Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010-04-20 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei uždrausti lankytis bare ir per 6 mėn. atlyginti padarytą žalą;

2. 2011-12-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidedat 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010-10-12 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 2 metams terminuotam laisvės atėmimui, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2. 2012-03-12 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.- 3 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vadovaujantis BK 75 str. vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėn. įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012-10-20 apie 19 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 32, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č., R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č. ir nemažiau dvidešimt kartų sudavė nukentėjusiam R. Ž. į įvairias kūno vietas, R. Č. įdūrė peiliu į nugarą, padarydamas jam durtinę – pjautinę - kiauryminę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, o R. Ž. padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tyčia įdūrė peiliu į nukentėjusiojo R. Ž. nugarą ir krūtinę, padarydamas pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę žaizdą nugaros kairėje, žaizdą krūtinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis T. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012-10-20 apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 32, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis ir kojomis sudavęs R. Č. į įvairias kūno vietas, tyčia įdūrė peiliu nukentėjusiajam R. Č. į nugarą, padarydamas jam durtinę-pjautinę-kiauryminę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis T. M. 2012-10-20 apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 32, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkė buteliu per galvą, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt kartų nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tyčia įdūrė peiliu į R. Ž. nugarą ir krūtinę, padarydamas jam pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę žaizdą nugaros kairėje, žaizdą krūtinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012-10-20 apie 19 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 32, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T. M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č. bei R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nemažiau dvidešimt kartų sudavė nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis Ž. J. 2012-10-20 apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 32, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T. M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkęs buteliu per galvą, sudavęs rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt kartų R. Ž. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-10-10 telefono žinutėmis susitarė susitikti su Ž. J.. Nuvyko susitikti su juo prie parduotuvės. Buvo blaivus ir atvyko vienas. Ten vėliau atvyko jo draugė, jie pasikalbėjo. Po to nuėjo nuo parduotuvės ir vėl grįžo. Prie jų pribėgo 5-6 žmonės, vienas iš jų - Ž.. T. M. gavo smūgį į veido sritį metaline montiruote. Po to tik prisimena nuotrupas – kažkur ėjo, jo striukė buvo kruvina. Nuėjo iki B. namų. Po to atsidūrė Klinikose. Tą kartą Ž. matė pirmą kartą. Jokio konflikto tarp jų nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-10-20, dienos metu, jis mobilaus ryšio telefonus susirašė sms pranešimais su pažįstamu Ž. J.. Apie 17 val. jis atvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini). Ž. J. jo laukė prie parduotuvės toje gatvėje, kur ir buvo visas įvykis. Jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo blaivas. Jis su savimi turėjo pinigų, todėl iš parduotuvės, buvusios toje gatvėje kur ir įvyko visas įvykis, nupirko alkoholinių gėrimų. Jis su Ž. J. gėrė prie parduotuvės jo nupirktą brendį ir alų. Prie jų prisijungė dar trys žmonės, kurių jis nepažinojo, kiek suprato, tai buvo Ž. pažįstami, nes jis su jais sveikinosi ir truputį bendravo. Jis pats asmeniškai su šiais žmonėmis nebendravo, jis tik bendravo su Ž.. Toliau prie jų prisijungė Ž. J. draugė K.. Apie 19.00 val., jie trise nuo parduotuvės paėjo į šoną maždaug 10-15 metrų. Jis su Ž. pakalbėjo ir atsisveikinus su juo, jis ėjo link Rožių gatvės ta pačia gatve, pro tą pačią parduotuvę. Jis, eidamas link Rožių gatvės, ties ta parduotuve susitiko 5-6 vyrus, kurių nepažįsta, juos tada matė pirmą kartą. Jie buvo žymiai vyresnio amžiaus nei jis. Jis apibūdinti šių vyriškių negali, nes jų neįsidėmėjo. Vienas vyriškis jam pasakė, kodėl jis kabinėjasi prie žmonių ir triukšmauja. Ir jis nuo to vyriškio kumščiu gavo smūgį į dešinį skruostą. Jis iš išgąsčio, kad jį pradėjo mušti, iš striukės kišenės išsitraukė peilį skirtą žvejybai, juodos spalvos plastmasine rankena ir dūrė kelis kartus. Jis durdamas nežiūrėjo nei kam, nei kur dūrė. Jis tiesiog gindamasis tai padarė spontaniškai. Jis tiems vyriškiams nieko nepasakė ir į žodinį konfliktą su jais nesivėlė. Jis negali pasakyti net kiek kartų dūrė ir kam, nes jį tie vyriškiai puolė mušti, todėl jis, gindamasis dūrė peiliu nežiūrėdamas nei kur, nei kam. Tuomet jis pajuto smūgį į kairės pusės skruostikaulį, mano, kad jam buvo suduota medine lazda, kadangi prieš tai jis matė, kad keli iš šių vyriškių turėjo medines lazdas rankose. Jis po to smūgio prarado sąmonę, nes neatsimena toliau kas vyko. Jis tik prisimena tokias įvykio nuotrupas, tai kad jis visas kruvinas kažkur ėjo, atsidūrė prie pažįstamo D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), namų. Kad iš jo namų išėjo kažkoks jam nepažįstamas vyriškis, kuris jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo pristatytas į klinikas, iš kur jis pats išėjo. Tačiau jo artimųjų jis tą pačią naktį vėl buvo atvežtas į ligoninę, kur buvo stacionarizuotas neurochirurgijos skyriuje. Nusikaltimo padarymo metu buvo apsirengęs baltos spalvos bliuzonu, balta striuke ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Peilį jis su savimi nešiojosi savigynai. Jis labai gailisi dėl to ką padarė, tai yra dėl to, kad sužalojo peiliu žmones (2 t. b. l. 49-51).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis T. M. parodė, kad neprisimena, jog būtų taip sakęs, kad jam sudavė kumščiu į skruostą. Jis nelabai skaitė, ką ten surašė. Nurodė, kad turėjo mažą žvejybinį peiliuką, tačiau neprisimena, kad su juo būtų dūręs. Peilį vežiodavosi į žvejybą. Tos dienos ryte jis buvo žvejyboje. Gali būti, kad pagarsintame protokole neteisingai parašyta.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2012-11-14 teismo posėdžio protokole dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo kaltinamajam užfiksuoti kaltinamojo T. M. parodymai, kad dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies, kad iškilus konfliktui, jis gavo smūgį, o tada peiliu smogė kitam į nugarą. Be to, nurodė, kad ten buvo 4 žmonės, todėl jis išsigando ir gynėsi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. (2 t., b.l. 73-74).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis T. M. nurodė, kad gal suklydo sakydamas, jog dūrė peiliu. Tada melavo teisėjai, o dabar sako teisybę. Č. nemušė. Nieko nemušė. Orientuotis aplinkoje pradėjo tik ligoninėje, kitą dieną, kai atvyko artimieji.

Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad prisipažįsta dėl sumušimo, tačiau jis peilio neturėjo. Tą dieną jam buvo pagirios, todėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko 0,35 l talpos degtinės butelį, sėdėjo ant suoliuko, esančio prie parduotuvės ir gėrė. Susitarė susitikti su Tomu, kuris atvyko su draugu prie parduotuvės. Jie pasišnekėjo. Gal T. M. ir pristatė savo draugą, bet jis neprisimena. Išgėręs degtinę, jis dar nuėjo jos nupirkti. Nusipirkęs jis ir toliau gėrė. Po kiek laiko atėjo K.. Ji pabuvo apie valandą, gal ilgiau ir išėjo namo. Jie liko. Po kiek laiko nusprendė skirstytis namo. Trise nuėjo link daugiabučių. Beeinant susitiko nukentėjusiuosius, kurie buvo išgėrę. Vienas nukentėjusiųjų buvo stipriai išgėręs. Vienas iš jų kažką pasakė ar parodė, dėl ko kilo konfliktas. T. Ž. kumščiu trenkė Ž. J. į krūtinę. O šis jam spyrė atgal. Tada po 2 min. atbėgo penki vyrai su pagaliais ir pradėjo juos trankyti. Ką veikė tų 2 minučių bėgyje, neprisimena. Jis gal ir buvo praradęs sąmonę. Po smūgio nukrito į griovį. Tie žmonės atbėgo netikėtai. Jis jų nepažinojo. Ten gal buvo ir metalinės montiruotės. Jis nežino, kur dingo T. M. draugas. Buvo apsirengęs tamsiais rūbais, o T. M. striukė buvo baltos spalvos. Pas draugą jokio peilio nematė. Pripažįsta, kad susimušė. Nurodė, kad nebuvo susitarę sumušti nukentėjusiuosius. Neprisimena, ar sudavė Č.. Nežino, kas sumušė nukentėjusiuosius. Buvo išgėręs, todėl galimai buvo praradęs sąmonę ir neprisimena. T. M. buvo sužalotas ir kruvinas, todėl ant jo rankogalių atsirado kraujas. Nežino, kas sužalojo M..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2012-10-20 buvo pas tėvus namuose, tvarkė aplinką. 16.30 val. atėjo pusbrolis R. Č. į svečius. Atsinešė degtinės butelį. Jis buvo neblaivus. Jie išgėrė. Jam pasidarė blogai. Apie 19 val. R. Č. nutarė eiti namo. Jis jį lydėjo. Praėjus parduotuvę, prie 32 namo, atėjo iš priešais 3 jaunuoliai. Vienas jų buvo balta striuke apsirengęs. O kiti – tamsiai. Vienas iš vaikinų trenkė jam buteliu per galvą, kuris, pasakyti negali. Tada jis pradėjo trauktis, tačiau pradėjo jį visi trys mušti, spardyti. Vaikinas su balta striuke turėjo dešinėje rankoje peilį ir jam įdūrė. Tuo tarpu netoli su motoroleriu važiavo jo sūnus, kuris signalizavo, šaukė pagalbos. Jis buvo užsidengęs alkūnėm galvą, todėl nematė, kur tuo metu buvo Č.. Buvo daug smūgių. Spardė apie 5-7 minutes. Po to jie savo veiksmus nutraukė, o kai atsimerkė, jų nebuvo. V. jam padėjo išlipti iš griovio. Prie parduotuvės jį vėl pasitiko tie jaunuoliai. Jį apgynė žmonės, jie tada jo nepalietė. Tų žmonių nepažįsta. Jis pažino Ž. J., o T. M. – atpažino klinikose. Ž. J. buvo matęs prieš 5 m., su juo jokių reikalų neturėjo. Jam jis davė porą smūgių į veidą. Tuo metu buvo visas kraujuotas. Jo sūnus paskambino žmonai, kuri atvyko ir nuvežė į KMUK. Ten buvo 20 valandą ir prabuvo iki 3 valandos, po ko jį apklausė policininkas. Jis gerai matė peilį, kurį buvo išsitraukęs M.. Policija atvažiavo tik po kelių valandų. Jam kovinį peilį – durklą su dantim – atnešė maišelyje. Jis jo nečiupinėjo. Jam buvo padarytos trys durtinės žaizdos ir nuo spyrio buvo nutraukti kojos raiščiai. Buvo pažeisti raumenys nugaroje, krūtinėje, rankoje. Po įvykio jo savijauta buvo sunki. Jis negalėjo paeiti. Koja tapo nestabili. Antrą kartą į gydymo įstaigą kreipėsi sekmadienį 13 val. dėl kojos. Klinikose suteikė tik pirmą med.pagalbą. Lapkričio 2 d. buvo atlikta kelio sąnario operacija. 14 dienų buvo reabilitacijoje. Dabar negali dirbti, atsitūpti, bėgti dėl kojos skausmo. Dėl sužalojimo dabar nedirba. Gydymas tęsiasi. Dėl raiščių plyšimo negalėjo vaikščioti. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų. Antrą kartą jį puolė dviese. Vienas iš tų vaikinų, kur jį užpuolė, gulėjo. Jis jam dar „dadėjo“. Tuo metu pardavėjos nematė. Peilį jam atvežė V.. Sudavė todėl, kad gynėsi. Manė, kad jį užmuš. Prie parduotuvės jie jo nemušė. Jie tik ketino mušti. J. gulėjo griovyje. Žmonės jiems neleido jo mušti. Nežiūrėjo, ar pardavėjo išėjo iš parduotuvės. Sudavė smūgius, nes jam buvo šokas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val.00 min. jis kartu su savo pusbroliu R. Č. ėjo iš jo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) į R. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Kartu su jais šalia motoroleriu važiavo jo sūnus R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems beeinant (duomenys neskelbtini), pamatė priešais ateinančius tris asmenis, kurie jo sūnui važiuojant pro juos motoroleriu, rankomis gestikuliuodami bandė užkabinti. Sūnus pravažiavo pro juos motoroleriu, o tada tie trys jaunuoliai priėjo prie jų ir kažką pradėjo sakyti, tačiau tiksliai ką, neatsimena. Paskui staiga tie trys jaunuoliai puolė juos su R. mušti. Prieš jiems pradedant mušti, pamatė kaip vienas iš jaunuolių, kuris buvo apie 180 cm, šviesių plaukų, apsirengęs šviesia striuke, rankose turėjo apie 15-20 cm ilgio peilį, kurio ašmenys buvo baltos spalvos metalo, kiek prisimena. Kiti du jaunuoliai buvo apsirengę tamsiais drabužiais, vienas jų mūvėjo džinsus, dėvėjo striukes su kapišonais. Tada staiga pajuto smūgį į dešinę akį ir nugriuvo į šalia kelio esantį griovį. Tada užsidengė rankomis galvą ir juto smūgius į įvairias kūno vietas. Jautė, kaip jį spardė kojomis ir mušė rankomis. Jam buvo suduota daug smūgių, tiksliai jų skaičiaus nepasakys. Kada jam įdūrė peiliu, jis tiksliai neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Po keleto minučių pribėgo daugiau aplinkinių žmonių ir jaunuoliai nustojo jį mušti. Tada jis atsistojo ir pamatė, jog jaunuoliai atsitraukė nuo jo. Kur tuo metu buvo R., jis nepastebėjo. Tada jaunuoliai pradėjo bėgti, o jis juos vytis. Pasivijęs vieną iš jaunuolių, kuris buvo mažesnio ūgio, maždaug 160 cm, jam keletą kartų sudavė į galvos sritį ir jis nubėgo toliau. Po to jis pajuto skausmus nugaroje, rankoje, todėl nuėjo pas savo tėvus, iš kur sūnus paskambino žmonai, kuri nuvežė jį į VšĮ Kauno klinikas. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis patikslino, kad kai vijosi jaunuolius, jo ranka buvo sužalota. Jam buvo šokas, stresas, todėl galėjo bėgti ir sužalota koja. Nežino, nuo ko bėgo tie jaunuoliai. Smūgiavo Ž. J. jau po įvykio. Jis gulėjo. Nematė, kas tuos jaunuolius sumušė.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad įvykio diena buvo šeštadienis. Jis su kaimynu garaže išgėrė alkoholio, tačiau jis išėjo, todėl jis nuėjo pas R.. Prieš tai nupirko degtinės butelį. Kai jis nuėjo pas R., šis jam pasakė, kad negers, tačiau išgėrė nedaug. O jis gėrė daugiau, todėl jautėsi stipriai girtas. Kai lydėjo jį namo, jis jau nebeprisimena. Atmintis sugrįžo tada, kai greitosios pagalbos darbuotojai jį išnešinėjo iš namų. Kitą dieną atsigavus po operacijos, jo palatoje buvęs žmogus, paaiškino, kad jį buvo padūrę. Be to, daktaras jam paaiškino, kad jis yra labai stipriai sužalotas. Sakė, kad labai išdraskė. Viso savaitę gulėjo ligoninėje, mėnesį laiko gydėsi namuose. Reikėjo vaistus pirkti. Į procedūras nevaikščiojo. Apie patį užpuolimą nieko neprisimena. Kaltinamųjų nepažįsta. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti jį iš kaltinamųjų. 2000 Lt turtinę žalą sudaro sugadintų rūbų kaina. Be to, šiuo metu jis negali dirbti fizinio darbo, nes nejaučia šono, negali nieko kilnoti. Dirba statybose, todėl buvo pažemintas pareigose. Dabar nuolat vyksta į komandiruotes, todėl negali vaikščioti pas gydytojus. Jam neįgalumas nenustatytas. R. peilio tikrai nesinešiojo ir neturėjo.

Ekspertė S. Š. parodė, kad pagal jos kvalifikaciją ji gali atsakyti į klausimus apie asmens elgesį potrauminiu aspektu. Po įvykio žmogus buvo apžiūrėtas. Su psichika jokio ryšio nėra. Paties nusikaltimo metu M. nekonstatuota jokio psichikos sutrikimo. Už sąmonės būseną ji atsakyti negali. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas 2013-04-09/23 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto 4 klausimas bei atsakymas į jį. Klausimas: Ar T. M. po patirtų traumų, nurodytų dokumentų sąraše A-2578917/2012 galėjo suvokti savo veiksmus, juos kontroliuoti ar adekvačiai mąstyti, ar jis galėjo nesąmoningai, nevalingai atlikti gynybinius veiksmus užpuolikų atžvilgiu? Atsakymas: T. M. po patirtų traumų, nurodytų dokumentų išraše A-2578917/2012 galėjo suvokti savo veiksmus, juos kontroliuoti ir adekvačiai mąstyti, jis negalėjo nesąmoningai, nevalingai atlikti gynybinius veiksmus užpuolikų atžvilgiu (2 t., b.l. 149-150). Pagarsinus klausimą ir atsakymą, ekspertė patvirtino savo ekspertizės akto išvadą.

Ekspertė L. K. parodė, kad Č. ji nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą remdamasi Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.69 punktu. Ji matė tik randus ir įvertino sveikatos istoriją. Krūtinės ląsta, apimanti ir nugarą, tai yra krūtinė. Buvo pažeista krūtinės ląsta - žaizda po mentim, sužalotas kairysis plautis. Krūtinės ląsta - tai ir nugara. Tik tam, kad aiškiau būtų žmonėms, rašo „ nugara“. Buvo sužalota apatinė plaučio skiltis. Buvo kiauryminė žaizda. Buvo nustatytas sunkus sužalojimas, kadangi buvo pavojus gyvybei. Jei nukentėjęs nebūtų buvęs operuotas, jis būtų uždusęs. Daugiau sužalojimų nukentėjusiam nebuvo nustatyta.

Ekspertas G. A. C. parodė, kad nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Nurodė, kad krūtinės ląstos priekis - tai krūtinė, o nugara- tai nugara. Paaiškino, kad Specialisto išvados 5 punktas parašytas tik tam, kad būtų aiškiau, skaidriau ir nekeltų sumaišties. Pirma išvada skiriasi nuo papildomos išvados, kadangi papildomoje išvadoje atsirado naujas sužalojimas. Buvo padarytas kelio priekinio raiščio, menisko plyšimas. Buvo sužalotas kairio kelio raištis, kuris yra viduje. Išorinis meniskas yra tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio. Tam, kad plyštų tie raiščiau, turi būti poveikis iš išorės į viršų . Pats išorinis meniskas lūžo, nes susispaudė du kaulai. Patikslino išvados 4 punktą - raiščių plyšimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Trauminis poveikis turi būti iš išorės į vidų. Jis gali būti suduodant, tempiant. Griūnant, be smūgio jėgos, tokios traumos dažniausiai būna futbolininkams. Negali nustatyti, kaip buvo šiuo atveju. Kairio kelio sužalojimai - nesunkūs, o kiti sužalojimai - nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi yra ne vienas dalyvis šiame įvykyje, todėl reikia atskirti sužalojimus.Nukentėjusysis buvo operuotas, po ko jis gali valdyti kelio sąnarį, sulenkti koją, pakelti koją. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas – kai praranda 30 procentų bendro darbingumo. Tai būna, kai labai riboti kelio sąnario judesiai. Nukentėjęs pilnai buvo ištiesęs koją, ją sulenkia.

Liudytoja L. B. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, tame tarpe ir K. B. apklausą, kurios metu dalyvavo nepilnametės tėvas. Negalėjo taip būti, kad liudytoja, ar jos tėvai neskaitė surašyto protokolo. Protokole buvo surašyta taip, kaip liudytoja sakė. Pati mergina parašė, kad viskas surašyta teisingai. Liudytoja apklausoje minėjo, kad kartu su kaltinamaisiais ji ėjo pas M. draugę, tačiau ji pakeliui pasuko namo, todėl jie liko tryse. Be to, pati K. B. minėjo, kad po įvykio M. skambino ir sakė, kad rašys pareiškimą, kad neva jį apiplėšė ir pavogė telefoną ir 1000 Lt. Ji dar sakė, kad su M. elektroniniais laiškais aptarinėjo gynybinę taktiką. Mano, kad liudytoja meluoja sakydama, kad neatpažino peilio. Apklausos metu ji jos neklausė, ar peilis yra panašus, ar ne, o prašė konkrečiai parodyti peilį, kurį turėjo M..

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra remontavęs automobilį Tomui. O su Ž. J. gyvena viename rajone. R. Ž. yra jo pusbrolis, Č. – giminaitis. Grįžęs po darbo, prie namų vartų, rado Tomą, kuris buvo visas kruvinas. Jis nelabai orientavosi aplinkoje. Daugiau žmonių aplink nebuvo. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Prieš tai sklandė kalbos apie sužalojimą, sakė, kad kažką papjovė. Vėliau sužinojo, kas nukentėjusieji. Su Tomu apie tai nekalbėjo. Nuo įvykio vietos iki jo namų kažkur apie 800 m. Tomas nieko neminėjo apie telefoną, pinigus. R. Ž. buvo sutikęs, kai jis buvo grįžęs iš ligoninės. Jo koja buvo stipriai sužeista.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2012-10-20 išgirdo prie kelio triukšmą. Ji tuo metu buvo name, esančiame Naujo gyvenimo g. 32. Išėjusi į gatvę, pamatė, kad kaltinamieji mušė žmogų. Tada ji dar nepažinojo kaimynų. Tik vėliau pamatė, kad mušė Ž. R. Ž. yra jos kaimynas. Atrodo, kad Tomas ištraukė „štankietą“ ir juo skeryčiojosi. Visą įvykį matė 100 m. atstumu. Matė gulintį žmogų. Mažesnis stovėjo ant gatvės, o aukštesnis spardė gulintį. Vienas vyras ištraukė „štankietą“ iš tvoros ir juo smūgiavo R.. Negali pasakyti, kuris tai darė. Viskas vyko apie 10 min., gal ir trumpiau. Vienu metu ji nuėjo iki virtuvės, o grįžusi pamatė, kad kaltinamieji abu spardė R.. Tų asmenų, kurie spardė, ji nepažinojo. Aukštas vaikinas buvo su balta striuke, o žemesnis – su juoda. Dar žemesnis buvo su basliu. Policijos nekvietė. Užpuolikų niekas nemušė. Mušė dviese tik vieną Ž. Jis dejavo, šaukė. Po sumušimo jai neteko bendrauti su R. Č. ten nebuvo. Kad kaltinamieji ten buvo ji žino, nes juos matė. Jų veidų neįsidėmėjo, tačiau žino, kad aukštas buvo su balta striuke, o žemesnis – su juoda. Žino, kad Tomas yra aukštesnis. Kalbėjo su I. Ž., kuri jai pasakė, kaltinamųjų pavardes. Su nukentėjusiaisiais nėra giminės. Užpuolikus atpažino iš aprangos ir ūgio.

Nepilnametis liudytojas R. Ž. apklaustas dalyvaujant įstatyminei atstovei I. Ž. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Jis parodė, kad R. Ž. yra jo tėtis. Paaiškino, kad 2012-10-20 apie 19 val. jis motoroleriu lydėjo tėtį, kuris lydėjo iš savo mamos namų, esančių (duomenys neskelbtini) savo pusbrolį R. Č.. Važiavo priekyje, o tėvas su pusbroliu ėjo jam už nugaros. Važiuojant Naujojo gyvenimo gatvės gale prasilenkė su 3 jaunuoliais, kurie savo veiksmais bandė jį sustabdyti. Jam pravažiavus, jis buvo tikras, kad jie prisikabins prie tėvo ir jo pusbrolio. Sustojo ir žiūrėjo kas toliau bus. Tėtis su pusbroliu ėjo kaire kelio puse, o jie – dešine. Artėjant prie tėtės su pusbroliu, vaikinai perėjo gatvę. Vienas jaunuolis buvo aukštas, apsivilkęs baltą striukę, kitas – žemo ūgio, apsivilkęs juodą striukę, dar kitas – aukštas, apsivilkęs juodą striukę. Jie kažką pasakė tėčiui ir pusbroliui. Jaunuolis, kuris buvo apsivilkęs baltos spalvos striukę, turėjo dešinėje rankoje, stiklinį butelį ir juo sudavė tėčiui į kairę galvos pusę. Butelis sudužo. Tėtis dar bandė priešintis, tačiau jį mušė, spardė. Po vieno spyrio, jam įspyrus į koją, tėtis suklupo ir nugriuvo į griovį. Griovyje tėčiui smūgiavo į nugarą, galvą. Visi trys jaunuoliai jį trankė. Tai truko minutę laiko. Po to iš gretimo namo atėjo moterys ir nuvijo vaikinus. Jis pažinojo iš matymo vieną vaikiną – jis jų rajono gyventojas. Vaikinas, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos striukę sudavė tėčiui per galvą, spardė jį, buvo išsitraukęs peilį. Matė kaip smūgiavo peiliu, bet nematė, kaip įdūrė. O kiti vaikinai mušė dėdę. Nurodė, kad posėdžio metu, duodamas parodymus skaitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia. Mama jų nekoregavo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš pradžių atstumas nuo jo iki įvykio buvo gal 10 m., po to priartėjo jis ir buvo apie 3-4 m.

Iš 2012-10-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu Nr. 32. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta. ( 1 t., b.l. 13-19)

Iš Specialisto išvados Nr. pG758/13 (02), matyti, kad R. Ž. nustatyta kraujosruvos kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimas, padaryti buku daiktu; pjautinė žaizda dešiniame žaste padaryta pjaunančiu priverstinių judesių įvairiomisdaiktu; durtinė žaizda nugaros kairėje padaryta duriančiu daiktu; žaizda krūtinės kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimas galėjo atsirasti nuo kelio priverstinių judesių įvairiomis kryptimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 37-38)

Iš Specialisto išvados Nr. G2974/12 (02) matyti, kad R. Č. konstatuota durtinė-pjautinė-kiauryminė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu durančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-10-20. Durtinė-pjauntinė-kiauryminė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes yra pavojinga gyvybei. ( 1 t., b.l. 47)

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. 140-(175)-IS1-1855, matyti, kad ant tirti pateikto peilio, pateikto 2012-10-22 nukentėjusiojo R. Ž. daiktų, dokumentų pateikimo metu mėg Nr. 1 (nuo peilio rankenos), Nr. 2 (nuo peilio ašmenų dantukų) Nr. 35 rasto vyro kraujo genotipas sutampa su T. M. genotipu. Nr. 36 ( nuo peilio rankenos viršūnės) rasta žmogaus kraujo. Negalima atsakyti kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 36 rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vienas genotipas sutampa su T. M. genotipu. Ant pateiktos tirti Ž. J. striukės, paimtos 2012-11-20 kratos metu pas įtariamąjį Ž. J.. mėg Nr. 8 (nuo apykaklės kairiosios pusės užtrauktuko krašto), Nr. 37 (nuo dešinės rankovės laisvojo krašto) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su Ž. J. genotipu. Ant pateiktų tirti R. Ž. marškinėlių, pateiktų 2012-10-23 nukentėjusiojo R. Ž. daiktų, dokumentų pateikimo metu, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su R. Ž. genotipu. Ant pateikto tirti R. Ž. bliuzono, pateikto 2012-10-23 nukentėjusiojo R. Ž. daiktų, dokumentų pateikimo metu mėg. Nr. 16 (bliuzono kairės rankovės), mėg. Nr. 38 (bliuzono dešinės rankovės), mėg. Nr. 40 (blizono kairės rankovės išorinės pusės) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su T. M. genotipu; mėg. Nr. 17 ( bliuzono dešinės rankovės išorinės pusės), Nr. 39 (nuo bluzono išorinės pusės, dešinėje, prie pat bluzono dešinės šoninės siuvimo siūlės) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su R. Ž. genotipu. (1 t., b.l. 52-58)

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados Nr. 11-1147 (13), 11-1232 (13) matyti, kad tirti pateiktų R. Ž. ir R. Č. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis. Tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas durklas. Įvertinus atlikto trasologinio ir pluoštų tyrimų rezultatus daroma išvada jog yra didelė tikimybė, kad tirti pateikto R. Ž. bliuzono tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu durklu. (1 t., b.l. 60-67)

2013-03-13 akistatos metu tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir įtariamojo Ž. J., akistatos dalyviai pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (1 t., b.l. 135-136)

2013-03-13 akistatos metu tarp įtariamojo Ž. J. ir įtariamojo T. M., akistatos dalyviai pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (1 t., b.l. 137-138)

2013-03-13 akistatos metu tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir įtariamojo T. M., akistatos dalyviai pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (1 t., b.l. 139-141)

2012-10-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. Ž. atpažino įtariamąjį Ž. J., kurį jis apklausos metu apibūdino kaip žemo ūgio jaunuolį ir kuris 2012-10-20 mušė jo tėtį R. Ž. ir tėčio pusbrolį R. Č.. Jis jį atpažino iš plaukų ir veido bruožų. ( 1 t., b.l. 142-143)

2012-10-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. Ž. atpažino T. M., kuris 2012-10-20 Naujo gyvenimo gatvėj mušė jo tėtį R. Ž. ir tėčio pusbrolį R. Č.. Jis šį vaikiną apklauso metu apibūdino kaip vaikiną aukšto ūgio ir buvusį su juodos spalvos striuke. Jis šį vaikiną atpažino iš plaukų ir bendrų veido bruožų. (1 t., b.l. 148-150)

2012-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. Ž. atpažino Ž. J. kaip asmenį, kuris 2013-10-20 (duomenys neskelbtini) jį sužalojo, tai yra jį spardė ir smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas. Šį asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų. ( 1 t., b.l. 151-152)

2012-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. Ž. atpažino T. M. kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime, kurio metu jis buvo sužalotas 2012-10-20, (duomenys neskelbtini). Šis asmuo jį mušė, tai yra jis spardė ir smūgiavo rankomis. Šis asmuo buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Šį asmenį jis atpažino iš bendrų veido bruožų. ( 1 t., b.l. 154-155)

2012-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas J. V. atpažino T. M., kaip asmenį, kuris 2012-10-20 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) buvo kartu su Ž. J., būrtent jis buvo apsirengęs baltos spalvos viršutiniais drabužiais ir jis valėsi kruvinas rankas į jo automobilio variklio dangtį. Jis šį asmenį atpažįsta iš jo pailgos veido formos ir iš kitų veido bruožų. ( 1 t., b.l. 157-159)

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytoja K. B. atpažino peilį, kurį ji matė turint T. M. 2012-10-20 prie parduotuvės ,,Po egle“, (duomenys neskelbtini) ir kuriuo jis mosikavosi. ( 1 t., b.l. 160)

Iš 2012-11-20 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas įtariamąjį Ž. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta juodos spalvos striukė, batai (kedai) juodos spalvos su trimis baltos spalvos juostelėmis ant batų šonų, su užrašu ,,Good/year“, juodos spalvos kelnės su užrašu ,,Audimas“, juodos spalvos džemperis. ( 1 t., b.l. 20)

Iš 2012-11-13 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas įtariamąjį T. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta baltos spalvos bliuzonas ,,SI05 Jeans DEPT COI PANY“ firmos, baltos spalvos bliuzonas su kapišonu su užrašu ,,Fulham“, mėlynos spalvos džinsinės kelnės. ( 1 t., b.l. 23)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. veikose, visiškai įrodytos. Kaltinamojo T. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., kaltinamojo Ž. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., nes kaltinamasis T. M. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam R. Ž. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o kaltinamasis Ž. J. sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamųjų parodymus dėl įvykio aplinkybių visų įrodymų viseto kontekste. Dėl tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvykusio žodinio konflikto, kuris pasireiškė žodžiais, jis peraugo į smurto panaudojimą iš asmeninių paskatų.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad konflikto metu buvo sužaloti du asmenys – R. Č. ir R. Ž.. Nukentėjusiojo R. Ž. sužalojimo laipsnį patvirtino specialisto išvada (1 t., b.l. 37-38), kurioje jam konstatuotos kraujosruvos kaktoje, kairio smilkinio, pakaušio, viršugalvio srityse, dešinės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaštakose, gaktos srityje, dešinio kelio srityje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyšimas, kurie padaryti buku daiktu, pjautinė žaizda dešiniame žaste, kuri padaryta pjaunančiu daiktu, durtinė žaizda nugaros kairėje, kuri padaryta duriančiu daiktu, žaizda krūtinės srityje. Sužalojimai buvo padaryti dvidešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo R. Č. sužalojimo laipsnį patvirtino specialisto išvada (1 t., b.l. 47), kurioje jam konstatuota durtinė – pjautinė- kiauryminė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiesiems padarytais sužalojimais.

Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad sužalojimai tiek R. Č., tiek R. Ž. buvo padaryti to paties incidento metu.

Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus). Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną nuvažiavo susitikti su Ž. J. vienas, kad vėliau atvyko ir Ž. J. draugė. Einant jiems namo, jie išsiskyrė su drauge, o po to buvo užpulti kitų asmenų. Neigia vartojęs smurtą, dūręs peiliu.

Nors kaltinamasis T. M. neigia padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltinimus. Teismo nuomone, nors nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis T. M. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs, visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur jis kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad iškilus konfliktui, jis gavo smūgį, o tada peiliu smogė kitam į nugarą, kad jis visada nešiojasi su savim peilį, kad susitikę su Ž. J. jie trise gėrė brendį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjo atliekama apklausa turi specifinę įrodomąją reikšmę, jos metu gautais parodymais teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą duoti parodymai buvo gauti apklausiant kaltinamąjį T. M. praėjus nedaug laiko po įvykio, ją apklaususiai tyrėjai nekilo įtarimo dėl jo būsenos, parodymus jis dėstė išsamiai. Be to, T. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, visiškai prieštarauja kito kaltinamojo- Ž. J. duotiems parodymams, kad T. M. su juo atvažiavo susitikti su draugu, kad jie gėrė brendį, kad po to prie jų prisijungė jo draugė, kad po to jie ėjo namo ir įvyko konfliktas su nukentėjusiaisiais. Pripažino, kad pirmas spyrė R. Ž., kad mušė R. Č.. Po to atbėgo kiti žmonės ir pradėjo juos mušti. Šie Ž. J. parodymai neprieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Kaltinamojo T. M. parodymus paneigia ir liudytojų K. B., R. Ž., L. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su Ž. J. buvo T. M. ir trečias asmuo. Kaltinamojo T. M. parodymus, kad jis nedūrė nukentėjusiesiems, paneigia liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jiems būnant prie parduotuvės, T. M. išsitraukė peilį ir, norėdamas parodyti, koks jis aštrus, smeigė juo į medį. Peilis buvo juodos spalvos rankena ir ant ašmenų buvo dantukai. Taip pat nurodė, kad kitą dieną jai skambino Ž. J., kuris pasakojo, kad T. M. padūrė žmones, kad jis jam skambino „Skype“ ir minėjo, kad papasakos policijai, kad būtent jis buvo užpultas (1 t., b.l.107-108).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad K. B. atpažino peilį, kurį matė turint T. M. 2012-10-20 prie parduotuvės ir kuriuo jis mosikavosi (1 t., b.l. 160-161). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja K. B. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad davė parodymus nedalyvaujant tėvams, t.y. ne savo valia. Tačiau liudytoja L. B. paneigė šiuos liudytojos K. B. parodymus.

Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis T. M., apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su savimi turėjo peilį, kurio rankena yra juodos spalvos plastmasine rankena, kas atitinka specialisto išvadoje apibūdinto nusikalstamos veikos padarymo įrankio apibūdinimą (1 t., b.l. 52-57). Be to, liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad T. M. visą laiką su savim turėjo peilį, patvirtina ir nepilnamečio liudytojo K. Ž. parodymai, kad jis matė, kaip asmuo, apsirengęs baltos spalvos striuke, dūrė su peiliu jo tėčiui (1 t., b.l. 95-96). Šio liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie atitinka ištirtų įrodymų visetui. Be to, šis liudytojas atpažino Ž. J. (1 t., b.l. 142-144) ir T. M. (1 t., b.l. 148-150), kaip asmenis, kurie sumušė ir peiliu sužalojo jo tėvą R. Ž. ir dėdę R. Č.. Tai, kad asmuo su balta striuke yra T. M., patvirtino ir liudytojas D. B., nurodydamas, kad jo pažįstamas Tomas, kurį rado griovyje sėdinti visą kruviną buvo su balta striuke (1 t., b.l. 109-110). Be to, kaltinamojo T. M. nusikalstamą veiką patvirtino ir tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. M. ir R. J. parodymai, kad jos matė, kaip vaikinas, apsirengęs baltos spalvos striuke, mušė ir spardė nukentėjusįjį (1 t., b.l. 113-114, b.l. 115-116).

Kaltinamasis T. M. nurodė, kad jis pats buvo užpultas ir sumuštas, pateikė Medicinos dokumentų išrašą dėl po įvykio patirtos galvos traumos (2 t., b.l. 67). Specialisto išvada patvirtina, kad T. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 69-70). Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų viseto, kaltinamasis T. M. buvo užpultas nežinomų asmenų grupės, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. B. paaiškino, kad dar iki jiems išsiskiriant matė, kad T. M. ranka buvo kruvina (1 t., b.l.107-108), o liudytojas G. V. parodė, kad dar iki to įvykio matė parke tą patį vaikiną su balta striuke, kurio striukė jau ir tada buvo sukruvinta (1 t., b.l. 102).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. nusikalstamos veikos visiškai įrodytos, t.y. neginčijamnai įrodyta, kad nukentėjusiesiems einant gatve, jie buvo užkabinti kaltinamųjų ir nežinomo trečio asmens. Iš pradžių vyko apsižodžiavimas, o po to muštynės, t.y. muštynės įvyko kaltinamųjų iniciatyva, kaltinamieji ir nežinomas trečias asmuo nukentėjusiuosius mušė, o vėliau T. M., išsitraukęs peilį, dūrė nukentėjusiesiems. Nustatyta, jog vėliau kiti asmenys, gindami nukentėjusiuosius, sužalojo kaltinamuosius. Kaltinamojo T. M. parodymai, kad jo veiksmai buvo savigyna, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir vertintini kritiškai.

Kaltinamieji T. M. ir Ž. J. kalti ir baustini.

Dėl bausmės paskyrimo.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems T. M. ir Ž. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skiriamos, vadovaujantis LR BK 54 str. -61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis T. M. padarė vieną sunkų ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 5 d., 15 str.), anksčiau teistas už analogiškus tyčinius nusikaltimus (2 t., b.l. 117-118), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus viešajai tvarkai (LR BK 284 str. 1 d.) ir žmogaus sveikatai (BK 138 str. 1 d.) (2 t., b.l. 129-131), nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis T. M. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 119-121), niekur nedirbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (2 t., b.l. 122,123), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 133), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b.l. 135), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 137), jis šiuo metu, iki nusikalstamos veiklos padarymo ir nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2012-10-20 nesirgo jokia psichikos liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikdymu, jam priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos, po patirtų traumų galėjo suvokti savo veiksmus, juos kontroliuoti ir adekvačiai mąstyti, jis negalėjo nesąmoningai, nevalingai atlikti gynybinius veiksmus užpuolikų atžvilgiu (2 t., b.l.149-150). Iš to teismas sprendžia, kad T. M. yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina griežčiausia LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatyta ir vienintelė LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str., 56 str. 1 d.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. M. padarė smurtinius nusikaltimus prieš du asmenis, į tai, kad kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas sprendžia, kad T. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina sankcijoje už sunkesnį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Kaltinamasis Ž. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus (3 t., b.l. 48-52), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus turtui (LR BK 178 str. 2 d.) (3 t., b.l. 39-40) ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis Ž. J. baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 44-47), niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (3 t., b.l. 53, 54), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b.l. 70), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b.l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 72), jam skirti atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (3 t., b.l. 76). Atsižvelgtina, kad Ž. J. padarė smurtinį nusikaltimą prieš du asmenis, į tai, kad kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš to teismas sprendžia, kad Ž. J. yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina griežčiausia LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str., 56 str. 1 d.).

Teismų praktikoje laikytina, kad jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t.y. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 135 ar 138 str. atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-249/2009). Būtent taip yra ir nagrinėjamu atveju, tai yra T. M. kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., Ž. J. – pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 str. 5 d. 1 p. įtvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi abu kaltinamieji nusikalto per ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. jiems šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Į bausmės laiką T. M. įskaitytinas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas, nuo 2012-11-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b.l. 40,41, 75-76, 88-90, 101-102, 110-111, 3 t., b.l. 130-131, 4 t., b.l. 13-14, 121-122) (BPK 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam T. M. paskirta kardooji priemonė–suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką Ž. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas nuo 2012-11-20 – 2013-03-18 (3 t., b.l. 2, 19-20, 32-33) (BPK 140 str. 9 d.). Kaltinamajam paskirtosios kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (3 t., b.l. 38).

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4638,19 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 124-125). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. nuo 2012-10-20 iki 2012-10-26 buvo gydomas LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose dėl krūtinės ląstos užpakalinės sienos žaizdos. Taip pat 2012-10-26 pacientui LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose suteikta skubiosios pagalbos paslauga dėl ūminio pilvo skausmo bei suteiktos gydytojų specialistų konsultacijos. Tęsiant gydymą asmuo nuo 2012-10-30 iki 2012-11-30 lankėsi UAB „Sargėnų sveikatos centre“, kur buvo konsultuotas bendrosios praktikos gydytojo. 2012-11-02 VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje R. Č. suteikta radiologo konsultacija. Už minėtas asmens sveikatos priežiūros sumokėta 1590,32 Lt. R. Ž. 2012-10-20 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos bei atlikta kompiuterinė tomografija dėl pilvo nugaros apatinės dalies ir dubens raumenų bei sausgyslių sužalojimo, taip pat suteikta skubiosios pagalbos paslauga dėl alkūnės žaizdos. Vėliau dėl kelių kelio struktūrų sužalojimo pacientui 2012-10-21 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose taip pat suteikta skubiosios pagalbos paslauga bei ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija. Laikotarpyje nuo 2012-10-22 iki 2012-10-31 asmuo lankėsi VšĮ Kauno centro poliklinikoje dėl pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens dauginių sužalojimų. Taip pat VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje 2012-10-26 R. Ž. atlikta magnetinio rezonanso tomografija. Asmuo dėl kelio struktūrų sužalojimo 2012-11-02 iki 2012-11-05 buvo gydomas LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. Tęsiant gydymą nuo 2012-11-15 iki 2013-02-11 lankėsi VšĮ Kauno Centro poliklinikoje, kur buvo konsultuotas bendrosios praktikos gydytojo.2013-02-12 pacientui minėtoje įstaigoje buvo suteiktos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos. Taip pat dėl kelio struktūrų sužalojimo 2013-02-18 bei 2013-02-25 pacientui suteiktos bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos VšĮ Kauno Centro poliklinikoje. Už pacientui suteiktas paslaugas sumokėta 3047,87 Lt. Iš viso už abiems pacientams suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 4638,19 Lt.

Teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiesiems, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiųjų patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių.

LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nukentėjusysis R. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 00 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 145-146), nukentėjusysis R. Ž. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 164-165). Kaltinamieji su pareikštais ieškiniais nesutiko.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis R. Č. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis ir dvasinis skausmas, t.y. po įvykio dėl padarytų sužalojimų kentė didelius skausmus, jam buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai, net ir išėjus iš ligoninės dar ilgą laiką jautė skausmą, nerimą, baimę, be raminamųjų vaistų negalėjo užmigti naktimis. Be to, iki šiol nesijaučia saugus eidamas namo nei už save, nei už savo artimuosius, kadangi buvo sužalotas likus vos keliasdešimt metrų iki namų. Nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasinio pobūdžio pakenkimai, išgyvenimai, nerimas dėl sveikatos dabar ir ateityje.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiojo sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamas ne vien įvykęs faktas, bet ir ateities požiūriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos nusikaltimo pasekmės yra susijusios su dideliais sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu, darbingumo netekimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje. Dėl nusikalstamos veikos kilę sunkūs padariniai išliks visam nukentėjusiųjų gyvenimui. Sužalojimai iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą ir tai turės įtakos nukentėjusiųjų tolesniam gyvenimui. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems padarytas agresyvumu. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat ir galiojančia teismine praktika, iš kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. solidariai priteistina 12 000 Lt neturtinės žalos atlygimo nukentėjusiojo R. Č. ir 8000 Lt R. Ž. naudai.

Be to, nukentėjusysis R. Č. nurodė, kad turtinę žalą sudaro dėl atsiradusio nedarbingumo sumažėjusios pajamos, patirtos išlaidos medikamentams ir medicininėms priemonėms, sugadinti drabužiai, susidarė kelionės išlaidos pas medikus. Viso 2000 Lt. Nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad jo patirtą 5000 Lt turtinę žalą sudaro lėšos, skirtos gydimuisi. Teismas mano, kad nukentėjusieji R. Č. ir R. Ž. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Nagrinėjamoje byloje pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nukentėjusieji aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, kiek galėjo, pateikė turimus kvitus, patvirtinančius nurodomas išlaidas (3 t., b.l. 171-202, 206-207, 4 t., b.l. 25-28). Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. solidariai priteistina 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. Č. naudai ir ir 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. Ž. naudai

durklas (peilis), mikrodalelės, paimtos nuo peilio, R. Č., R. Ž., Ž. J., T. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Kauno raj. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

Ž. J. striukė, kelnės, marškinėliai, sportiniai bateliaui, perduoti saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Ž. J.;

R. Ž. bliuzonas, marškinėliai, perduoti saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinoi R. Ž.;

R. Č. striukė, sportinis švarkas, marškinėliai, perduoti saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. Č.;

T. M. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašas, pildyk TELE2 SIM kortelės laikiklis, raktų ryšulys su dviem raktais, 20 Lt banknotas, 3 litai monetomis, juodos spalvos vyriška rankinė, pagal pakvitavimą atiduoti T. M. mamai A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini A. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dejiems) metams;

pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mretams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką T. M. įskaitytis laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtą laiką, nuo 2012-11-13 iki 2014-020-21 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam T. M. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtą bausmę.

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvėds atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2012-03-12 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikamnt dalinį bausamių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką Ž. J. įskaityti laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-20 – 2013-03-18.

Kaltinamajam Ž. J. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodišką registravimąsi policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskrtąją bausmę.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. 12 000 (dvylika tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 2000 (du tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo R. Č. naudai.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. 8000 (aštuonis tūkstančius) Lt neturtinės žalos ir 5000 (penkis tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo R. Ž. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. M. ir Ž. J. 4638,19 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 19 cnt) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

durklą (peilį), mikrodaleles, paimtas nuo peilio, R. Č., R. Ž., Ž. J., T. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

Ž. J. striukę, kelnes, marškinėlius, sportinius batelius, perduotus saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. J.;

R. Ž. bliuzoną, marškinėlius, perduotus saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Ž.;

R. Č. striukę, sportinį švarką, marškinėlius, perduotus saugoti Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Č.;

T. M. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašą, pildyk TELE2 SIM kortelės laikiklį, raktų ryšulį su dviem raktais, 20 Lt banknotą, 3 litus monetomis, juodos spalvos vyrišką rankinę, pagal pakvitavimą atiduotus T. M. mamai A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.