- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-333-278/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė teismą priteisti iš atsakovės E. J. 916,56 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2020-07-19, tikrinant privačią miško valdą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią E. J. nepilnamečiam sūnui N. J., įvykdytas savavališkas kirtimas. Nustatė, kad E. J. organizavo savavališką miško kirtimą ir ištraukimą, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką. Nurodė, kad iškirsta 38 vnt. žalių medžių (kurių tūris yra 11,463 m³ medienos), iš jų 11 pušų, kurių bendras tūris yra 6,809 m³ medienos, 26 baltalksniai, bendras tūris 3,837 m³ medienos ir 1 eglė, kurios tūris 11,463 m³ medienos, tuo padarant 916,56 Eur žalą miškui. Teigė, kad neteisėto kirtimo faktą įrodo 2019-07-10 kelmų matavimo aktas ir 2019-07-16 medžių kelmų vertinimo pažyma. Nurodė, kad dėl administracinio teisė pažeidimo Valstybinė miškų tarnyba surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimu už neteisėtą miško kirtimą E. J. paskirta 847 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022-02-25 sprendimu ieškinį visiškai tenkino - priteisė iš atsakovės 916,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (916,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai ir 21 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nukirsti medžiai sirgo kokia nors liga ir buvo kilusi būtinybė juos šalinti. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos V. M. tarnybos 2019-10-30 rašte dėl miško būklės vertinimo ir rekomendacijų nurodoma, jog 2a ir 2b sklypuose esantys medžiai yra pažeisti viršūninio žievagraužio ir grybinių ligų sukėlėjų nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė iškirto sergančius, o ne žalius medžius. Darė išvadą, kad atsakovės teiginius paneigia 2019-07-16 medžių kelmų antžeminės dalies vertinimo pažyma apie nukirstų medžių kelmų būklės vertinimą, kurioje nurodoma, kad be 9 sergančių medžių buvo nukirsti iš 38 medžiai, kurių kelmai buvo žali, pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių nebuvo nustatyta. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas 2021-02-15 nutartimi darė išvadą, kad E. J. skundo teiginiai dėl kenkėjų sukeltos realios grėsmės miškui laikytini nepagrįstais.
5. Nustatė, kad atsakovė nebuvo gavusi Valstybinės miškų tarnybos teritorinio skyriaus leidimo, prieš atliekant kirtimą nebuvo pateikusi pranešimo apie ketinimą kirsti mišką ir negavusi neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio atsakymo, mišką kirto savavališkai, t.y. atliko neteisėtus veiksmus.
6. Teismas nustatė, kad aplinkai padaryta žala neteisėtai iškirtus 38 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 11,463 m³ medienos, todėl padarytos žalos aplinkai dydis yra 916,56 Eur. Sprendė, kad byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-02-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Nurodo, kad jos veiksmai, iškertant 11 vnt. pušų, 1 vnt. eglę ir 26 vnt. baltalksnių buvo teisėtas veikimas, nedarantis žalos aplinkai, nes buvo įpareigota įstatymu tai daryti, saugant nepilnamečio vaiko N. J. turtą (mišką) ir dėl to, kad ieškovas nesiima savalaikių ir kompetentingų veiksmų pagal Miškų įstatymą ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, Privačių miškų naudojimo taisykles, Miško savininko atsakomybes taisykles, siekiant apsaugoti mišką nuo plintančių kenkėjų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nesutinka su ieškovo teiginiais apie 11 vnt. žalių pušų, 1 vnt. žalios eglės neteisėtą iškirtimą, nes šie medžiai buvo nudžiūvę dėl kenkėjų padarytų pažeidimų ir tikrinimo metu šių kamienų įvykio vietoje nebebuvo. Tvirtina, kad ieškovo įgalioti ir suinteresuoti bylos baigtimi asmenys apžiūrėjo tik nukirstus kelmus ir įvykio vietoje buvusias likusias šakas, todėl pačių medžių kamienų nematė, nes jie buvo išvežti, todėl neginčijamai konstatuoti, kad medžiai nebuvo šalintini, nėra pagrindo. Teigia, kad krentant kertamam medžiui miške lūžta ir greta esančių medžių šakos ar kiti šalia esantys jaunesni medžiai, kurie savaime negali būti objektyvus įrodymas, kad rastos šakos yra nukirstų medžių šakos.
10. Tvirtina, kad anksčiau buvo gauti leidimai kirsti medžius, todėl vien pavėlavimas išsiųsti pranešimą apie sergančių medžių kirtimą, neturėtų sudaryti pagrindo baudos skyrimui už neteisėtą medžių kirtimą. Teigia, kad veikė pagal galiojančius teisės norminius aktus, viešai prieinamą informaciją, be to, nedalyvavo ieškovų atstovams apžiūrint nukirstų medžių kelmus.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad žalą gamtai nepadaryta, nes medžiai buvo iškirsti E. J. valia. Teigia, kad, organizuodama medžių kirtimo darbus, atsakovė privalo atlikti visas su tuo susijusias teises ir prievoles, tuo pačiu pilnai atsako už šioje miško valdoje vykdomus darbus, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, nebūtų pažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai, todėl visiškai ir pilnai atsako už padarytą žalą aplinkai ir pagal įstatymą privalo atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, kad 2019-07-10 buvo atliktas privačios miško valdos neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 607 kv. 2b. ir 6 sklypuose vykdytas neteisėtas žalių medžių kirtimas. Nustatyta, kad neteisėtai yra nukirsta 38 vnt. žalių pušies, eglės ir baltalksnio medžių, kurių tūris 11,463 m³. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė E. J. 2019 metais leidimo kirsti mišką neturėjo, todėl jai 2020-09-15 skirta bauda. Panevėžio apylinkės teismas 2020-12-22 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė atsakovės skundą dėl baudos panaikinimo, o Panevėžio apygardos teismas 2021-02-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
24. Ieškinį ieškovas grindė aplinkybe, kad atsakovė E. J., neturėdama reikiamo leidimo, iškirto sveikus medžius ir tuo padarė žalą aplinkai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nustatęs, kad atsakovė neįrodė, jog nukirsti medžiai sirgo kokia nors liga ir buvo kilusi būtinybė juos šalinti. Darė išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovė E. J. privalo atlyginti padarytą 916,56 Eur žalą aplinkai. Nesutikdama su teismo išvada apeliantė nurodo, kad buvo iškirsti sergantys medžiai, o tokiam kirtimui leidimo nereikia. Su minėtais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-433/2008, Nr. 3K-3-165/2010).
26. Byloje nėra ginčo , kad atsakovė E. J. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055 3.1 punkte nustatyta tvarka leidimo kirsti mišką nebuvo gavusi. Panevėžio apylinkės teismas 2020-12-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-179-1059-2020 nustatė, kad E. J. nesikreipė dėl leidimo išdavimo kirsti medžius, nes apie ketinimą kirsti mišką privalėjo informuoti Valstybinės miškų tarnybos (toliau - VMT) teritorinį poskyrį ir per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per aplinkos leidimų išdavimo sistemą (toliau - ALIS) negavusi neigiamo VMT teritorinio poskyrio atsakymo arba gavusi suderinimą raštu, būtų galėjusi vykdyti miško kirtimus. 2020-07-04, 15.30 val. Miškų tarnybos pareigūnams patikrinimus miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad yra nukirstų medžių, tačiau leidimas kirtimams nebuvo išduotas, o po patikrinimo, t. y. tos pačios dienos 20.36 val. E. J. internetu užpildė prašymą leisti atlikti kirtimus, siekiant pašalinti sergančius, džiūstančius medžius. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. J. bandė taisyti padarytus pažeidimus. Kadangi atsakovė nebuvo gavusi leidimo iš Valstybinės miškų tarnybos teritorinio skyriaus, prieš atliekant kirtimą nebuvo pateikusi pranešimo apie ketinimą kirsti mišką ir per 5 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS nebuvo gavusi VMT teritorinio poskyrio atsakymo, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad miškas buvo kertamas savavališkai, neturint leidimo. Apeliantė neteigia, kad aukščiau minėta leidimo gavimo tvarka jai nebuvo žinoma.
27. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius, kad žala gamtai nebuvo padaryta, nes teiginius, kad medžiai buvo sergantys, paveikti kenkėjų, viršūnės nudžiūvusios, paneigia VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus 2019-07-16 medžių kelmų vertinimo pažyma, kurioje konstatuota, kad kirtavietėje rastos miško kirtimo atliekos žalios šakos ir žalios viršūnės (su žaliais spygliais ir žaliais lapais) ir daryta išvada, kad žaliose spygliuočio miško kirtimo atliekose nebuvo pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių. Minėta išvada nėra paneigta, neginčijamų duomenų, kad Miško sanitarinės apsaugos srities specialisto išvada yra netinkama ar nepagrįsta, teismui nepateikta. Be to, įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2021-02-15 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad E. J. teiginiai dėl kenkėjų sukeltos realios grėsmės miškui laikytini nepagrįstais. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog būtent jos nukirsti 38 vnt. medžių sirgo kokia nors liga ir buvo kilusi būtinybė juos šalinti, todėl apeliantės teiginiai dėl kenkėjų sukeltos realios grėsmės miškui atmestini.
28. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
29. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos.
30. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-16 įsakymu Nr. Dl-249 (toliau ir Metodika) 1 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios Metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.
31. Nagrinėjamu atveju, aplinkai padarytos žalos dydis miško sklype, kurio kadastro kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini) sklype medžiai (pušis, eglė) iškirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl žalos aplinkai dydis, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Kadastrinės vietovės Nr. 207, 6 sklype medžiai (baltalksniai) iškirsti I brandumo grupės (jaunuolyne) medyne, koeficientas nėra taikomas. Žala aplinkai neteisėtai iškirtus 38 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 11,463 m³ medienos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu bei šios Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktu, pagrįstai nustatė, kad padarytos žalos aplinkai dydis yra 916,56 Eur (7,626 m³ x 60 Eur/m³ x 1,5 + (3,837 m³ x 60 Eur/m³ ).
32. Neginčijama, kad medžiai buvo iškirsti E. J. valia, taigi, sklype, nuosavybės teise priklausančiame atsakovės nepilnamečiam sūnui, organizuodama medžių kirtimo darbus apeliantė privalėjo atlikti visas su tuo susijusias teises ir prievoles, todėl pilnai atsako už šioje miško valdoje vykdomus darbu, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų, kad nebūtų pažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai, todėl atsako už padarytą žalą aplinkai ir pagal įstatymą privalo atlyginti žalą.
33. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, nustačius žalos dydį ir priežastinį ryšį, esant būtinoms sąlygoms atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą aplinkai (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apeliantės teiginiai, kad baltalksniai nepagrįstai yra įtraukti į neteisėtai iškirstų medžių sąrašą, nes medžiai yra menkaverčiai ir jų nukirtimu žala nepadaryta, vertintini kritiškai, nes bet kokiam medžių kirtimui buvo reikalingas leidimas. Tai, kad atsakovė sūnaus miške yra atsodinusi eglių, pušų, nesudaro pagrindo atleisti nuo padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.