Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui G. K. (G. K.), pareiškėjos S. K. įstatyminei atstovei L. K., pareiškėjų atstovei advokatei Ritai Pechovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K., ir G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai G. K. ir S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti; 2) atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini) (pareiškime padarytas rašymo apsirikimas nurodant mirties mėnesį), mirties.

Pareiškėjai nurodė, kad L. K. su V. J. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) L. K. ir V. J. gimė bendras sūnus G. K., (duomenys neskelbtini) – dukra S. K..

V. J. motina L. J. nebuvo susituokusi, todėl V. J. savo tėvo nepažinojo. L. J. turėjo dar vieną sūnų A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

Pareiškėjai paaiškina, kad L. J. turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. L. J. šiame name gyveno, nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, pagal sudarytą elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį mokėjo už namo elektros energiją. L. J. (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties V. J. pas notarą nesikreipė, tačiau iš karto jos turtu naudojosi kaip savo. Dar esant gyvai L. J. V. J. savo šeima, t. y. sugyventine L. K. ir vaikais S. ir G. gyveno motinos namuose, vėliau kaimynystėje motinos namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Po motinos mirties mokėjo už namo elektros energiją, sodino daržą šalia namo, tvarkė aplinką, šienavo kieme, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, tvarkėsi kaip galėjo mirusios motinos valdoje. V. J. nuo (duomenys neskelbtini) ir iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą adresu jo motinos name (duomenys neskelbtini). V. J. (duomenys neskelbtini) m. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau ir būdamas kalėjime dirbo, siuntė pinigus, kad būtų prižiūrimas motinos namas ir sumokami komunaliniais mokesčiai. Grįžęs iš kalėjimo, apsigyveno motinos namuose. Šios aplinkybės, patvirtina, kad V. J. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai valdydamas.

Pareiškėjai pažymi, kad jų tėvas V. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo vardu nėra įregistruoto jokio turto, tačiau pirmuoju reikalavimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu paveldėjo savo motinos namą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., kuris ir sudarys paveldimą turtą. Pareiškėjai paaiškina, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi pas notarą dėl palikimo po savo tėvo V. J. mirties priėmimo, tačiau iš jų nebuvo priimtas pareiškimas, nes pareiškėjų ir mirusiojo nesiejo giminystės ryšys. Pareiškėjai skubos tvarka kreipėsi į teismą dėl tėvystės fakto nustatymo, nes nenustačius tėvystės neturėjo teisės paveldėti. V. J. tėvystė pareiškėjų G. K. ir S. K. atžvilgiu buvo nustatyta tik (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu, todėl pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. J. mirties praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, palikėjo dukra S. K. yra nepilnametė, ji neturi visiško veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir dėl jo paveldėjimo procedūros valstybei nevykdo, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepime pozicijos dėl bylos baigties nepateikė, tačiau nurodė, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., nėra įtraukti į Nuolatinės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos sąrašą, kurį tvarko Šalčininkų rajono savivaldybė.

Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvada, kurioje nurodyta, kad teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. J. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti savo motinos L. J. turtą, turėtų būti atnaujintas ir palikimo priėmimo terminas. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, termino atnaujinimas V. J. palikimui priimti, nepilnametės S. K. teisėtų interesų nepažeis.

Teismo posėdyje pareiškėjos S. K. įstatyminė atstovė, L. K. iš esmės palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad su V. J. pradėjo kartu gyventi maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, jo motinai L. J. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Kartu gyveno ir V. J. brolis. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnus G. K.. (duomenys neskelbtini) V. J. motina susirgo ir mirė. Taip pat mirė ir brolis. Po L. J. mirties V. J. su šeima liko gyventi tame pačiame name, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, darė remontą. (duomenys neskelbtini) gimė S. K.. V. J. nespėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes buvo nuteistas laivės atėmimo bausme. Būdamas laisvės atėmimo įstaigoje dirbo, siuntė pinigus namui ir vaikams išlaikyti. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįžo gyventi į motinai priklausiusį namą ir ten gyveno iki mirties. Ji (L. K.) su vaikais G. K. ir S. K. gyveno minėtame name iki (duomenys neskelbtini) m., po V. J. mirties namą prižiūri ir juo rūpinasi sūnus G. K.. Terminas plikimui, atsiradusiam po V. J. mirties, priimti praleistas dėl to, kad nebuvo nustatyta tėvystė.

Pareiškėjas G. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsimena, jog senelei L. J. esant gyvai ir po jos mirties su tėvais gyveno adresu(duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) gimė sesuo S. K.. Šiuo metu minėtą namą prižiūri ir juo rūpinasi jis. Terminas palikimui priimti praleistas dėl to, kad nebuvo išspręstas tėvystės nustatymo klausimas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/(duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad palikėja L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), santuokos sudariusi nebuvo, turėjo du sūnus A. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. J., gimusį (duomenys neskelbtini). L. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Gyventojų registro duomenis A. J. santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Taigi, V. J. buvo vienintelis L. J. įstatyminis pirmos eilės įpėdinis.

Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje apie L. J. turtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime Šalčininkų rajone, nurodyta, kad Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje Nr. 6 įrašyti duomenys apie L. J. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime, Subotnikų gatvėje. Skiltyje „Pastatai esantys asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai 1947, kiti pastatai (tvartas, „daržinė, rūsys po namu). Ūkinėje knygoje nurodyta, kad šeimos galva yra L. J., šeimos nariai sūnūs A. J. (A. J.) gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. J. (V. J.). Statiniai esantys ūkio nuosavybėje: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, rūsys po namu (e. b. l. 40–46). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėti nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., nėra įtraukti į Nuolatinės statinių, kurie neturi savininkų apskaitos sąrašą.

Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad po L. J. mirties atsirado palikimas – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., į kurį daiktinės teisės palikėjos vardu Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Pareiškėjai ir jų atstovai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad V. J. su sugyventine L. K. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų, L. J. priklausančiame name, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) metais susilaukė sūnaus G. K.. Po L. J. mirties (duomenys neskelbtini) su šeima liko gyventi toje pačioje vietoje, rūpinosi motinai priklausančiu turtu ir jį prižiūrėjo (mokėjo mokesčius, augino daržus, šienavo žolę, atliko nedidelį remontą). Į bylą pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad V. J. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., po motinos mirties vykdė jos sutartines prievoles, kylančias iš 2003 m. sudarytos elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties su buitiniu vartotoju.

Liudytoja apklausta T. S. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjų kaimynė. Parodė, kad pažinojo (duomenys neskelbtini), jo sūnų V. J. bei jo šeimą (sugyventinę L. K., vaikus G. ir S.). Jie visi gyveno L. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. ir liko jame gyventi po L. J. mirties. Namą po L. J. mirties prižiūrėjo ir juo rūpinosi sūnus V. J., t. y. mokėjo už elektrą, pjovė žolę, valė sniegą, atliko nedidelį remontą, prižiūrėjo vaismedžius, augino daržą.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjų kaimynė. Mirus L. J. (duomenys neskelbtini) namu, esančiu(duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., rūpinosi ir jį prižiūrėjo jos sūnus V. J., t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, statė malkinę, darė namo vidaus remontą, šienavo. (duomenys neskelbtini) m. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl minėtame name negyveno, tačiau dirbo ir siuntė pinigus namui išlaikyti. Šias aplinkybes žino iš V. J., nes su juo dažnai bendraudavo.

Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdyje paaiškino, kad yra buvęs pareiškėjų kaimynas ir S. K. krikšto tėvas. Kiek jam žinoma, V. J. po motinos mirties liko gyventi motinai priklausančiame name, tvarkėsi buityje.

nesikreipė, nes neturėjo pakankamai lėšų sutvarkyti motinai priklausančio nekilnojamojo turto dokumentus (įregistruoti nuosavybę), o vėliau buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau po motinos L. J. mirties nedelsdamas pradėjo jos turtą faktiškai valdyti, t. y. su šeima liko gyventi motinai priklausančiame name, valdė ir prižiūrėjo motinai priklausantį namą ir kitus statinius. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai bei teisme apklaustų liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Pagal 2025 m. gegužės 5 d. Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. J. testamentų ir (ar) palikimo priėmimo faktų. V. J. yra vienintelis įstatyminis L. J. pirmos eilės įpėdinis. Jau minėta, kad palikėjos sūnus A. J., nors ir mirė neturkus po motinos mirties, tačiau įpėdinių neturėjo. Paskesnės eilės įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenų apie tai, kad paskesnės eilės įpėdiniai būtų kreipęsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti VĮ Turto bankas nėra pradėjusi procedūrų dėl L. J. palikimo perėjimo valstybei, prieštaravimų dėl L. J. palikimo priėmimo faktiniu valdymu taip pat nepareiškė.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad V. J. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo motinos L. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai L. J., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. J. įpėdinių paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. J., mirties. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad neturėjo giminystės ryšį su V. J. patvirtinančių dokumentų, t. y. nebuvo nustatyta tėvystė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; (duomenys neskelbtini) kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Byloje nustatyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti praleistas. Pareiškėjai yra V. J. vaikai, tačiau palikėjo mirties momentu šis faktas nebuvo nustatytas. Taigi, pareiškėjai, nepaisant to, kad su tėvu nuo pat gimimo palaikė glaudžius ir artimus santykius, neturėjo oficialių dokumentų patvirtinančių jų ir V. J. giminystės ryšį, jų gimimo liudijime duomenys apie tėvą nebuvo įrašyti. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. yra pareiškėjų G. K. ir S. K. tėvas nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini). sprendimu jau po V. J. mirties. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d. Pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti parengtas ir teismui pateiktas 2025 m. birželio 2 d.

Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjai G. K. ir S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės, terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – būtinybės teismine tvarka nustatyti faktą, kad mirusysis V. J. yra pareiškėjų G. K.o ir S. K. tėvas. Taigi, nors palikimo priėmimo terminas yra praleistas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjai G. K. ir S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami priimti tėvo palikimą, t. y. kreipėsi dėl tėvystės fakto nustatymo, įsiteisėjus teismo sprendimui nedelsdami kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad pareiškėja S. K. yra nepilnametė, todėl neturi visiško veiksnumo ir pati savarankiškai negali atlikti veiksmų, būtinų palikimui priimti.

Iš esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai yra vieninteliai palikėjo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. Pagal 2025 m. gegužės 5 d. Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. J. testamentų ir (ar) palikimo priėmimo faktų. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmęs palikėjo palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Išvadą teikianti institucijos išvadoje nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepilnametės pareiškėjos S. K.teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Termino praleidimo laikotarpis nėra itin ilgas ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, 582 straipsnio 1 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

pareiškėjų S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K., ir G. K. (G. K.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. J. įpėdinių paveldėjimo teisę.

Atnaujinti pareiškėjams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai įstatyminės atstovės L. K., ir G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.