- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- A2-128-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- E. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-128-544/2023
teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04420-2021-8
2023 m. vasario 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) E. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9351-1136/2022 pagal pareiškėjos E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. 2022 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 916,56 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį Nr. e2A-333-278/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
3. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Teigė, jog jos veiksmai iškertant 11 vnt. pušų, 1 vnt. eglės ir 26 vnt. baltalksnių nepilnamečiam sūnui N. J. priklausančiame miško sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėtas veikimas, nedarantis žalos aplinkai ir sąlygotas būtinumo. Nesutiko, kad iškirto 11 vnt. žalių pušų ir 1 vnt. žalios eglės, padarė žalos aplinkai. Spygliuočiai buvo pažeisti kenkėjo, pagal požymius – viršūninio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų, nudžiūvę. 26 iškirsti baltalksniai buvo menkaverčiai medžiai, trukdę kitų medžių augimą. Be to, jie nebuvo nurodyti miškotvarkos projekte miško sklype. Nukirstų medžių būklės įvertinti nebuvo galima, nes dėl pareiškėjai suteiktos konsultacijos jai buvo žinoma, jog nukirstus medžius reikia nedelsiant išvežti iš miško, taip apsaugant mišką nuo kenkėjų plitimo. Šį faktą patvirtina naujai paaiškėjusi aplinkybė, esanti proceso atnaujinimo pagrindu – 2022 m. rugpjūčio 3 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo elektroniniu paštu jai pateiktas atsakymas į prašymą likviduoti kenkėjus ir kitomis priemonėmis išsaugoti mišką, kuriame nurodyta, kad miško savininkai yra atsakingi už miško būklę, ten atliekamus atrankinius ir sanitarinius kirtimus, kitų būtinų priemonių taikymą. Atsakovė sūnaus miške 2022 m. kovo mėnesį pasodino 55 egles, 65 pušis, puoselėja mišką, laikosi privalomų įstatymų, tačiau kompetentingos valstybės institucijos iš esmės riboja jos nepilnamečio sūnaus teises į asmeninio miško saugumą, todėl nesupranta, už ką yra baudžiama ir kodėl teismas ignoruoja jos teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos E. J. prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėja kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją su prašymu likviduoti miške kenkėjus ar kitomis priemonėmis išsaugoti mišką. VĮ Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas M. I. 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku informavo, kad, vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai. Miško valdytojai, savininkai turi saugoti savo nuosavybę ir laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Remiantis šia konsultacija ir kitomis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo iš esmės teismų jau nagrinėtus motyvus, kurie buvo išsamiai nurodyti jos procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, kurie buvo aptarti ir patikrinti teismuose. Pažymėjo, jog VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. konsultacija, kurioje nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys miško savininko pareigą laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai. Miškų įstatymas buvo priimtas dar 1994 m. lapkričio 22 d., Miško sanitarinės apsaugos taisyklės aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos 2007 m. balandžio 11 d.,
todėl, pareiškėjai 2020 m. liepos 4 d. atliekant kirtimą, neabejotinai galiojo.
7. Vertindamas pareiškėjos nurodomą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindą proceso atnaujinimui, teismas akcentavo, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir paliktas nepakeistas. Pareiškėja nenurodė, kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė pirmosios instancijos teismas, dėl ko būtų pagrindas naikinti sprendimą ar jį pakeisti (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja E. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 tenkinti.
9. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties 16 punktu, kuriame klaidingai sakoma, kad ji nenurodė, kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė pirmosios instancijos teismas, dėl ko būtų pagrindas naikinti sprendimą. Kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini) 6 sklype nėra augančių baltalksnių, o tik jauni pavieni krūmynai, trukdantys augti pilnaverčiams medžiams. Jokių žalių medžių nebuvo kertama, o sergančių pušų ir eglių kamienai bei šakos buvo su nurudavusiais, negyvais spygliais, pažeisti kenkėjo, pagal požymius – plintančio viršūninio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų, todėl yra laikomi sausuoliais, kurių kirtimams nereikalingas nei pranešimas, nei leidimas. Atsakovės veiksmai iškertant 11 vnt. pušų, 1 vnt. eglės ir 26 vnt. baltalksnių buvo teisėtas veikimas, nedarantis žalos aplinkai, kadangi buvo sąlygotas būtinumo (pareigos). Pažymi, jog krintant kertamam medžiui miške bet kuriuo atveju lūžta greta esančių medžių šakos ar kiti šalia esantys jaunesni medžiai, kurie savaime negali būti objektyvus įrodymas, kad tai šakos nuo nukirstųjų medžių.
10. Apeliantės teigimu, jos atliktas vėlyvas pranešimas apie sergančių medžių kirtimą neturėtų sudaryti pagrindo tiek piniginės baudos skyrimui, tiek žalos atlyginimo priteisimui. Ji veikė laikydamasi Miškų įstatymo 9 straipsnio, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų. Be to, kaip motina, ji turi pareigą rūpintis savo nepilnamečio vaiko turtu ir atlikti sergančio miško iškirtimus, priešingu atveju, būtų nubausta už miško nepriežiūrą, nukentėtų vaiko turtinės teisės ir teisėti interesai. Teismai savo sprendimais pripažindami ją veikus neteisėtai atėmė teisę tinkamai rūpintis vaiko turtu, pažeidė jos teises.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad teismo skundžiamoje nutartyje aiškiai įvardinti argumentai ir kokiu teisiniu pagrindu atsisakyta atnaujinti procesą. Teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą byloje nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl prašymo panaikinti skundžiamą nutartį bei tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja nepateikė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo nutarties dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti atskirojo skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais atskirajame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
17. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, sąrašas yra baigtinis.
18. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, kad, jos manymu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, taip pat naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jos prašymą atnaujinti procesą ir laikosi pozicijos, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktuose numatyti pagrindai procesui atnaujinti, kurių teismas be pagrindo nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.
20. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus šiame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
22. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl kurios ji tvirtina įgijusi teisę per 3 mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo, laiko 2022 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo atsakymą į jos kreipimąsi dėl sergančio miško kenkėjų likvidavimo, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Miškų įstatymo 19 straipsnio, 5 straipsnio 6 dalimi, privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, miško valdytojai, savininkai turi saugoti savo nuosavybę ir laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną.
23. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo teismų ištirtus ir įvertintus argumentus ir motyvus apie tai, kad miško kirtimas buvo atliktas teisėtai, pagrįstai, siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus turtą, nes buvo kertami užkrėsti bei nevertingi medžiai, medžių pažeidimų dėl ligų nebuvo galima nustatyti, nes mediena turėjo būti skubiai išgabenta iš miško. Šios aplinkybės buvo išsamiai nurodytos apeliantės atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, 2022 m. kovo 28 d. apeliaciniame skunde, patikrintos ir įvertintos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirąjį skundą apeliantė taip pat grindžia tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais bei motyvais.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo atsakymas į apeliantės kreipimąsi dėl sergančio miško kenkėjų likvidavimo, kuriame nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys miško savininko pareigą laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai. Pažymėtina, kad teismai, išnagrinėję ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatavo, jog: medžiai buvo iškirsti E. J. valia, todėl ji sklype, nuosavybės teise priklausančiame atsakovės nepilnamečiam sūnui, organizuodama medžių kirtimo darbus privalėjo atlikti visas su tuo susijusias teises ir prievoles; ji atsako už šioje miško valdoje vykdomus darbus, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų, kad nebūtų pažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai; yra atsakinga už padarytą žalą aplinkai ir pagal įstatymą privalo atlyginti žalą; teiginiai, kad baltalksniai nepagrįstai yra įtraukti į neteisėtai iškirstų medžių sąrašą, nes medžiai yra menkaverčiai ir jų nukirtimu žala nepadaryta, vertintini kritiškai, nes bet kokiam medžių kirtimui buvo reikalingas leidimas; medžių atsodinimas sūnaus miške nesudaro pagrindo atleisti nuo padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių iš tikrųjų naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei į nutarties 21 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog apeliantės prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.
25. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo atsakymas į apeliantės kreipimąsi dėl sergančio miško kenkėjų likvidavimo, jeigu jį ir laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, tai tokia aplinkybė neegzistavo priimant 2022 m. vasario 25 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022. Kaip jau minėta (20, 21 nutarties punktai), naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą.
26. Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
27. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą; c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus šios nutarties 26, 27 punktuose nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra pagrindo, nes 2022 m. vasario 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, kurioje procesą siekia atnaujinti apeliantė, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2022 m. birželio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-333-278/2022 paliktas nepakeistas.
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei vertindamas šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, būtų netinkamai taikęs procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.