Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs teikimą pagal nuteistojo Ž. J. prašymą dėl prievolės išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. Ž. J. ir T. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo iš šių abiejų kaltinamųjų solidariai priteisė: 12 000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo R. Č. naudai; 8 000 Lt neturtinės žalos ir 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo R. Ž. naudai; 4638,19 Lt (turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai. Aukštesni teismai skundus dėl šio nuosprendžio atmetė, nuosprendis įsiteisėjo 2014.m. liepos 25.d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. rugsėjo 6 d. gautas nuteistojo Ž. J. prašymas dėl prievolės išdėstymo dalimis. Prašyme nurodoma, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-311/2014 teismas iš jo ir iš T. M. Lietuvos Respublikos naudai solidariai priteisė 1 688,31 Eur žalos atlyginimą. Anstolis yra pradėjęs priverstinį šios skolos išieškojimą. Kadangi Ž. J. nėra atsakingas už kito asmens padarytą žalą ir nori susitvarkyti savo gyvenimą susimokant savo dalį, prašo teismo išdėstyti 1 688,31 Eur žalos atlyginimą lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Iš teismui pateikto prašymo turinio spręstina, kad prašymas teismui teikiamas dėl žalos atlyginimo prievolės rūšies pakeitimo – prašoma solidariąją prievolę pakeisti daline.

Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau kaip vienas asmuo. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.

Pažymėtina, kad solidarioji pareiga (atsakomybė) – tai dviejų ar daugiau asmenų pareiga įvykdyti vieną prievolę. Vadovaujantis CK 6.6 str. 6 d., bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad vieno iš solidariai atsakingų skolininkų prievolės (jos dalies) įvykdymas (skolos sumokėjimas) atleidžia kitą solidariai atsakingą asmenį nuo šios prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti, tačiau visa sumokėta (išieškota) suma negali būti didesnė nei visa reikalaujama įvykdyti prievolė (išieškoma suma). CK 6.6 str. 4 d. nustato, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju iš nuteistųjų Ž. J. ir T. M. priteista žala atsirado dėl bendrų jų veiksmų ir šiuo atveju solidarioji pareiga jiems atlyginti šią žalą atsiranda įstatymo pagrindu, todėl solidarumas negali būti panaikinamas. Tokiu atveju būtų pakeista įsiteisėjusio nuosprendžio esmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo Ž. J. prašymas dėl prievolės rūšies pakeitimo netenkintinas.

Išaiškintina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. J. prašymo dėl prievolės rūšies pakeitimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismą.