Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-761-175/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-25Kauno apygardos teismas
  3. T-482-311/2015Nutartis · 2015-06-02Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-13Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-15Kauno apygardos teismas
  6. T-764-753/2016Nutartis · 2016-11-22Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-22Kauno apygardos teismas
  8. T-202-925/2017Nutartis · 2017-04-05Kauno apylinkės teismas
  9. T-1901-311/2019Nutartis · 2019-09-12Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1S-761-175/2016
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01524-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
T. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-761-175/2016;
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01524-2012-0;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. bausmę atlieka pagal 2014-02-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 138 str. 1 d. Paskirtą bausmę subendrinus su 2011-12-27 nuosprendžiu paskirta bausme, T. M. nuteistasis laisvės atėmimu 6 metams.

Bausmės pradžia – 2012-11-13, bausmės pabaiga – 2018-11-13.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-04-22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-05-17 nutartimi komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam T. M. tvirtinti atsisakė konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra neadekvati, nepagrįsta įrodymais. Teismas remiasi vien praeities teistumo argumentais, savo nuomone, bet ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatomis. T. M. manymu, teismo argumentai, kad jis nėra pasitaisęs, kad komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta jo asmenybė ir kitos aplinkybės, nėra įrodyti, pateikti faktiškai iš teisėjo, susidarančio pirmą nuomonę apie nuteistąjį. Nuteistasis pabrėžia, kad komisija yra sudaryta iš didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių kvalifikuotų asmenų, kurie su nuteistaisiais bendrauja betarpiškai, palaiko pokalbius, mato nuteistojo asmenybę. T. M. tvirtina, kad bausmė jį pakeitė. Jis suprato, kad veiksmas turi atoveiksmį. Suvokė laisvės atėmimo bausmės aspektą ir jos suvaržymus. Nuteistasis nurodo, kad teismas šiuo atveju neįvertino aplinkybės, kad jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, buvo išvykęs atostogų į namus. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimą. Taip pat teismas neįvertino, kad baustas jis buvo tik vieną kartą, o skatintas keturis kartus. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį, taip pat neatliktos bausmės dydį. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, nustatyta žema rizika – 38 balai. Visos šios aplinkybės, pasak T. M., sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo T. M. skundą ir tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nustatomos visos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema (38 balai iš 168 galimų). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš kurios jau šiuo metu būtų galima spręsti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis T. M. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose (tik privalomose), yra keturis kartus skatintas, nuo 2015-02-16 dirba, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Paminėtos aplinkybės bausmės atlikimo metu buvo įvertintos suteikiant nuteistajam teisę gyventi ir dirbti už pataisos įstaigos ribų. Tačiau šios aplinkybės, kaip minėta, nerodo akivaizdžių nuteistojo pastangų mažinant jam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 40 iki 38 balų, vis tik išlieka nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai: teisės pažeidimų pobūdis – dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis; gyvenimo stilius ir draugai – veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais, sumušė pilietį. Teisės pažeidimų pobūdis yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju T. M. apibūdinančios aplinkybės – tų pačių klaidų kartojimas, ankstesnio patyrimo neįvertinimas, fizinės agresijos naudojimas sprendžiant konfliktus, ne visų elgesio pasekmių apgalvojimas, naujų nusikaltimų padarymas neišnykus teistumui už ankstesnius analogiškus nusikaltimus, nusikaltimų padarymas bausmės vykdymo atidėjimo metu – lemia išvadą, kad šiuo metu T. M. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Priešingai, negu skunde teigia nuteistasis, jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie teigiamus nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio į savo ankstesnius nusikalstamus veiksmus, pokyčius, pateiktoje medžiagoje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir nuteistasis.

Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu pažymima, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda ir negalioja, tačiau nuteistąjį charakterizuoja iš neigiamos pusės. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012-11-13, tačiau, net ir žinodamas, kad jo atžvilgiu yra priteista civilinių ieškinių, kurių bendra suma net 18946,36 Eur, norą įsidarbinti išreiškė tik 2015-02-16. Turėdamas vidurinį išsilavinimą, noro tęsti mokslus pataisos namuose ir įgyti specialybę neišreiškė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, paminėtos aplinkybės patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

Nagrinėjamu aspektu pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas kiekvienu atveju, kai nustatomas formalus pagrindas, taikyti šį institutą. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus ne tik formalius BVK nurodytus kriterijus, bet ir kitas aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir tokios rizikos mažinimo pažangą. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta netikslumų, kuriuos skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvada yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui. Todėl šis dokumentas turėtų būti rengiamas itin atidžiai ir atsakingai, nurodant objektyvius ir neprieštaringus duomenis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys