- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2K-7-249/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Ona Aldona Budienė, Pranas Kuconis, Jonas Prapiestis, Benediktas Stakauskas, Valerijus Čiučiulka, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- S. K., Ž. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Onos Aldonos Budienės, Prano Kuconio, Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, S. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienam mėnesiui.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas Ž. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 49,272 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,362 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2004 m. birželio 10 d., kol apie 17 val. atgabeno į parką, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ir veikdamas kartu su kitu asmeniu pasikėsino parduoti, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų;
ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 1 350 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių, 910 ml narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių ekstrakto, 4,138 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurią neteisėtai laikė namuose Klaipėdoje, Vingio g. (duomenys neskelbtini), iki 2004 m. birželio 10 d. 20.54 val., kol kratos metu policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį sušvelninti paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Dėl pasikėsinimo parduoti psichotropines medžiagas kasatorius nurodo, kad teismas nenustatė psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti fakto, o padarė prielaidą, kad jis psichotropinių medžiagų įgijo iš nenustatyto asmens. Nors BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įrodymai dėl psichotropinių medžiagų įgijimo nebuvo analizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojų R. T. ir E. K. parodymų teismas negalėjo laikyti tinkamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog šie asmenys veikė pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, nors įrodymų, kad tie liudytojai (R. T. ir E. K.) veikė pagal minėtą įstatymą, teismui nebuvo pateikta, peržengė nagrinėjimo teisme ribas ir taip pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad minėti asmenys veikė savarankiškai, patvirtina jų pačių prieštaringi parodymai. Asmuo, su jais bendravęs Palangoje ir supažindinęs su Ž. V., nebuvo nustatytas. Nėra duomenų, kad E. K. ir R. T. gauta informacija buvo užfiksuota Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ir taip buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Teismas nenustatė, kad policijos darbuotojai jam būtų sumokėję pinigų už psichotropines medžiagas. Teismo argumentas, kad Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė dėl jo darytos įtakos, paremtas prielaida. Taigi nėra įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Kasatoriaus nuomone, net ir pripažinęs jį kaltu padarius šį nusikaltimą, teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta.
Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kasatorius teigia, kad teismas galėjo jį pripažinti kaltu tik dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo, tuo tarpu narkotinių medžiagų įgijimas ir gabenimas nėra įrodytas. Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punkto rekomendacijų, jog nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šių aplinkybių teisingas įvertinimas turi įtakos teismui sprendžiant paskiriamos bausmės dydį. Jis anksčiau neteistas, dirbo, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teismas turėjo taikyti BK 55 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Nuteistasis S. K. kasaciniame skunde, neigdamas savo kaltę pasikėsinus parduoti psichotropines medžiagas, nesutinka su teismo atliktu kito nuteistojo Ž. V., liudytojų R. T. ir E. K. parodymų įvertinimu. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl minėti nuteistojo S. K. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį
BK 260 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas. Ši nusikaltimo sudėtis yra alternatyvi, nusikalstama veika laikoma baigta, kai padaroma bent viena iš išvardytų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas S. K. buvo pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras BPK 256 straipsnio nuostatomis dėl kaltinimo pakeitimo teisme nepasinaudojo.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis S. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, ją laikė, o 2004 m. birželio 10 d. Klaipėdos mieste mėgino parduoti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai teisingai pasisakė dėl nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo šiame epizode, pagrįstai atsižvelgdami į BPK 255 straipsnio nuostatas dėl nagrinėjimo teisme ribų. Byloje įrodyta, kad nuteistasis S. K. ne tik mėgino parduoti psichotropinę medžiagą amfetaminą, bet ir šią medžiagą įgijo ir laikė, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti konkretaus šių nusikalstamų veikų padarymo laiko ir vietos. Kolegijos nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam dėl šių nusikalstamų veikų padarymo (neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo) bylą nutraukti ar pripažinti teisės į gynybą pažeidimą, nes BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai – psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir laikymas, turint tikslą platinti, nuteistojo S. K. veiksmuose yra nustatyti, o pranešime apie įtarimą ir nuosprendyje šios nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos tiek, kiek reikalauja BPK 187 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Nusikalstamos veikos aplinkybės šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos tiek, kiek jos nustatytos bylos duomenimis.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad teismas negalėjo pripažinti tinkamais (atitinkančiais įrodymų leistinumo sąlygą) liudytojų R. T. ir E. K. parodymų apie nuteistojo S. K. nusikalstamą veiką, nes byloje nėra duomenų, kad šie asmenys veikė pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, o teismas, nustatęs tokią aplinkybę, peržengė BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminio nagrinėjimo ribas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje būtų pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės ar nuosprendis paremtas įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Liudytojai policijos darbuotojai R. T. ir E. K. tiesiogiai stebėjo nuteistojo S. K. nusikalstamą veiką ir jai užkirto kelią, sulaikydami kaltininką ir paimdami iš įvykio vietos psichotropines medžiagas. Akivaizdu, kad tokių liudytojų parodymai (kurie byloje įforminti tinkamai – tuo skunde neabejoja ir pats kasatorius) atitinka įstatymo keliamus reikalavimus įrodymams, taip pat ir įrodymų sąsajumo bei leistinumo sąlygas. Teismas jais pagrįstai vadovavosi ir vertino, lygindamas su kitais bylos faktiniais duomenimis.
Policijos darbuotojai R. T. ir E. K., atskleisdami ir užkirsdami kelią tolimesnei nuteistojo S. K. nusikalstamai veikai, vadovavosi atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kt.) nuostatomis, tačiau jų teisėti veiksmai niekaip nesusiję su nuteistojo S. K. nusikalstama veika. Nuteistasis S. K. nebuvo policijos darbuotojų kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Kasatoriaus teiginiai dėl to, kad teismas dėl minėtų liudytojų pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminio nagrinėjimo ribas, yra nelogiški ir atmestini.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo
Kasatorius teigia, kad epizode dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo neturint tikslo jų platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) teismas nuosprendyje pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ rekomendacijų. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados išdėstyti laikantis įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuosprendis būtų surašytas neprisilaikant susiklosčiusios teismų praktikos.
Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė išsamius bausmės nuteistajam S. K. skyrimo motyvus bei motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir BK 55 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje S. K. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 75 straipsnio nuostatų (kasatoriaus minima BK 57 straipsnio 2 dalis teikia nuorodą į BK 62 straipsnį). Nuteistasis S. K. bausmės skyrimo klausimą kėlė apeliaciniame skunde ir šios instancijos teismas dėl to pateikė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.