- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-25-879/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00422-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnyba
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubaustos E. J. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) patarėjo A. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, E. J. nubausta 875 Eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui N. J. priklausančioje privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturint leidimo miškui kirsti, įvykdė savavališką kirtimą, kurio metu buvo nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m3), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė; padaryta 916,56 Eurų dydžio žala aplinkai.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Pareiškėjos skundo dėl Institucijos 2020 metų rugsėjo 18 d. nutarimo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. J. nesutinka su pažeidimu, todėl skundu prašo apygardos teismo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti.
4. Pareiškėja nurodo, jog ji yra miško savininko, nepilnamečio N. J. motina, todėl ji yra atsakinga už vaiko turto priežiūrą ir tinkamą jo išsaugojimą. Pareiškėja turi aukštąjį biologinį išsilavinimą, todėl pastebėjusi akivaizdžiai ruduojančias pušis kreipėsi į miško specialistą - G. B., kuris žodžiu Pareiškėjai ir jos vyrui nurodė imtis skubių veiksmų, kad apsikrėtę medžiai būtų nukirsti. Skunde teigiama, kad VĮ (duomenys neskelbtini) vadovas G. B., davė melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo metu, apylinkės teisme, atsiribojęs dėl teiktų Pareiškėjai rekomendacijų.
5. Skundu nurodoma, jog miško medžių būtinojo kirtimo faktą įrodo tai, kad po atlikto kirtimo, vėlesniame etape, ne vieną kartą, gauti teismo leidimai iškirsti medžius. Visuma teismo nutarčių, patvirtina, kad miškas sergantis, todėl medžių kirtimas buvo būtinas.
6. Skundu teigiama, kad Pareiškėja kirsdama ir išgabendama sergančius medžius iš savo sūnaus miško, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl padaryta žala (iškirsti medžiai), mažiau reikšminga nei iškilusi grėsmė dėl pavojingų kenkėjų.
Atsiliepimas
7. Valstybinė miškų tarnyba 2021 m. sausio 28 d. pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą ir nurodė, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir priėmė motyvuotą nutartį, kurią naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo, todėl atsiliepimu prašoma Pareiškėjos skundą atmesti, o apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
8. E. J. apeliacinis skundas atmetamas.
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina viso priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, kad ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. ANK 274 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už augusių miško žemėje savavališkai iškirstų medžių ir krūmų ištraukimą arba išvežimą be leidimo.
11. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, o 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną, jei tai pažeidžia aplinkos ministro nustatytą savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarką.
12. Nagrinėjamu atveju, skunde Pareiškėja, neigdama savo kaltę, iš esmės ginčija byloje surinktų duomenų vertinimą. Skunde deklaratyviai nurodoma, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, tačiau nepateikiama tokių esminių pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų.
13. Kaip jau aptarta, skundas grindžiamas vien įrodymų vertinimu, paremtu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine pozicija, jog miškui buvo iškilusi grėsmė dėl pavojingų kenkėjų. Ši pozicija buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme, pateikiant dėl to motyvuotas išvadas. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Institucijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį bei apeliacinį skundą, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nėra abejonių, jog Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjos kaltės ir pateikė išvadas pagrindžiančius motyvus. Šioms apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, todėl jų nekartodamas, jas patikrina tik tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
14. Skunde teigiama, jog Pareiškėja kreipėsi į miško specialistą - G. B., kuris žodžiu Pareiškėjai ir jos vyrui nurodė imtis skubių veiksmų, kad apsikrėtę medžiai būtų nukirsti. Skundu nurodoma, kad VĮ (duomenys neskelbtini) vadovas G. B., davė melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo metu, apylinkės teisme, atsiribojęs dėl Pareiškėjai teiktų rekomendacijų.
15. Atsakant į šią skundo dalį, apygardos teismas atsižvelgia į pirmos instancijos teisme, bylos nagrinėjimo metu, liudytojo VĮ (duomenys neskelbtini) vadovo G. B. duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad E. J. pažįsta, nes ji 2019 metų pradžioje kokius 4 ar 5 kartus buvo užėjusi pas jį kaip pas vadovą spręsti sau palankių ar nepalankių sąlygų dėl medžioklės, savininkams turintiems daugiau nei 14 hektarų miško. Ji lankėsi pas jį ir teikė prašymus raštu, bet prašymai nebuvo patenkinti. G. B. nurodo, jog kitais klausimais su E. J. nebendravo, patarimų dėl miško E. J. nėra davęs. Kad E. J. turi problemų su medžiais neminėjo, konkretaus klausimo ką daryti su ruduojančiais miškais nebuvo, pokalbio, kad reikia gelbėti mišką, taip pat nebuvo. Tokios kalbos, kaip teigia E. J., kad jis būtų sakęs, jog reikia kirsti sergančius medžius ir vežti tikrai nebuvo. Visi klausimai, kuriais buvo bendrauta su E. J. buvo susiję tik su medžiokle. G. B. parodymai atitinka byloje užfiksuotus duomenis, t. y. VĮ (duomenys neskelbtini) padalinio pateiktoje medžiagoje matyti, kad E. J. 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini) padalinį su prašymu leisti medžioti jai priklausančioje žemėje. Iš pateiktų dokumentų ir susirašinėjimo matyti, kad buvo sprendžiami su leidimu medžioti susiję klausimai. Pateiktuose dokumentuose nėra E. J. teiginius patvirtinančių duomenų apie tai, kad jai buvo nurodyta iškirsti sergančius medžius (b. l. 33-41). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo įsitikinimu, liudytojo G. B. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje esantys duomenys, todėl nėra jokio pagrindo G. B. parodymų laikyti nepatikimais ar melagingais, kaip teigiama skunde. Pažymėtina, ir tai, kad VĮ (duomenys neskelbtini) nesprendžia klausimų susijusių su privačių miškų valdymu, leidimų kirsti medžius išdavimu, nes tai yra Valstybinei miškų tarnybai priskirtos funkcijos, todėl jei G. B. ar kitas VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas rekomenduotų atlikti kirtimo darbus, tai nereiškia jog asmuo savaime ir gauna leidimą atlikti kirtimo darbus. Nors pritartina skundo argumentui, jog E. J. yra atsakinga už savo nepilnamečio sūnaus N. J. turto (miško) priežiūrą ir tinkamą jo išsaugojimą, tačiau kartu tai ir atsakomybė, todėl nusprendus miške atlikti kirtimo darbus, pareiga tam kad būtų gautas leidimas atitenka būtent E. J..
16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie ypatingai skubios, ekstremalios ar neatidėliotinos, kirtimo reikalaujančios situacijos buvimą nepilnamečiui N. J. priklausančiame miške, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundo teiginiai susiję su nurodoma iškilusia realia grėsme miškui teismo vertinami kritiškai. Be kita ko, Pareiškėjos teiginius apie mišką užpuolusius kenkėjus paneigia ir (duomenys neskelbtini) medžių kelmų antžeminės dalies vertinimo pažymoje užfiksuota informacija, kurioje Valstybinės miškų tarnybos specialistas T. B., paneigia Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad miškas sirgo (adm. b. l. 14). Priešingai Pareiškėjos teiginiams, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme specialistas T. B. patvirtino, kad apžiūrėjęs kirtimo vietą nenustatė jokių kenkėjų veiklos požymių. Nagrinėjamu aspektu paminėtina ir tai, kad Pareiškėja savo veiksmais apsunkino savo teigiamų aplinkybių nustatymą, nes medžiai tuoj po iškirtimo buvo išvežti ir detaliau juos apžiūrėti nebuvo galimybių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundo teiginiai dėl kenkėjų sukeltos realios grėsmės miškui laikytini nepagrįstais.
17. Skundu nurodoma, jog miško medžių būtinojo kirtimo faktą įrodo tai, kad po atlikto kirtimo vėlesniame etape buvo ne vieną kartą gauti teismo leidimai iškirsti medžius.
18. Atsakant į šią skundo dalį, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. Miškų tarnybos pareigūnams patikrinimus miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad yra nukirstų medžių, tačiau leidimas kirtimams nebuvo išduotas, o gerokai po patikrinimo, t. y. tos pačios dienos (duomenys neskelbtini) val. E. J. internetu užpildė prašymą leisti atlikti kirtimus, siekiant pašalinti sergančius, džiūstančius medžius. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog toks E. J. siekis gauti leidimus medžių kirtimui jau po to kai buvo atliktas kirtimas, laikomas Pareiškėjos bandymu taisyti anksčiau padarytus pažeidimus.
19. E. J. skundu neigia kaltę dėl jai inkriminuotų ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir ANK 274 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo nurodydama, kad Pareiškėjai iškirtus ir išgabenus medžius iš miško, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi atliko sanitarinį miško kirtimą, todėl padaryta žala (iškirsti medžiai), mažiau reikšminga nei iškilusi grėsmė dėl pavojingų kenkėjų.
20. Nagrinėjamu aspektu, pažymėtina, kad skunde nurodoma būtinojo reikalingumo sąvoka teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suprantama kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturėdama leidimo iškirto iš išvežė iš nepilnamečiui sūnui priklausančio miško 38 žalius medžius, kurie, kaip jau aptarta, po atlikto patikrinimo nepripažinti, kaip sergantys ar kitaip paveikti kenkėjų, todėl akivaizdu, tai jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad E. J. iškirtus ir išvežus 38 žalius medžius (neturėdama tam leidimo), veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
21. Pritariant pirmos instancijos teismo motyvams paminėtina, kad jeigu Pareiškėja nesikreipė dėl leidimo išdavimo kirsti medžius, ji apie ketinimą kirsti mišką vis tiek privalėjo informuoti Valstybinės miškų tarnybos teritorinį poskyrį ir per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, negavusi neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio atsakymo arba gavusi suderinimą raštu, būtų galėjusi vykdyti miško kirtimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos Nr. D1-1055 II skyrius). Tačiau Pareiškėja nebuvo gavusi Valstybinės miškų tarnybos teritorinio skyriaus leidimo, taip pat prieš atliekant kirtimą nebuvo pateikusi pranešimo apie ketinimą kirsti, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, nepateikus pranešimo apie ketinimą kirsti mišką (pranešimas prilyginamas bendrai leidimo kirsti mišką sąvokai), E. J. įvykdė savavališką medžių kirtimą.
22. Be kita ko, apygardos teismo vertinimu, E. J. skunde nepagrįstai nurodo, jog iškirstų medžių vertė mažareikšmė. Tokiai pozicijai nepritaria ir Valstybinė miškų tarnyba. Kaip nurodoma Valstybinės miškų tarnybos atsiliepime į Pareiškėjos skundą, analizuojamo miško kirtimo metu, buvo iškirstos žalios pušys ir žali baltalksniai, žalia eglė, t. y. medžių rūšys, kurios įtrauktos į Lietuvos vietinių medžių sąrašą. Savavališkai iškirsti ne tik spygliuočiai medžiai (11 vnt. žalių pušų ir 1 vnt. žalio eglės), bet ir 26 vnt. žalių baltalksnių. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, jog savavališkai (neturint leidimo) iškirsta daugiau kaip 10 kiekmetrių medžių (b. l. 10), sprendžia jog E. J. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Nustačius, jog daugiau nei 10 kiekmetrių medžių buvo iškirsta savavališkai (neturint leidimo), spręstina, jog šių medžių ištraukimas be leidimo Pareiškėjai užtraukia atsakomybę pagal ANK 274 straipsnio 2 dalį.
23. Nors skunde nepasisakoma dėl paskirtos baudos, Apygardos teismui įvertinus E. J. paskirtos baudos dydį ji nelaikytina per didele ar paskirta pažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
24. Apeliacinio teismo vertinimu darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o tenkinti E. J. skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.