pagalbos šauksmas greta gyvenantiems žmonėms. Esant tokioms aplinkybėms, prašo peržiūrėti jam padarytą neturtinę žalą, kurią jis nurodė civiliniame ieškinyje.

Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu G. R. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. P. dėl chuliganiškų paskatų ir už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. M. R. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiojo A. P. nesunkų sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų ir už atvirą svetimo turto – A. P. mobiliojo ryšio telefono – vagystę.

Nukentėjusiojo A. P. įsitikinimu, teismas nuteistojo G. R. nusikalstamus veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o ir M. R. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį. Prašo nuteistuosius pripažinti kaltais ir juos nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: pagrindinis – konkreti nuosavybė, papildomas – asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad teismai, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Tačiau tuo pačiu atkreipimas dėmesys, kad minėtame senato nutarime taip pat išaiškinta, jog nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina nustatyti, kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), G. R. ir M. R. jį užpuolė 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikių mieste. Jį mušė abu vaikinai, atgavęs sąmonę, jis pastebėjo, kad nebeturi mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6070“, turėjusio būti jo kelnių kišenėje. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad M. R. ir G. R. jį mušdami „žodžiu jokių reikalavimų atiduoti turtą <...> neišreiškė <...>“ (1 t. 71-72, 73-74, 77-79). Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į prokurorės klausimą, nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad jį mušę vaikinai nieko jo neprašė, nieko iš jo nereikalavo. Juto, kad M. R. tikrino jo kišenes, atgavęs sąmonę, suprato, kad nebeturi telefono, kada ir ką iš jo paėmė, nurodė nežinantis (4 t. 199-201 b. l.).

Nuteistasis G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. jie su A. R. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), iš kurios apie 23 val. buvo „išprašyti“, nes M. R. buvo nepatenkintas tuo, kad kavinėje buvę italai bendravo su lietuvėmis. Išėjęs iš kavinės, M. R. ėmė daužyti svetimą automobilį, jis (G. R.) pastarąjį stengėsi nuraminti. M. R. sudaužė automobilio priekinius šoninius langus, veidrodėlius, spardant buvo įlenktos keleivio pusės durelės. Šie veiksmai truko apie 5 min. Jis (G. R.), išsigandęs, kad autobusų stotelėje buvę ir M. R. veiksmus matę žmonės neiškviestų policijos, pasiūlė M. R. eiti į kavinę (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jie ėjo M. R. „išliejus“ savo pyktį dėl italų ant automobilio. Jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, perėjo į tamsesnę gatvės pusę dėl to, kad bijojo sutikti policijos pareigūnus. Eidami jie susidūrė su A. P., jis A. P. įspyrė, iš įniršio spyrė pastarajam į veidą, galėjo spirti ir į kitą kūno vietą. Viskas įvyko dėl nesusipratimo, jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo, nes pastarasis jį pargriovė ant žemės ir dėl to jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Sumušę A. P., jie ėjo link kavinės (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tai, kad M. R. paėmė A. P. mobiliojo ryšio telefoną, jis sužinojo tik policijos komisariate, muštynių metu nematė, kad M. R. būtų ėmęs svetimą telefoną. Jis pats (G. R.) turėjo du savo telefonus, taip pat turėjo pinigų, tikslo apiplėšti žmogų nebuvo. Įvykio metu nei jis, nei M. R. nebuvo su kepurėmis ar gobtuvais (4 t. 192-195 b. l., 5 t. 77-78 b. l.).

Nuteistasis M. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė buvęs kavinėje su G. R. ir ten „apsižodžiavęs“ su italais. Pyktį dėl to, kad italai bendrauja su lietuvėmis, jis išreiškė lauke spardydamas svetimą automobilį. Automobilį jis spardė 2-3 min., po to nuskubėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Jis matė, kad G. R. užkliuvo už A. P., tačiau jie nieko neplanavo. G. R. ir A. P. pargriuvus, jis, norėdamas padėti G. R. ištrūkti iš A. P., pastarajam spyrė koja 3 ar 4 kartus. Nukentėjusiojo telefoną jis paėmė apsirikęs, pamatęs jį gulintį ant žemės ir pagalvojęs, kad tai jo telefonas. Tuomet jie iš įvykio vietos pasišalino ir nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Pamatęs policijos pareigūnus, jis telefoną išmetė. Taip pat parodė, kad nukentėjusįjį jie užpuolė be jokio tikslo, galvų užsimaskavę nebuvo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, M. R. patvirtino, kad paėmęs telefoną jis A. P. daugiau smūgių nesudavė, jie su G. R. ėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Tikslo apvogti žmogų neturėjo (4 t. 196-198 b. l., 5 t. 76-77 b. l.).

Nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina ir liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (šie parodymai ištirti apylinkės teisme), kad 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 23 val., jis, būdamas savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, sėdėdamas prie kompiuterio, išgirdo vyrišką balsą šaukiant „gelbėkit, padėkit“. Priėjės prie lango jis pamatė ant žemės gulintį vyriškį, kurį spardė du asmenys. Kiek jis matė, tai truko 10-15 sek., po to abu asmenys nubėgo link medinės parduotuvės. Vaikinams nubėgus, ant žemės gulėjęs vyriškis atsistojo ir nuėjo. Maždaug po 15-20 min. išėjęs pavedžioti šunį, jis sutiko du vyrus, vienas iš jų buvo tas, kurį mušė vaikinai. Sumuštas vyriškis jam pasakė, kad iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t. 125 b. l.).

Apygardos teismo posėdyje nuteistieji taip pat patvirtino, kad jie apiplėšti nukentėjusįjį neplanavo, dėl nieko nesitarė, jų rūbai buvo be gobtuvų. G. R. dar kartą patvirtino turėjęs pinigų, nes buvo neseniai grįžęs iš užsienio, taip pat turėjęs du mobiliojo ryšio telefonus.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistieji G. R. ir M. R. neturėjo tikslo pagrobti A. P. turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. užpuolimas viešoje vietoje ir jo sumušimas iš karto po to, kai G. R. ir M. R. vandališkais veiksmais niokodami svetimą automobilį pažeidė viešąją tvarką, buvo jų chuliganiškų veiksmų seka. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisingai nustatė, jog G. R. ir M. R. viešoje vietoje, nukentėjusiojo pagalbos šauksmą girdint ir įvykį matant liudytojui V. G., be jokios dingsties sumušė nukentėjusįjį, savo veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo G. R. ir M. R. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmus į BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip prašo nukentėjusysis, nėra teisinio pagrindo. Kadangi byloje nenustatyta, kad nuteistieji būtų turėję išankstinį tikslą pagrobti svetimą, A. P. priklausantį turtą, taip pat nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog G. R. galėjo matyti, kaip M. R. pagrobė A. P. mobiliojo ryšio telefoną, pirmosios instancijos teismas M. R. veiksmus pagrobiant svetimą turtą teisingai įvertino kaip vykdytojo ekscesą ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam G. R. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika neinkriminuota pagrįstai. Apylinkės teismas nuteistojo M. R. parodymus, kad jis svetimą telefoną paėmė galvodamas, jog telefonas yra jo, teisingai įvertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos poziciją siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš G. R. ir M. R. solidariai 1272,24 Lt turtinei žalai atlyginti, 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė solidariai iš G. R. ir M. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 1272,24 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė iš G. R. ir M. R. po 1250 Lt (iš viso 2500 Lt) A. P. jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusysis A. P. apeliaciniu skundu prašė priteisti iš G. R. ir M. R. solidariai visą jo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašė priteisti nukentėjusiajam A. P. solidariai iš nuteistųjų turėtas proceso išlaidas, kurias patvirtina PVM sąskaita.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajam A. P. nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs tai, kad kaltinamieji, suduodami smūgius, padarė nukentėjusiajam galvos, krūtinės ląstos ir kairės akies obuolio sumušimus, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas veide, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-to šonkaulio lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, dėl to nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, buvo nedarbingas nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2008 m. spalio 26 d., teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų G. R. ir M. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusysis sužalojimo padarinius jaučia ir po beveik trejų metų, nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino ir nuteistųjų amžių, jų galimybes dirbti, turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Kolegijos vertinimu, teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti 40 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažino iki 20 000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, taip pat priteisė nukentėjusiajam visas pastarojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. P. turėtos išlaidos – 1210 Lt advokatės paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinį skundą.