Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorams Linai Laurusevičienei, Ritai Poškienei, nuteistiesiems T. M., Ž. J., gynėjams advokatams Linui Mažonui, Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam R. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką T. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas, nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 21 d. bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką Ž. J. įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. kovo 18 d.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš T. M. ir Ž. J. 12 000 Lt (dvylika tūkstančių Lt) neturtinės žalos ir 2 000 Lt (du tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo R. Č. naudai.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš T. M. ir Ž. J. 8 000 Lt (aštuoni tūkstančiai Lt) neturtinės žalos ir 5 000 Lt (penki tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo R. Ž. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai. Priteista solidariai iš T. M. ir Ž. J. 4 638,19 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni Lt ir 19 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., viešoje vietoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č., R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č. ir nemažiau dvidešimt kartų sudavė nukentėjusiam R. Ž. į įvairias kūno vietas, R. Č. įdūrė peiliu į nugarą, padarydamas jam durtinę–pjautinę–kiauryminę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, o R. Ž. padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tyčia įdūrė peiliu į nukentėjusiojo R. Ž. nugarą ir krūtinę, padarydamas pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę žaizdą nugaros kairėje, žaizdą krūtinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, T. M. nuteistas už tai, kad sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis ir kojomis sudavęs R. Č. į įvairias kūno vietas, tyčia įdūrė peiliu nukentėjusiajam R. Č. į nugarą, padarydamas jam durtinę–pjautinę–kiauryminę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkė buteliu per galvą, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt kartų nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tyčia įdūrė peiliu į R. Ž. nugarą ir krūtinę, padarydamas jam pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę žaizdą nugaros kairėje, žaizdą krūtinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Ž. J. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., viešoje vietoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T. M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č. bei R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nemažiau dvidešimt kartų sudavė nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T. M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkęs buteliu per galvą, sudavęs rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt kartų R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. J. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas, t. y. dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam griežčiausią BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – nepritaikydamas jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatų, neatsižvelgė į visas aplinkybes, t. y., kad jis nuteistas už du nesunkius nusikaltimus. Teismas nenustatė jo kaltę lengvinančių aplinkybių-kad jis prisipažino kaltu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nors jis šias nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau anksčiau buvo teistas už veikas nuosavybei, o šiuos nusikaltimus padarė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, abipusio konflikto metu. Nuteistasis teigia, kad yra jauno amžiaus, gyvena kartu su tėvais, kurie yra pensininkai, tėvui A. J. neseniai atlikta koronarų šuntavimo operacija, todėl jis turi pasirūpinti tėvais, jų poreikiais, sveikata bei buitimi. Be to, 2014 m. vasario 1 d. jam gimė duktė, kurios motina-K. B. nedirba. Jis turi pasirūpinti ir jomis, jų gerove bei buitimi. Nuo šių nusikalstamų veikų padarymo nustojo vartoti alkoholį, susirūpino savo gyvenimu. Ž. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad valstybinis kaltintojas pirmosios instancijos teismo prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir dar kartą pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o ne realų laisvės atėmimą. Su prokuroro pozicija sutiko ir abu nukentėjusieji.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusįjį R. Ž. bei prokurorę, prašiusius skundus atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų

Iš nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonių ir objektyviai nepagrindžia nuteistojo kaltės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, o juos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifkavo T. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. M. atžvilgiu, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. V., L. R. ir K. B. parodymų, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, sutrukdęs teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi, jie aptarti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kurioje išdėstyti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Atsakant į nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų argumentus, kad liudytojos K. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti ne tokie, kokius ji davė, pažymėtina, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b. l. 108) ši liudytoja tyrėjai davė praėjus nedaug laiko (kiek daugiau nei mėnesiui) po įvykio. Nėra pagrindo tikėti K. B. teiginiais pirmos instancijos teisme (t.4 b.l. 74) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t.5 b. l. 126-129), kad jai apklausos protokolas buvo duotas pasirašyti jo neskaičius, nepilnai užpildytas, kad jame užfiksuota ne tai, ką ji kalbėjo apklausos metu ir pan., nes iš 2012-12-07 apklausos protokolo matyti, jog šios liudytojos apklausa atlikta laikantis LR BPK 186 str. reikalavimų. Jos metu dalyvavo tuo metu nepilnamete buvusios K. B. įstatyminė atstovė-jos motina A. B., kuri, kaip ir pati apklaustoji, patvirtino parašais apklausos protokole užfiksuotų parodymų teisingumą. Būtina apžymėti ir tai, kad būtent šioje apklausoje, savo ranka patvirtindama protokole surašytų parodymų teisingumą bei pasirašydama, K. B. savo duotus parodymus dar ir papildė-savo ranka įrašė papildomas aplinkybes. Šiame protokole surašytų teiginių teisingumą patvirtino ne tik pati K. B. ir tyrimą atlikusi tyrėja, bet ir liudytojos motina A. B.. Tad apylinkės teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino K. B. parodymus teisme ir jais nesivadovavo, juos vertino, kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės T. M.. Būtent K. B. parodymai tyrimo metu (1 b.l. 107-108) tik patvirtina nuosprendyje aptartus įrodymus-nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, rašytinius įrodymus. Negalima nepaminėti to, kad K. B., davusi tyrimo metu parodymus apie tai, kokį peilį turėjo įvykio dieną T. M., parodymo atpažinti metu atpažino būtent tą peilį, kuris buvo surastas įvykio vietoje liudytojo G. V., kurį G. V. vėliau perdavė nukentėjusiajam R. Ž., o pastarasis-perdavė tyrimui. Būtent šiuo peiliu, pagal specialistų išvadas, buvo padaryti sužalojimai R. Ž. rūbuose ir kūne (t.1 b. l. 67-70), būtent ant jo ant kurio rastas T. M. kraujas (t. 1 b.l. 52-58), kas rodo, jog įvykio vietoje surastu ir prie bylos prijungtu, o ne kokiu tai kitu peiliu, ir buvo rimtai sužaloti R. Ž. ir R. Č.. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino K. B. parodymus teisme, pripažino juos melagingais, jais netikėjo, o teisingais laikė jos parodymus duotus tyrimo metu (t.1 b. l. 107-108).

Kolegija laikosi tos pat nuomonės, jog K. B. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme davė nenuoseklius, melagingus parodymus, kuriais siekė padėti T. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar bent jau ją sušvelninti. Šios liudytojos parodymai tyrime gauti įstatymų nustatyta tvarka, jų nepažeidžiant, išaiškinus LR BPK 82 str. 2d. 81,83 ir 163 str. numatytas teises ir pareigas, todėl nėra objektyvaus pagrindo aptariamais įrodymais nesivadovauti.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad T. M. neatliko nusikalstamos veikos R. Č. atžvilgiu. Iš nuosprendyje aptartų duomenų akivaizdu, jog R. Č. buvo durtinė–pjautinė–kiauryminė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimu, lydima kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje ir buvo padaryta peiliu. Byloje pakanka apylinkės teismo nuosprendyje aptariamų duomenų, patvirtinančių, kad būtent prie bylos prijungtą peilį įvykio metu turėjo ir juo naudojosi T. M.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik minėtos K. B. parodymai tyrime, bet ir paties nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.2 b. l. 49-54), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 2 b.l. 62-65), tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Pats T. M. tyrimo metu pripažino, kad jis su savimi turėjo peilį, kurio rankena yra juodos spalvos, kad iškilus konfliktui su nukentėjusiaisiais, peiliu smogė jiems. Nuosprendyje aptartas aplinkybes patvirtina liudytojos K. B. ikiteisminio metu duoti parodymai, kad prie parduotuvės T. M. buvo išsitraukęs peilį su juodos spalvos rankena, kad kitą dieną jai skambino Ž. J. ir pasakojo, jog T. M. padūrė kelis žmones (1 t., b. l. 107-108). Be to, nepilnametis liudytojas R. Ž. taip pat parodė, jog matė kaip asmuo, apsirengęs baltos spalvos striuke (kad taip buvo apsirengęs T. M., patvirtino ir jis pats), dūrė su peiliu jo tėčiui (1 t., b. l. 95-96). Tai, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje kaip daiktinis įrodymas prijungtas peilis yra ne T. M., vertintina, kaip siekimas išvengti atsakomybės už sunkų sveikatos sutrikdymą.

T. M. bei jo gynėjo skunduose visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai teigiama, kad teismas priimdamas apkalstinamąjį nuosprendį, vadovavosi pamąstymais ir spėjimais. Tokius teiginius paneigia nuosprendyje aptartį įrodymai. Priešingai, patys apeliaciniai skundai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, teisme ištirtais įrodymais, o spėlionėmis, nepagrįstomis abejonėmis, nekeičiančiais nuosprendžio esmės netikslumais (pvz., neteisingai nuosprendyje nurodytas vardas liudytojo R. Ž., kurios parodymais t.1 b. l. 95-96 vadovavosi teismas).

T. M. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č., R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č. ir nemažiau dvidešimt kartų sudavė nukentėjusiam R. Ž. į įvairias kūno vietas. Taigi, jis kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką veikdamas grupėje veikusių asmenų, bendrais veiksmais, neatribojant kiekvieno jų veiksmus, todėl skunde aptariami R. Ž. teiginiai, kad jis matė, kaip T. M. mušė tik jo tėtį, o R. Č. mušė kiti du asmenys, kad Ž. J. prisipažino spyręs R. Ž. ir jį sužalojęs, neturi reikšmės T. M. padarytos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 284 str. 1d. bei nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuosprendyje aptarti įrodymai-T. M. tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 49-54 t. 2,), jo teiginiai 2012-11-14 teismo posėdžio metu (t.2 b.l. 73-74), nukentėjusiųjų R. Ž., R. Č., liudytojų K. B. tyrime duoti (t.1 b.l. 107-108), R. Ž., A. M., D. B., L. B. teisme duoti parodymai, specialistų išvados tik patvirtina apylinkės teismo nuosprendyje padarytas išvadas, kad T. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d., 135 str. 1d., 138 str. 1d., o Ž. J. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d., todėl jie pagrįstai yra nuteisti už šių nusikalstamų veikų padarymą.

Dėl nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau prašo, kad jam būtų taikomas LR BK 75 str. ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutą reglamentuoja BK 75 straipsnis, kuris gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tame pačiame straipsnyje nurodoma kita esminė taikymo sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas išnagrinėja visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą suformuluoja pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. įvertinęs, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nepriimtini tokie sprendimai, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011).

Ž. J. atitinka tik formaliąsias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau nuteistojo asmenybė (niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka), jo pavojingumas (nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus turtui (BK 178 str. 2 d.) ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), padarytos veikos pavojingumas (tyčinis, smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš du asmenis, padarytas bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio) nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Ž. J. yra jauno amžiaus, kad turi pasirūpinti savo tėvais, kurie yra pensininkai, nedirbančia drauge ir neseniai gimusia dukra, kad nuo šių nusikaltimų padarymo nustojo vartoti alkoholį, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu apeliantas pasirūpintų tėvais, nedirbančia drauge bei dukra, kuomet jis pats nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai, kad nuteistasis šias nusikalstamas veikas padarė susiklosčius konfliktinei situacijai, abipusio konflikto metu, taip pat neduoda teismui pagrindo patenkinti apeliacinį skundą. Kolegija pažymi, jog esant bet kokioms aplinkybėms, asmuo visada turi rasti galimybę išvengti veiksmų, kurie būtų vertinami kaip nusikalstami t.y. nepadaryti nusikalstamos veikos, o ypač tokiu atveju, kai jam jau yra suteiktas teismo pasitikėjimas ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino kaltu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Pagal nustatytas bylos aplinkybes, Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, stebgėsi sumenkinti tiek savo, tiek ir bendrininko T. M. vaidmenį nusikaltimų padarymo metu, todėl jo parodymai negali būti laikomi nuoširdžiu prisipažinimu, lengvinančiu Ž. J.. atsakomybę.

Ž. J. nurodyta aplinkybė, kad valstybinis kaltintojas pirmosios instancijos teismo prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir dar kartą pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o ne realų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose, be to su prokuroro pozicija sutiko ir abu nukentėjusieji, nelaikytina imperatyvaus pobūdžio aplinkybe ir teismo sprendimo nesaisto.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo Ž. J. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl visi byloje pateikti apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.