Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria Ž. B. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-83-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. skundą Institucija prašė apelianto skundą atmesti, nurodė, jog teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teismui visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus, todėl turi būti palikta nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad Ž. B. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nesutinkama ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Ž. B. neneigia, pažeidęs KET 4, 8, 9, 125 punktų, t. y., jog važiavo lėtėjimo juosta, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pačiu kirto ir užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles ir važiavo kelkraščiu, vėliau vėl kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, bei užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles, tada rikiavosi atgal į eismo srautą, taip apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje iš dešinės, tačiau nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai ir jo veiksmuose buvo chuliganiško paskatos.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Ž. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

11. Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kaip Ž. B. vairuojamas automobilis magistralinio kelio atkarpoje, turinčioje dvi eismo juostas viena kryptimi, stovint transporto priemonių spūsčiai, kai apelianto krypties eismo juostos buvo užimtos, važiuoja lėtėjimo juosta, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją bei užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles ir važiuoja kelkraščiu, tada rikiuojasi atgal į eismo srautą, vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, bei užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles, taip apvažiuodamas iš dešinės pirmoje ir antroje eismo juostose spūstyje stovinčias transporto priemones. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog jis važiuodamas lėtėjimo juosta siekė važiuoti į jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), bet paskambinus ten dirbusiam meistrui persigalvojo ir nusprendė važiuoti toliau tiesiai ir jokių chuliganiškų paskatų neturėjo.

13. Ž. B. kaip patyręs vairuotojas privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. B., laisvų rankų įrangos pagalba pasikalbėjęs su sodyboje dirbusiu meistru, priėmė sprendimą, kad būtent toks jo elgesys – iš lėtėjimo juostos kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pačiu kertant ir užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles ir įvažiavus į kelkraštį esantį tarp lėtėjimo ir greitėjimo juostų, pavažiavus kelkraščiu, vėliau vėl kertant minėtas linijas ir iš dešinės pusės, dar net nespėjęs įvažiuoti į greitėjimo juostą grįžtant į eismo srautą pirmoje juostoje, bus tinkamas sprendimas. Kaip nurodė apeliantas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, jis persigalvojęs dėl kelionės tikslo pratęsė toliau važiavimą, kadangi buvo eilė automobilių, kur jos stovėjo mašina prie mašinos, o toliau matėsi tarpas automobilių, todėl taip ir važiavo ir nesitikėjo, kad jo veiksmai bus palaikyti chuliganišku vairavimu. Šiuo atveju tokie apelianto paaiškinimai yra neįtikinantys ir verčiantys abejoti jo keliama įvykių versija, bei laikyti ją tik gynybine pozicija.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Ž. B. padarytas administracinis pažeidimas kėlė grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui. Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai niekaip nepagrindžia apelianto teiginių, jos toks apelianto pasirinktas vairavimo būdas – minėti neteisėti vairavimo manevrai, nesukėlė jokios prielaidos susidaryti galima eismo įvykiui. Šiuo atveju eismo įvykis nekilo, tačiau Ž. B. veiksmai smarkiai padidino galimybę tokiam įvykiui kilti.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kirsti plačiąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi važiuojamosios dalies kraštą kelių eismo taisyklės nedraudžia. Pažymėtina, jog KET 3 priedo 1.2. punkte nurodyta, jog plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. Atsižvelgiant į tai, su šiuo apeliacinio skundo argumentu teismas sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, jog pažeidėjas minėtą liniją kirto ne važiuodamas į važiuojamosios dalies kraštą, o ją skiriančią eismo juostas nuo greitėjimo ir lėtėjimo juostų, bei užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles, o tokiu atveju minėtos linijos kirsti KET 3 priedo 1.2. punktas neleidžia, todėl ši aplinkybė tinkamai nustatyta kaip KET pažeidimas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus vertino iš anksto susiformavę nuomonę iš socialinėje erdvėje matomo ankstesnio visuomenės nepasitenkinimo, o ne vertindami konkrečius galimo nusižengimo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto versija nesutinka ir nurodo, jog bylos duomenimis nustatyta, jog pareigūnai įvykio metu vykdė iš anksto suplanuotą stebėseną, kaip įvykio vietoje yra laikomasi KET reikalavimų, nes socialinėje erdvėje buvo matomas visuomenės nepasitenkinimas, jog įvykio vietoje dažnai pažeidinėjami KET reikalavimai. Šiuo atveju dronu buvo filmuojama konkreti automagistralės vieta ir fiksuojami joje daromi KET pažeidimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apelianto veiksmai neturėtų būti vertinami kaip KET pažeidimas, vien todėl, kad pareigūnai vykdė iš anksto suplanuotą eismo kontrolės priemonę ir siekė užfiksuoti konkrečioje vietoje daromus KET pažeidimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog apelianto KET pažeidimus užfiksavę policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę priešiškai apelianto atžvilgiu ar turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

18. Aptarti duomenys atskleidžia, kad apeliantas Ž. B. automobilį vairavo chuliganiškai, o apelianto Ž. B. manevrai, t. y. važiavimas lėtėjimo juosta ir tiesiai iš jos kirtimas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pačiu kertant ir užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles, bei tolesnis važiavimas kelkraščiu, vėliau vėl kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, bei užbrūkšniuotą plotą žymintį nukreipimo saleles, tada rikiuojantis atgal į eismo srautą, taip iš dešinės pusės apvažiuojant eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie Ž. B. veiksmai Institucijos ir teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas neigia tyčios vairuoti chuliganiškai buvimą, tačiau apygardos teismui nekyla abejonių, kad Ž. B., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir tai daryti norėjo. Apelianto tyčią vairuoti chuliganiškai nagrinėjamu atveju pagrindžia pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai: vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai.

19. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Marijampolės apylinkės teismo padaryta išvada, jog Ž. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta ir abejonių nekelia.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės.

20. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šioje administracinio nusižengimo byloje Ž. B. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (500 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija jam paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako, o tik sprendžia dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės tikslingumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl Ž. B. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir Ž. B. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

22. Esminės administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

23. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

24. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

26. Nagrinėjamoje byloje Ž. B. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas minimalus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų, nei pagrindo iš viso neskirti arba sumažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

27. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad Ž. B. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir Ž. B. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas eismo spūsties metu, didelio intensyvumo kelyje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. Byloje esantys duomenys Ž. B. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad Ž. B. už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas eilę kartų, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą), kas itin neigiamai jį charakterizuoja. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog Ž. B. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bandoma tai pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai. Apeliantas nurodo, jog turi rūpintis onkologine liga sergančia žmona, ją vežioti pas gydytojus ir vežioti vaiką į mokyklą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimyninio pobūdžio aplinkybės šiuo atveju negali būti pagrindu neskirti apeliantui administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą. Apie nurodomas aplinkybes apeliantas turėjo galvoti pats, prieš darydamas nusižengimą, o ne perkelti atsakomybę nuobaudą skyrusioms, ar jos pagrįstumo klausimus nagrinėjančioms institucijoms.

28. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

29. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista ir Ž. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Ž. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.