Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose bei paskiriant įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 eurų) dydžio bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštas bausme bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, kad 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, žinodamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygas ir atsakomybę gresiančią už vengimą ją vykdyti, jis (V. B.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2021 m. lapkričio 21 d. apie 00.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu 21, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas) vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jį vairuoti. Tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę,

Motyvuojamoji dalis

- Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistės Jurgitos Albrechtaitienės 2021 m. gruodžio 1 d. raštu dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40603-21, kuriame nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2020 m. spalio 10 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus. Informuoja, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių ir buvo supažindintas su 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis. Dėl 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo jam 2020 m. liepos 3 d. buvo išsiųstas šaukimas susisiekti telefonu su paskirtu specialistu Goda Lekavičiūte 2020 m. liepos 9 d. Deja, minėta dieną V. B. nesusisiekė su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriumi. 2020 m. liepos 13 d. V. B. paštu buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ Nr. 5S- 11320 pasirašymui, bet minėtas asmuo, rašto nepasirašė ir negrąžino į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių (b. l. 56);

- Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. liepos 13 d. raštu, kuris siųstas V. B. ir išaiškinta jam apie 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės ir atsakomybė (b. l. 64-65);

- 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu, kuriame matyti, kad V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 40 MGL, t. y. 2000 eurų bauda. Taip pat V. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d. (b. l. 71-73). Iš patvarkymo matyti, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 15d. (b. l. 70);

- 2021 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjos Gretos Savickaitės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 21 d. apie 01.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“ tranzitiniai valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0146 (patikros sertifikato Nr. 1527440), buvo nustatytas 2,40 promilės girtumo laipsnis. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 11-12);

- 2021 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos nustatymo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40603-21 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d. Taip pat 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 15 d. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. vengė atlikti 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, nes 2021 m. lapkričio 21 d. apie 00.56 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas) vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ją vairuoti. Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (b. l. 17-18).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, vieną kitą papildo ir yra pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,40 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti (ką įrodo tai, kad praeityje už analogiškas veikas jis ne kartą baustas baudžiamąja ir administracine tvarka). Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad V. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,40 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. B., nesilaikydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (b. l. 131-135), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 141-147), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės (baudos ir areštas) nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Kaip jau buvo minėta, V. B. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Kaltinamasis savo atliktus veiksmus vertina kritiškai, supranta, kad neturėjo vairuoti išgėręs ir pripažįsta, kad neturėjo teises vairuoti. Dėl to, kad vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra vairavo automobilį, kai jam buvo atimta speciali teisė gailisi. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, V. B. atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 21 d. 01.52 val. iki 2021 m. lapkričio 21 d. 11.49 val. (b. l. 94, 105), vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek keleiviui, kuris įvykio metu buvo kartu automobilyje, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Pažymėtina, kad kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo V. B. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog V. B., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, važiavo būdamas ne vienas automobilyje, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 21 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – K. J. (b. l. 33), tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis naudojosi automobiliu jam žinant. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats K. J., automobilį jis nusipirko pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau pačią pirmą dieną automobilio variklis pradėjo dūminti, todėl nusprendė jį parduoti pažįstamam V. B. už tą pačią kainą – 500 eurų. Trumpam paliko automobilį ir raktą nuo jo V. B. kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nes susitarė, kad jis automobilį pažiūrės ir jei jam tiks, tai atiduos už jį 500 eurų. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino pats kaltinamasis, kad automobilis jau yra parduotas ir konfiskuoti jo nebūtų galimybės. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės - automobilio Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 690 eurų su PVM (b. l. 32). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 107-109) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 243,20 eurų išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (b. l. 34-53). Taigi, nuosprendžio paskelbimo dienai viso 243,20 eurų, kurie, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintini proceso išlaidomis ir išieškotini iš V. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 2 (dvi) CD laikmenos su „Body“ kameros vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos. V. B. vairuotojo pažymėjimas NR. (duomenys neskelbtini) išduotas Jungtinėje karalystėje (Jungtinėje Karalystėje suteiktas asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 21 d. 01.52 val. iki 2021 m. lapkričio 21 d. 11.49 val., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. B. konfiskuotino automobilio „Mitsubishi Carisma“ tranzitinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 eurų (šešis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 243,20 eurų (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) išlaidas už automobilio „Mitsubishi Carisma“ tranzitinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 2 (dvi) CD laikmenas su „body“ kameros vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. V. B. vairuotojo pažymėjimą NR. (duomenys neskelbtini) išduotą Jungtinėje karalystėje (Jungtinėje Karalystėje suteiktas asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.