- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- e2-391-1137/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04420-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
dalyvaujant ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. K., S. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 916,56 eurų žalos aplinkai atlyginimą, 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo ieškinį grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis:
1.1 2020-07-19 tikrindamas privačią miško valdą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., priklausančioje nuosavybės teise E. J. nepilnamečiam sūnui N. J., įvykdytas savavališkas, kirtimas.
1.2 E. J. organizavo savavališką miško kirtimą ir ištraukimą neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką. Iškirsta 38 vnt. žalių medžių (kurių tūris yra 11,463 m3 medienos), iš jų 11 pušų, kurių bendras tūris yra 6,809 m3 medienos, 26 baltalksniai, kurių bendras tūris 3,837 m³ medienos ir 1 eglė, kurios tūris 11,463 m³ medienos, tuo padarant 916,56 Eur žalą miškui.
1.3 Neteisėto kirtimo faktą įrodo 2019 m. liepos 10 d. kelmų matavimo aktas ir 2019 m. liepos 16 d. medžių kelmų vertinimo pažyma.
1.4 Dėl šio administracinio teisė pažeidimo Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMT-ANR P-177-2020 ir 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-48-2020 už neteisėtą miško kirtimą E. J. paskirta 847 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 str. 2 d. ir 274 str. 2 d. Apskundus nutarimą Panevėžio apylinkės teismas savo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi E. J. skundą atmetė. Jai apskundus šią teismo nutartį Panevėžio apygardos teismas savo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
1.5 Miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini) sklype medžiai (pušis, eglė) iškirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl žalos aplinkai dydis, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini), 6 sklype medžiai (baltalksniai) iškirsti I brandumo grupės (jaunuolyne) medyne, koeficientas nėra taikomas. Neteisėtai iškirsti 38 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 11,463 m3 medienos. Pagal šiuos rodiklius, padarytos žalos aplinkai dydis yra: 7,626 m³ x 60 Eur/m³ x 1,5 + (3,837 m³ x 60 Eur/m³ ) = 916,56Eur. Atsakovei 2021-02-24 buvo pateikta pretenzija su pasiūlymu gera valia atlyginti aplinkai padarytą 916,56 Eur žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.
1.6 Kadangi atsakovės atliktas kirtimas nepatenka nei į vieną kirtimų rūšį, tačiau ir tam, kaip minėta reikalinga gauti leidimą, dėl kurio net nebuvo kreiptasi, todėl atsakovės 38 vnt žalių medžių iškirtimas, neturint tam kompetentingos institucijos išduoto leidimo laikytinas neteisėtu. Be to, ir pati atsakovė administracinėje byloje pripažino aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo. Neginčijo, jog kirtimą organizavo ji, neturėdama leidimo, taigi jos neteisėti veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo manymu, yra įrodyti.
1.7 Teismo posėdžio metu A. K. ir S. T. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. J. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašo ieškinio netenkinti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Pareiškėjos veiksmai, iškertant 11 vnt. pušų, 1 vnt. eglės ir 26 vnt. baltalksnių buvo teisėtas veikimas, nedarantis žalos aplinkai, kadangi buvo sąlygotas būtinumo (pareigos) įpareigotas įstatymu tai daryti, saugant nepilnamečio vaiko N. J. turtą (mišką) ir dėl to, kad atsakovas nesiima savalaikių ir kompetentingų savo veiksmų pagal Miškų įstatymą ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, Privačių miškų naudojimo taisykles, Miško savininko atsakomybes taisykles, kad apsaugoti mišką nuo plintančių kenkėjų.
Šalies argumentai
2.2 Pareiškėja niekada nesutiko ir nesutinka, kad ji iškirto 11 vnt. žalių pušų, 1 vnt. žalios eglės. Šie spygliuočiai medžiai buvo pažeisti kenkėjo, pagal požymius - plintančių viršūninio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų.
2.3 Negalima sutikti su Atsakovo teiginiais apie 11 vnt. žalių pušų, 1 vnt. žalios eglės neteisėtą iškirtimą, kadangi šie medžiai buvo nudžiūvę dėl kenkėjų padarytų pažeidimų ir tikrinimo metu šių kamienų įvykio vietoje nebebuvo, kad medžiai buvo sausi su nurudavusiais spygliais ir pamėlusia mediena patvirtino ir teismo metu apklaustas V. A., kuris padėjo nupjautus medžius patraukti į miško pakraštį, kadangi dėl suteiktos konsultacijos E. J., viešai prieinamos informacijos ir pagal Miško Sanitarines Apsaugos taisykles bei pagal Miškų Įstatymą - juos nedelsiant buvo reikalinga išvežti iš miško (išgabenant ir pažeistas šakas), siekiant apsaugoti mišką, kad nebeplistų kenkėjai. O Atsakovo įgalioti ir suinteresuoti bylos baigtimi asmenys apžiūrėjo tik nukirstus kelmus ir įvykio vietoje buvusias likusias šakas, nebematė pačių medžių kamienų, nes jų, kaip minėta, jau nebebuvo miške; krentant kertamam medžiui miške bet kuriuo atveju lūžta greta esančių medžių šakos ar kiti šalia esantys jaunesni medžiai, kurie savaime negali būti objektyvus įrodymas, kad tai šakos nuo nukirstųjų medžių.
2.4 Ne vieną kartą buvo gauti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų leidimai iškirsti medžius: 2019-09-27 nutartis (civ. byla Nr. S2-7672-488/2019) dėl 13 vnt. medžių iškirtimo N. J. miške, kadangi jie yra apkrėsti kenkėjų; 2019-10-14 nutartis (civ. Byla Nr. S2-9719-940/2019) dėl 13 vnt. medžių (pušų) iškirtimo, paskutinis prašymas dėl leidimo sanitariniam kirtimui buvo pateiktas 2021-06-08 tuo metu buvo būtina iškirsti 18 apsikrėtusių pušų, bet prašymas nebuvo patvirtintas.
2.5 Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog vien pavėlavimas išsiųsti pranešimą apie sergančių medžių kirtimą, netūrėtų sudaryti pagrindo baudos skyrimui už neteisėtą medžių kirtimą. Taip pat pažymėjo jog atsakovė nedalyvavo ieškovų atstovams apžiūrint nukirstų medžių kelmus.
Atsiliepimas
3. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo specializacija yra energetika, jis yra atsakovės vyras, kartu su atsakove parengė atsiliepimą į ieškinį. 2019 m. vykusiame kirtime nedalyvavo nes gydėsi sužalotą ranką. Nurodė, kad kirtimas vyko 2019 m. pavasarį. Matė nukirstų medžių kelmus. Dalyvavo tik tvarkant mišką. Nurodė, kad šalia esantys miškai serga.
4. Visapusiškam šios bylos išnagrinėjimui buvo prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-179-1059/2020.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti neginčijami paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė 2019 metais leidimo kirsti mišką neturėjo. 2019 m. liepos 4 d. Valstybės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 28 nustatyta, kad miško valdoje 2019 m. liepos 4 d. 15 val. 30 min. pastebėtas nukirstų P, E ir Bt medžių. Galiojantis leidimas miškui kirsti tai valdai nebuvo išduotas. Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką nebuvo pateiktas. 2019 m. liepos 10 d. Valstybės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 2 padaryta išvada, kad 2019 m. liepos 10 d. atliktas privačios miško valdos neplaninis patikrinimas. Tikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2b. ir 6 sklypuose vykdytas neteisėtas žalių medžių kirtimas. Neteisėtai nukirsta 38 vnt. žalių pušies, eglės ir baltalksnio medžių, kurių tūris yra 11,463 ktm.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2020 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-179-1059-2020 priėmė nutartį E. J. skundo netenkinti. Skundžiamu nutarimu E. J. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 845 Eur bauda; pagal ANK 274 straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 875 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 875 Eur bauda. Ji nubausta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 4 d. nepilnamečiui sūnui N. J. priklausančioje privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykdė savavališką (neturint leidimo miškui kirsti) kirtimą. Buvo nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m3), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė; buvo padaryta 916,56 Eur žala aplinkai. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-879/2021 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.
Dėl nukirstų medžių būklės
7. Ieškovė iš esmės savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovė neturėdama reikiamo leidimo iškirto sveikus medžius, tokia savo veika padarydama valstybei 916,56 eurų žalą. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad ji iškirto ne sveikus, o sergančius medžius, o tokiam kirtimui leidimo nereikia.
8. Ieškovė grįsdama savo ieškinį į bylą pateikė duomenis apie nukirstų medžių būklę, t.y. 2019 m. liepos 10 d. Valstybės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 2, kurioje nurodoma, kad ginčo sklype vykdytas neteisėtas žalių medžių kirtimas. Taip pat 2019 m. liepos 16 d. medžių kelmų antžeminės dalies vertinimo pažyma, kurioje pateikta išvada: 1. Vertinimo metu rasta: 11 kelmų žalių pušies medžių, 1 kelmas žalio elgės medžio, 26 kelmai žalių baltalsknio medžių. Taip pat 8 kelmai sausuolių pušies medžių, 1 kelmas sausuolio eglės medžio. 2. Žaliose spygliuočių miško kirtimo atliekose nebuvo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių. 3. Vertinimo metu spygliuočių mediena jau buvo išgabenta iš miško, todėl neįmanoma nustatyti ar iškirstuose medžiuose buvo apsigyvenę medžių liemenų pavojingi kenkėjai.
9. Atsakovė grįsdama savo atsiliepimą, pateikė į bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos 2019 m. spalio 30 d. raštą dėl miško būklės vertinimo ir rekomendacijų. Šiame rašte nurodoma, kad apžiūrėjus ir įvertinus medžius esančius (duomenys neskelbtini) kv. 2a ir 2b sklypuose nustatyta, kad jie yra pažeisti viršūninio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų: džiūsta pavienės pušys ar nedidelės jų grupės. Atsakovė taip pat pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos 2021 m. rugsėjo (7) d. raštą dėl medžių džiūvimo priežasties nustatymo ir rekomendacijų. Šiame rašte nurodoma, kad ginčo sklype džiūsta ar jau nudžiūvo pavienės pušys ar nedidelės jų grupės dėl viršutinio žievėgraužio ir grybinių ligų sukėlėjų pažeidimų. Miško kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose 6 ir 8a nudžiūvo pavienės eglės dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų.
10. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
11. Vadovaudamasis aukščiau minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog būtent jos nukirsti medžiai (38 vnt. žalių medžių (kurių tūris yra 11,463 m3 medienos), iš jų 11 pušų, kurių bendras tūris yra 6,809 m3 medienos, 26 baltalksniai, kurių bendras tūris 3,837 m³ medienos ir 1 eglė, kurios tūris 11,463 m³ medienos) sirgo kokia nors liga ir buvo kilusi būtinybė juos šalinti. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos 2019 m. spalio 30 d. rašte dėl miško būklės vertinimo ir rekomendacijų nurodoma, jog 2a ir 2b sklypuose esantys medžiai yra pažeisti viršūninio žievagraužio ir grybinių ligų sukėlėjų nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė iškirto sergančius, o ne žalius medžius. Priešingai, ieškovė pateikė į bylą 2019 m. liepos 16 d. medžių kelmų antžeminės dalies vertinimo pažymą, apie būtent ieškovės nukirstų medžių kelmų būklės vertinimą, kadangi pačių medžių sklype jau nebebuvo. Šioje pažymoje nurodoma, kad be 9 sergančių medžių buvo nukirsti iš 38 medžiai kurių kelmai buvo žali, pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių nebuvo nustatyta. Panašios išvados priėjo ir Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-879/2021 16 p. priėjęs išvados kad skundo teiginiai dėl kenkėjų sukeltos realios grėsmės miškui laikytini nepagrįstais.
Dėl leidimo kirsti medžius
12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 3.1 p., nustatyta tvarka leidimo kirsti mišką gavusi nebuvo.
13. CPK 182 str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. 2020 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismas įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-179-1059-2020 nustatė, kad pareiškėja nesikreipė dėl leidimo išdavimo kirsti medžius, ji apie ketinimą kirsti mišką privalėjo informuoti Valstybinės miškų tarnybos teritorinį poskyrį ir per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS negavusi neigiamo VMT teritorinio poskyrio atsakymo arba gavusi suderinimą raštu, būtų galėjusi vykdyti miško kirtimus. Šiuo atveju 2020 m. liepos 4 d., 15.30 val. Miškų tarnybos pareigūnams patikrinimus miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad yra nukirstų medžių, tačiau leidimas kirtimams nebuvo išduotas, o gerokai po patikrinimo, t. y. tos pačios dienos 20.36 val. E. J. internetu užpildė prašymą leisti atlikti kirtimus, siekiant pašalinti sergančius, džiūstančius medžius. Tai rodo, kad E. J. bandė taisyti anksčiau savo padarytus pažeidimus. Kadangi Pareiškėja nebuvo gavusi leidimo iš Valstybinės miškų tarnybos teritorinio skyriaus leidimo, taip pat prieš atliekant kirtimą nebuvo pateikusi pranešimo apie ketinimą kirsti mišką ir per 5 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS negavusi neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio atsakymo, laikytina, kad miškas buvo kertamas savavališkai – neturint leidimo. Tai gi, atsakovė leidimo kirsti mišką neturėjo, tačiau šiuos neteisėtus veiksmus atliko.
Dėl žalos
14. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 916,56 eurų aplinkai padarytos žalos atlyginimo atsakovei pareikštas CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu. Šiuo pagrindu civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą galima tik esant įrodytoms visoms būtinoms jos atsiradimo sąlygoms. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (LAT 2004-02-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).
15. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos.
16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotą praktiką, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, kaip minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
17. Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 (toliau - Metodika) 1 p., „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“. Padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” (toliau – Metodikos priedas) 1.4.2 punktu.
18. Aplinkai padarytos žalos dydis miško sklype, kurio kadastro kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Nr. 607, 2b sklype medžiai (pušis, eglė) iškirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl žalos aplinkai dydis, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Kadastrinės vietovės Nr. 207, 6 sklype medžiai (baltalksniai) iškirsti I brandumo grupės (jaunuolyne) medyne, koeficientas nėra taikomas. Žala aplinkai neteisėtai iškirtus 38 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 11,463 m3 medienos, todėl padarytos žalos aplinkai dydis yra: 7,626 m³ x 60 Eur/m³ x 1,5 + (3,837 m³ x 60 Eur/m³ ) = 916,56 Eur.
19. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti šio sprendimo 13 p., žalos dydis ir priežastinis ryšys šio sprendimo 13 ir 18 p. Taigi teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl iš atsakovės priteistina 916,56 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.246-6.249 straipsniai).
20. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Dėl šio, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (916,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
21. Nuo žyminio mokesčio Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Dėl šio, iš atsakovės priteistina valstybei 21 Eur žyminio mokesčio.
22. Šioje byloje valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 916,56 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (916,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, į. k. 304766622.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur žyminį mokestį (mokestis turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.