- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- A2-9351-1136/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04420-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, panaikinti 2022 m. vasario 25 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos.
3. Prašyme teigė, kad atsakovės veiksmai iškertant 11 vnt. pušų, 1 vnt. eglės ir 26 vnt. baltalksnių nepilnamečiam sūnui N. J. priklausančiame miško sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėtas veikimas, nedarantis žalos aplinkai ir sąlygotas būtinumo. Nesutiko, kad iškirto 11 vnt. žalių pušų ir 1 vnt. žalios eglės, padarė žalos aplinkai. Spygliuočiai buvo pažeisti kenkėjo, pagal požymius – viršūninio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų, nudžiūvę. 26 iškirsti baltalksniai buvo menkaverčiai medžiai, trukdę kitų medžių augimą. Be to, jie nebuvo nurodyti miškotvarkos projekte miško sklype.
4. Nukirstų medžių būklės įvertinti nebuvo galima, nes dėl pareiškėjai suteiktos konsultacijos, jai buvo žinoma, kad nukirstus medžius reikalinga nedelsiant išvežti iš miško, taip apsaugant mišką nuo kenkėjų plitimo. Šį faktą patvirtino ir naujai paaiškėjusi reikšminga aplinkybė – 2022 m. rugpjūčio 3 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos specialisto elektroniniu paštu suteikta konsultacija, kurioje nurodyta, kad miško savininkai yra atsakingi už miško būklę, ten atliekamus atrankinius ir sanitarinius kirtimus, kitų būtinų priemonių taikymą. Atsakovė sūnaus miške 2022 m. kovo mėnesį pasodino 55 egles, 65 pušis, puoselėja mišką, laikosi privalomų įstatymų, todėl nesupranta, už ką yra baudžiama.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimu ir prašo jį atmesti.
6. Nurodė, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą atkartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant civilinę bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų, administracinio nusižengimo byloje abiejų instancijų teismų. Šiuose sprendimuose teismai jau pasisakė dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo kertant mišką, padarytos žalos gamtai dydžio. Pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nepašalina jos pareigos gauti leidimą miško kirtimui arba aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Teigė, kad nesutinka su pareiškėjos prašyme išdėstytais motyvais, mano, kad tai yra pareiškėjos gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytos žalos valstybei atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. prašymas netenkintinas, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
8. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. priteisė iš atsakovės 916,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas. 2022 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 įsiteisėjo.
9. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje nustatytas išsamus proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas.
10. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taip pat, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jei nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 5 metai (CPK 368 straipsnis).
11. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėja kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, prašant likviduoti miške kenkėjus ar kitomis priemonėmis išsaugoti mišką. VĮ Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas M. I. 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku informavo, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai. Miško valdytojai, savininkai turi saugoti savo nuosavybę ir laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Remiantis šia konsultacija ir kitomis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos.
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas reiškia, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė turėjo egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.
13. Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodomi iš esmės teismų jau nagrinėti motyvai: pareiškėja pakartotinai teigia, kad miško kirtimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, nes buvo kertami užkrėsti bei nevertingi medžiai, siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus turtą, medžių pažeidimų dėl ligų nebuvo galima nustatyti, nes mediena turėjo būti skubiai išgabenta iš miško. Pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo išsamiai nurodytos E. J. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022, 2022 m. kovo 28 d. pateiktame apeliaciniame skunde bei aptartos ir patikrintos instancine tvarka tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
14. VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. konsultacija, kurioje nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys miško savininko pareigą laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai. Miškų įstatymas buvo priimtas dar 1994 m. lapkričio 22 d., todėl pareiškėjai 2020 m. liepos 4 d. atliekant kirtimą, neabejotinai galiojo minėto įstatymo reikalavimai. Lygiai pat, Miško sanitarinės apsaugos taisyklės aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos 2007 m. balandžio 11 d. Bendrasis principas sako, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti. Kartu pridurtina, kad pareikšti prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą galima tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. Kaip jau nurodyta nutarties 13 punkte, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir paliktas nepakeistas. Pareiškėja nenurodė, kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė pirmosios instancijos teismas, dėl ko būtų pagrindas naikinti sprendimą ar jį pakeisti (CPK 178 straipsnis).
17. Nagrinėtame civiliniame ginče nebuvo paneigta pareiškėjos teisė ir pareiga tinkamai rūpintis nepilnamečiui sūnui priklausančiu miško sklypu, tačiau atlikdama miško kirtimus ji privalėjo laikytis nustatytos procedūros, t. y., gauti leidimą miško kirtimui arba pranešti apie planuojamą atlikti miško kirtimą.
18. Teismas, atsižvelgęs į nutarties 13-14,16 punktuose nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais. Pareiškėjos prašymas atmestinas, procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022 atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos E. J. prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-391-1137/2022.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.