Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Mortai Kungienei, Agnei Valentukonei, Salomėjai Paulauskienei, Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. (eismo įvykio deklaracijoje per klaidą nurodyta eismo įvykio data 2021 m. gegužės 21 d.) 12.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į I. L. vairuojamą transporto priemonę Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Arijus“ ir ją apgadino. Atsakovės vairuojama transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad matomi transporto priemonės Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – įlenktos galinės durelės, ratlankis.

13. UAB „Arijus“ įgaliotas asmuo I. L. 2021 m. gegužės 24 d. ieškovui pateikė pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją dėl padarytos žalos. Jame nurodyta, jog apgadinta transporto priemonė bus remontuojama UAB „Hokla“.

14. 2021 m. gegužės 24 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, transporto priemonė apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. K.. Minėtame protokole nurodytos remontuojamos detalės: galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės slenksčio ir statramsčio kampas, galinis kairės pusės rato diskas; keičiamos detalės: galinės kairės pusės durys.

15. 2021 m. liepos 17 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, transporto priemonė apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. U.. Minėtame protokole nurodytos papildomai remontuojamos detalės: veleno deformacijos šalinimas, keičiamos detalės: galinis tiltas, kairės pusės galinė stebulė, kairės pusės ašelė, kairės pusės galinis ratlankis.

16. UAB „Hokla“ 2021 m. liepos 8 d. 11.20 val. atliktas transporto priemonės Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų suvedimas, kuriame nurodyta, kad viena ar daugiau reikšmių neatitinka specifikacijų ir tai galėjo įtakoti padangos susidėvėjimas, manipuliavimo ir saugos problemos.

17. Byloje pateikta UAB „Hokla“ 2021 m. gegužės 25 d. data surašyta remonto sąmata, kurioje nurodytas remontuojamas automobilis Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Hokla“ 2021 m. liepos 19 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą HKLD0001144 už transporto priemonės Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą 3768,27 Eur sumai.

18. UAB „Arijus“ 2021 m. liepos 19 d. pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kuriame nurodyta, kad PVM ir nusidėvėjimą UAB „Hokla“ apmoka UAB „Arijus“, t. y. 654 Eur PVM ir 93,30 Eur nusidėvėjimą, o likusią sumą, t. y. 3020,97 Eur, prašo sumokėti į nurodytą UAB „Hokla“ banko sąskaitą. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 303625 pervedė UAB „Hokla“ 3020,97 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2240200000 pervedė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 17008,01 Eur (draudimo išmokų kompensavimas). Pateiktas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų draudimo išmokų apskaitos žiniaraštis Nr. 02/22/02, iš kurio matyti, kad į bendrą mokėjimo nurodymu pervestą sumą buvo įtraukta išmokėti 3020,97 Eur suma pagal žalos bylą Nr. 9001_1-1694.

19. Pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11, sudarytą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro (dabar – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) ir UAB „ERGO Lietuva“ (dabar – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas), bendrovė įsipareigoja atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą, bendrovė nevykdo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį (sutarties 1.1. punktas).

20. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 3020,97 Eur nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

22. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (valdytojas) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

24. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. 12.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į I. L. vairuojamą transporto priemonę Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Arijus“ ir ją apgadino. Atsakovės vairuojama transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nurodytų aplinkybių. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jos valdoma ir jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, atsakovė taip pat pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio bei kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiai transporto priemonei buvo padaryta žala.

26. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

27. Nagrinėjamu atveju nustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos ieškovui, nes ieškovo pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkė (atsakovė) neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, atsakovė, valdydama neapdraustą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį. Dėl teisinio priežastinio ryšio pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3020,97 Eur sumą, kuri buvo išmokėta ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, o ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atlygino tokio dydžio žalą už 2021 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Skoda Rapid remontą. Atsakovė su ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad, kadangi ieškovas reikalauja iš atsakovės 3020,97 Eur žalai atlyginti, atsakovė nesutinka su 1325,12 Eur suma, suma, kurios neginčija atsakovė sudaro 1695,85 Eur.

29. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas).

30. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones.

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).

32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, transporto priemonė apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. K.. Minėtame protokole nurodytos remontuojamos detalės: galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės slenksčio ir statramsčio kampas, galinis kairės pusės rato diskas; keičiamos detalės: galinės kairės pusės durys. UAB „Hokla“ 2021 m. liepos 8 d. 11.20 val. atliktas transporto priemonės Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų suvedimas, kuriame nurodyta, kad viena ar daugiau reikšmių neatitinka specifikacijų ir tai galėjo įtakoti padangos susidėvėjimas, manipuliavimo ir saugos problemos. 2021 m. liepos 17 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, transporto priemonė apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. U.. Minėtame protokole nurodytos papildomai remontuojamos detalės: veleno deformacijos šalinimas, keičiamos detalės: galinis tiltas, kairės pusės galinė stebulė, kairės pusės ašelė, kairės pusės galinis ratlankis. Byloje pateikta UAB „Hokla“ 2021 m. gegužės 25 d. data surašyta remonto sąmata, kurioje nurodytas remontuojamas automobilis Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Hokla“ 2021 m. liepos 19 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą HKLD0001144 už transporto priemonės Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą 3768,27 Eur sumai. UAB „Arijus“ 2021 m. liepos 19 d. pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kuriame nurodyta, kad PVM ir nusidėvėjimą UAB „Hokla“ apmoka UAB „Arijus“, t. y. 654 Eur PVM ir 93,30 Eur nusidėvėjimą, o likusią sumą, t. y. 3020,97 Eur, prašo sumokėti į nurodytą UAB „Hokla“ banko sąskaitą. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 303625 pervedė UAB „Hokla“ 3020,97 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2240200000 pervedė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 17008,01 Eur (draudimo išmokų kompensavimas). Pateiktas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų draudimo išmokų apskaitos žiniaraštis Nr. 02/22/02, iš kurio matyti, kad į bendrą mokėjimo nurodymu pervestą sumą buvo įtraukta išmokėti 3020,97 Eur suma pagal žalos bylą Nr. 9001_1-1694.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 31 punktas).

34. Įvertinus TPVCAPDĮ nuostatas matyti, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

35. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. nurodė, kad ji yra UAB „Arijus“ darbuotoja, važinėja darbdavio transporto priemone Skoda Rapid ir 2021 m. gegužės 20 d. prekybos centro „Molas“ aikštelėje pateko į eismo įvykį, kurio metu kita transporto priemonė įvažiavo į minėtos transporto priemonės vairuotojo pusės šoną. Paaiškino, kad iki šiol važinėja minėta transporto priemone. Pirmoji transporto priemonės apžiūra buvo atlikta prie jos darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs draudimo žalų ekspertas. Remontas iš karto nebuvo atliekamas, reikėjo laukti, kol bus gautos užsakytos detalės, tik tada transporto priemonė buvo nuvaryta į UAB ‚Hokla“ ir palikta remontui. Nuo pirminės apžiūros iki atlikto remonto transporto priemonė buvo eksploatuojama, jokių kitų eismo įvykių tuo laikotarpiu nebuvo. Be to, važinėjo atsargiau, nes buvo perspėta, kad galėjo būti vidinių nematomų pažeidimų, kiti asmenys tikrai minėtos transporto priemonės nevairavo. Po to, kai transporto priemonė buvo suremontuota, buvo dar keletas eismo įvykių. Vežė remontuoti į UAB „Hokla“, nes transporto priemonė darbdavio, buvo pakankamai nauja, dar nebuvo pasibaigęs garantinis laikotarpis, kitur ir nebuvo galima remontuoti.

36. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. U. nurodė, kad jis dirba vyriausiuoju žalų ekspertu transporto srityje UAB „Smart claims“, turi mechanikos inžinerijos išsilavinimą, ieškovo užsakymu administravo žalos bylą, dėl žalos, padarytos 2021 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu. 2021 m. liepos 19 d. apžiūros protokolą surašė remdamasis autoserviso atsiųstais duomenimis, faktiškai transporto priemonės neapžiūrėjo. Paaiškino, kad, kadangi eismo įvykio metu buvo smūgis į vairuotojo pusės galinį ratą, remiantis serviso atliktu ratų suvedimu, buvo padaryta išvada, kad būtent dėl eismo įvykio buvo sugadinta galinė važiuoklė. Servisas informavo, kad negali atlikti ratų suvedimo, nes yra gedimų galinėje važiuoklėje. Žalą buvo nuspręsta išmokėti būtent tokio dydžio remiantis serviso atsiųstais dokumentais – sąmata, sąskaita-faktūra.

37. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. N. nurodė, kad dirba UAB „Hokla“, atsakingas už kėbulų ir transporto priemonių po draudiminių įvykių remontą. Taip pat nurodė, kad jo išsilavinimas aukštasis techninis – pramonės elektros įranga ir automatika, 12 metų dirbo draudimo bendrovėje žalų vertintoju ekspertu, 5 metai dirba UAB „Hokla“. Paaiškino, kad pirminė transporto priemonės apžiūra buvo 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. gegužės 25 d. buvo išsiųsta pirminė sąmata ieškovui. Po pirminės apžiūros transporto priemone buvo leista toliau važiuoti. Nurodė, kad detales galėjo užsakyti tik gavę draudimo sutikimą. Patikslino, kad pagal pirminės apžiūros duomenis užsakė reikalingas remontui detales ir gavus detales transporto priemonė buvo paimta remontuoti. Buvo sutvarkytas kėbulas, tada buvo keičiamas kairės pusės ratlankis ir po to daroma ratų geometrija, kurios metu gauti duomenys, jog galinis tiltas nuo smūgio yra deformuotas. Patvirtino, kad antrosios apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių kitų neužfiksuotų išorinių transporto priemonės pažeidimų, taip pat ir ant ratlankio. Tokio pobūdžio pažeidimas galėjo atsirasti tik nuo šoninio smūgio, nuo, pavyzdžiui, įvažiavimo į duobę negalėjo atsirasti. Dėl to buvo daromos fotonuotraukos, siunčiamos ieškovui, suderinus papildomą sąmatą buvo keičiamas galinis tiltas, pakeitimas taip pat užfiksuotas fotonuotraukomis. Paaiškino, kad techniškai nebuvo galimybės keisti atskirų detalių, nebuvo galimybės nuimti atskirų detalių, keičiamas visas galinis tiltas kartu, t. y. keičiama galinės važiuoklės ašelė arba galinės važiuoklės rėmas, kitų ardomų detalių nėra. Patvirtino, kad pats atliko ratų suvedimą, tik pakėlus transporto priemonę buvo aiškiai matyti, kad ratas yra netaisyklingoje padėtyje, nepakėlus transporto priemonės tokio pažeidimo vizualiai nesimatė. Pažymėjo, kad galinį ratlankį reikėjo keisti, jis buvo įkirstas, giliai įbrėžtas, kas matosi ir fotonuotraukose, jo nebuvo įmanoma suremontuoti. Transporto priemonės remontas buvo atliktas laikantis gamintojo techninių reikalavimų. Kadangi buvo keičiamos galinės kairės pusės durys, siekiant suvienodinti aplinkinių dalių spalvą, buvo dažomos, lakuojamos ir priekinės kairės pusės durys. Galinės sėdynės buvo išimtos dėl to, kad buvo atliekami galinės arkos tempimo darbai, nes galinė arka buvo įlenkta eismo įvykio metu. Galinis sparnas buvo remontuojamas ir dažomas, dėl to buvo nuimtas galinis bamperis, išimtos galinės lempos. Liudytojas taip pat nurodė, kad sąmata yra sudaroma naudojant Audatex programą, šioje programoje sąvokos išverstos iš užsienio kalbos, dėl to sąvokos gali būti ne visai tikslios, rankiniu būdu programoje įvedamas reikalingas atlikti remonto darbas ir programa pagal gamintojo specifikacijas nurodo, kokie ardymo darbai turi būti atlikti.

39. Teismas pažymi, jog atsakovė žinojo, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, tačiau žalos atlyginimo procesu nesidomėjo tol, kol buvo pateikta ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo. Visas aplinkybes, kodėl nagrinėjamu atveju buvo surašyti du transporto priemonės apžiūros aktai, kaip buvo nustatyti pradiniai ir papildomi defektai nuosekliai ir išsamiai paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. N., kuris dirba UAB „Hokla“, yra atsakingas už kėbulų ir transporto priemonių po draudiminių įvykių remontą, taip pat nuo ginčo eismo įvykio iki visiško transporto priemonės Skoda Rapid suremontavimo kontroliavo ir atliko visus su tuo susijusius procesus ir darbus. Duomenų, patvirtinančių, jog nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. liepos mėn. patyrė kitų apgadinimų ar eismo įvykių byloje nėra. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L.. Pastebėtina, kad transporto priemonė Skoda Rapid nuosavybės teise priklauso I. L. darbdaviui UAB „Arijus“, transporto priemonė drausta, liudytoja patvirtino, kad vėliau buvo dar keli eismo įvykiai, apie kuriuos ji pranešė darbdaviui bei draudimo bendrovei, todėl akivaizdu, jog, jei būtų įvykę papildomas įvykis, kurio metu atsirastų galinės važiuoklės gedimai, būtų netikslinga tokį faktą nuslėpti. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad po 2021 m. gegužės 20 d. įvykusio eismo įvykio pirminės apžiūros metu, neatlikus ardymo darbų bei ratų suvedimo, nebuvo nustatyti vidiniai transporto priemonės defektai, todėl buvo surašytas papildomas apžiūros aktas bei atlikti papildomi remonto darbai.

40. Atsakovė taip pat kelia abejones dėl tam tikrų ardymo, remonto bei dažymo darbų būtinumo ir tikslingumo, kaip, pavyzdžiui, priekinių kairės pusės durų ardymo bei dažymo, galinių sėdynių išėmimo, galinio bamperio nuėmimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad analogiškas aplinkybes dėl atsakovės ginčijamų darbų, susijusių su priekinių durų ardymu, galinio bamperio ardymu, galinės sėdynės išėmimu, nurodytas 2021 m. gegužės 25 d. sąmatoje, nurodė ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. U., ir M. N.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. N. papildomai paaiškino, kad UAB „Hokla“ yra specializuotas Skoda centras, sąmata sudaroma naudojant Audatex programą, rankiniu būdu programoje įvedamas reikalingas atlikti remonto darbas ir programa pagal gamintojo specifikacijas nurodo, kokie ardymo darbai turi būti atlikti.

42. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, atsakovė taip pat nagrinėjamu atveju turi teikti savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus arba įrodymus, galinčius paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, siūlė šalims skirti byloje ekspertizę ar pateikti savo pasirinkto specialisto išvadą, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

43. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovo prašoma priteisti 3020,97 Eur dydžio žala (nuostoliai) yra įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, o atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes, byloje nepateikė.

44. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3020,97 Eur žalai (nuostoliams) atlyginti tenkintinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3020,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

48. Teismas šioje byloje patyrė 13,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

49. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

50. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.

51. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

52. Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui dėl sunkios turtinės padėties. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad prašo atsakovės prašymą spręsti teismo nuožiūra. Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. pažymą, atsakovė nuo 2022 m. balandžio 27 d. registruota užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Pagal pateiktą atsakovės banko sąskaitos išrašą matyti, kad atsakovei mokama apie 300 Eur dydžio išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis su atsakove sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovei išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Klaipėdos miesto savivaldybei. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktą atsakovės neįgaliojo pažymėjimą, atsakovės netekto darbingumo lygis 50 %. Pateikti atsakovės medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog atsakovei diagnozuota smegenų aneurizma, kraujagysliniai galvos skausmai, atlikta galvos operacija, taip pat hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, hipotirozė.

53. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, į skolos dydį, darytina išvada, kad atsakovė pagal savo galimybes visos priteistos sumos iš karto sumokėti galimybių neturi, o, neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, jai gali kilti neproporcingai sunkių finansinių padarinių. Taigi, įvertinus ieškovui iš atsakovės priteistą bendrą 3088,97 Eur (3020,97 Eur žala + 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) sumą, atsakovės finansinę padėtį bei abiejų šalių turtinius interesus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

54. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovui priteistos 3088,97 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius sumokant po 129,00 Eur, o 24 mėnesį – 121,97 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3020,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, ieškovas nepatirs nepagrįstų nuostolių, o tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovo ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

55. Atsakovei išaiškintina, kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovai gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. J. 3020,97 Eur (tris tūkstančius dvidešimt eurų 97 ct) nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3020,97 Eur (trijų tūkstančių dvidešimties eurų 97 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Iš atsakovės S. J. priteistos 3088,97 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonių eurų 97 ct) sumos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę S. J. kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui:

– 23 (dvidešimt tris) mėnesius – po 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 00 ct) skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų;

– 24 (dvidešimt ketvirtą) paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią sumokėti 121,97 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 97 ct) skolos ir bylinėjimosi išlaidų dalį, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3020,97 Eur (trijų tūkstančių dvidešimties eurų 97 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovei S. J., kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.

Priteisti iš atsakovės S. J. 13,72 Eur (trylika eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.