Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 93-684 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. M.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. lapkričio 13 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 1 mėnuo 21 diena.Komisija 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 93-684 nutarė taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors T. M. daro pažangą, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis T. M. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis T. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo pastangas bei padarytą pažangą elgesio koregavimo klausimu. Nurodo, kad nutartyje dėstomi teiginiai ir faktai nėra tiesiogiai susiję su lygtinio paleidimo klausimu, o teismo išvados padarytos neatsižvelgiant į Komisijos išvadas ir įrodymus, paremtos teismo nuomone ir jo praeities teistumais, nors pagal dabar galiojančius įstatymus lygtinis paleidimas siejamas išimtinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, o padarytų nusikalstamų veikų pobūdis negali būti vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Nuteistasis skunde pažymi, kad sugeba nuosekliai atlikti jam paskirtis įpareigojimus, sugeba adekvačiai reaguoti į pastabas. Nurodo, kad reikia įvertinti tai, kad jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, gyveno už pataisos įstaigos ribų, kas įrodo, jog gali būti neizoliuotas nuo visuomenės. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo tik vieną kartą baustas, nuobauda nebegalioja, ir daug kartų paskatintas. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (38 balai) ir mažėja, kas rodo, kad daugiau nebenusikals. Be to, palaiko artimus santykius su šeima, kas gali būti kaip apsauga daugiau nenusikalst.Skunde T. M. nurodo, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra iš praeities, nuo to laiko praėjo jau 4 metai ir kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados – nuo 2015 m. vasario 16 d. buvo įdarbintas, suteikta teisė vykti be sargybos, darbą atlieka gerai, visada tinkamai vykdo keliamus kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nėra susijęs su jokia kriminaline subkultūra. Be to, pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad išėjus į laisvę jis turi gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, o jam priteistas civilinis ieškinys yra mokamas kiekvieną mėnesį.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo T. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą T. M. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dengia civilinį ieškinį, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką T. M. 6 kartus skatintas ir 1 kartą pažeidė įkalinimo įstaigos nustatytą tvarką, už ką jam buvo paskirta nuobauda. Nepaisant to, kad nuobauda jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo T. M. elgesys nebuvo nepriekaištingas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų pobūdis – dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, gyvenimo stilius ir draugai – veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais, sumušė pilietį.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 38 balai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 38 balais buvo ir ankstesniame Komisijos nutarime, t.y. 2016 m. balandžio 22 d. nutarime Nr. 93-294 (Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1S-761-175/2016). Šiame nutarime taip pat buvo konstatuoti ir tie patys kriminogeniniai veiksniai, o pažanga atsispindėjo tik tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas sumažėjo nuo 40 iki 38 balais, t.y. vos 2 balais. Bylos duomenys patvirtina, kad T. M. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad daroma nuteistojo pažanga, o tiksliau – nuo praėjusio vertinimo pažangos nebuvimas) dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, jo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas ir per šį laikotarpį T. M. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, tad jo teisinė padėtis palengvėjo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.