Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-334-926/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-13
Bylos Nr.: 1A-334-926/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: T. K.
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25776-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.5.1; 2.5.12.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskieneidalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,nuteistajam T. K. ir jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, visiško sudėjimo (su bauda) ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 72² straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad asmuo turi būti savo namuose laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir paskirtos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu T. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2023 m. liepos 12 d., apie 02:21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. Z., tai yra tyčia paėmęs rankomis jai už plaukų, ištempė iš lovos ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, spyrė vieną kartą jai į kairį šoną juosmens srityje, vieną kartą – į dešinės rankos žastą ir į dešinės kojos blauzdą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. Z. fizinį skausmą ir padarydamas vizualiai matomus sužalojimus juosmens srityje.

Šalies argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą, ir skundžiamu nuosprendžiu T. K. skirtą 90 parų arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs nuteistasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio T. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad nesant nei formaliojo, nei materialiojo pagrindo nuteistojo T. K. atžvilgiu taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu atidėjo arešto bausmės vykdymą.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 90 parų arešto, bausmę atlikęs. Skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė paskirta antrą kartą, jos vykdymą atidedant, tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui. Taigi, formaliojo pagrindo nuteistojo T. K. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra.

2.3. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu, padarius vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir nubaustas arešto bausme, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, viso proceso metu (nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu) kaltės nepripažino, iki 2024 m. balandžio 16 d. skundžiamo nuosprendžio priėmimo ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo atveju padarė naują tyčinį nusikaltimą praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesniojo teistumo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, po šios nusikalstamos veikos padarymo dar kartą yra nuteistas 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu (taip pat už tyčinį smurtinį nusikaltimą).

2.4. Apeliaciniu skundu sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nors ankstesniais nuosprendžiais T. K. nuteistas už veikas, padarytas prieš veiką, kuria buvo kaltinamas nagrinėjamoje byloje, tačiau prokurorės nuomone tai, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė jau būdamas teistas, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, vis dar vykstant baudžiamajam procesui dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. kovo 25 d., rodo, kad asmuo iš ankstesnių baudžiamųjų procesų nepasimoko, ankstesnės švelnesnės bausmės neveiksmingos ir jam teigiamos įtakos nedaro, asmuo yra linkęs smurtauti ir yra pavojingas visuomenei, todėl jam turi būti skirtina griežtesnė bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, t. y. areštas, jos dydį nustatant 60 parų. Be to, kadangi nagrinėjamu atveju veika padaryta prieš priimant ankstesnį apkaltinamąjį 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 dalimi, 9 dalimi, turi būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiško sudėjimo (su bauda) ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, ir galutinė subendrinta bausmė turi būti 90 parų areštas ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

2.5. Skundo autorės nuomone, aplinkybės, jog nuteistasis dirba, po įvykio susitaikė su nukentėjusiąją, pastaroji jam atleido, yra pirmą kartą teisiamas arešto bausme, nepaneigia nuteistojo T. K. neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu taikyta arešto bausmė nepasiekė tikslų ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Analizuojamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, jog prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo T. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, be to, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nuteistajam nepagrįstai buvo iš naujo nustatytas ir ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos bausmės sumokėjimo terminas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

6. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, o būtent – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

7. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, tačiau šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023).

8. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas, be kita ko, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: formalusis – ar asmuo nuteistas arešto bausme pirmą kartą, ir materialusis –arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pritariant prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatuotina, kad T. K. situacija neatitinka nė vieno kriterijaus.

9. Skundžiamame nuosprendyje, atidedant nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, nurodoma, kad T. K. arešto bausme teisiamas pirmą kartą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra teisėto pagrindo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 106–117) bei Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad T. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistas 90 parų arešto bausme, kurią nuteistasis atliko 2016 m. spalio 28 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir asmuo laikomas teistu už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, be kita ko, bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). T. K., turėdamas neišnykusį teistumą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurią įvykdė 2018 m. rugpjūčio 24 d., ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią nuteistasis atliko 2019 m. liepos 3 d. Taigi, T. K. teistumas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 3 d. (BK 97 straipsnio 8 dalis). Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu T. K., turėdamas neišnykusį teistumą, buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurią įvykdė 2021 m. rugsėjo 6 d., ir jam skirta 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda, kurios nuteistasis iki šiol neįvykdė. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu T. K., turėdamas neišnykusį teistumą, buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurias įvykdė 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. birželio 13 d., ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią nuteistasis atliko 2023 m. lapkričio 8 d. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2023 m. liepos 21 d. Taigi, nustatyta, kad šioje byloje nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, už kurią jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu 90 parų arešto bausme, todėl sutinkant su prokurorės apeliaciniu skundu, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad T. K. arešto bausme yra teisiamas pirmą kartą. Aptartų duomenų visumoje darytina išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam T. K. nebuvo formaliojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą.

10. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad tiek nuteistąjį, tiek jo nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, paneigia ir bausmės vykdymo atidėjimo materialiojo pagrindo egzistavimą. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, T. K. nagrinėjamu atveju padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis anksčiau teistas, net keletą kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio smurto vartojimą prieš kitus asmenis (1 t., b. l. 106–117), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 118), du kartus gydytas psichiatrijos klinikoje (1 t., b. l. 121), taip pat gydytas dėl priklausomybės ligų (1 t., b. l. 124). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, T. K. šiuo atveju nusikalto laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio teistumo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytos nusikalstamos veikos jis dar kartą buvo nuteistas 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė jau būdamas teistas, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, vis dar vykstant baudžiamajam procesui dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. kovo 25 d., rodo, kad asmuo iš ankstesnių baudžiamųjų procesų nepasimoko, ankstesnės švelnesnės bausmės neveiksmingos ir jam teigiamos įtakos nedaro, asmuo yra linkęs smurtauti ir yra pavojingas visuomenei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad ankstesniais procesiniais sprendimais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, laisvės apribojimas), kurios akivaizdu nepasiekė tikslų ir neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepaneigia nuteistojo T. K. neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra jo vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybės, kad nuteistasis dirba, po įvykio susitaikė su nukentėjusiąją ir pastaroji jam atleido, taip pat tai, kad nuteistas yra sudaręs būsto numos sutartį (2 t., b. l. 75–79), nepaneigia nuteistojo polinkio nusikalsti ir nesuponuoja išvados, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

11. Aptartų aplinkybių kontekste nustačius, kad nuteistojo T. K. atžvilgiu nėra nei formaliojo, nei materialiojo pagrindo takyti jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, naikintina.

Dėl ankstesniu apkaltinamuoju nusprendžiu paskirtos baudos bausmės savanoriško sumokėjimo termino nustatymo

12. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, visiško sudėjimo (su bauda) ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis įpareigotas 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

13. BPK 352 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būt savanoriškai sumokėta bauda. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 106–117) bei Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad nuteistajam T. K. 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda kaip bausmė buvo paskirta ne skundžiamu nuosprendžiu, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistasis paskirtą baudos bausmę buvo įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo pačiu išaiškinant nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistajam T. K. iš naujo nustatė Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės savanoriško sumokėjimo terminą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį T. K. ginti parinkta advokatė Diana Ingrida Vinklerytė (2 t., b. l. 44), kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo T. K. gynėja (2 t., b. l. 46) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė (2 t., b. l. 53) ir patikslintos (2 t., b. l. 62, 84) pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, patikslintoje 2024 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog iš nuteistojo T. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 329,58 eurai (2 t., b. l. 84).

16. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis T. K. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtas gynėjas, kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris atmetamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam T. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, BK 72² straipsniu nuteistajam T. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad asmuo turi būti savo namuose laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir paskirtos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. įpareigotas 600 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) eurų, dydžio baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą T. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė