- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-646-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01872-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl sutarties pripažinimo prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia su atsakove M. B. 2010 m. kovo 17 d. sudarytą sutartį bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1225-642/2017 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., S. P., M. M. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V. dėl skolos priteisimo ir kreditoriaus interesų gynimo (actio Pauliana) ir 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad A. B. 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartimi iš M. B. pasiskolino 30 000 Lt (8 688,60 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. balandžio 2 d., 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartimi pasiskolino dar 40 000 Lt (11 584,80 Eur), kuriuos privalėjo grąžinti iki 2010 m. birželio 17 d., ir 2010 m. lapkričio 18 d. pasiskolino dar 25 000 Lt (7 240,50 Eur), kuriuos privalėjo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 18 d., tačiau skolos negrąžino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-826/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovei D. B., kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Teismas vertino, jog ieškovas, pareikštu ieškiniu prašydamas pripažinti 2010 m. kovo 17 d. sudarytą paskolos sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia, iš esmės pareiškė tapatų reikalavimą, nes teismai sprendė, tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su 2010 m. kovo 17 d. sutarties sudarymu, taip pat yra tos pačios ginčo šalys. Teismas pažymėjo, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbios ne reikalavimų lingvistinės formuluotės, o ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to teismas ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas A. B. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti.
6. Argumentuoja, jog nereiškia tapataus ieškinio, nes Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 M. B. buvo ieškovė, o šioje byloje ji yra atsakovė. Išnagrinėtoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas buvo skolos priteisimas ir kito sandorio nuginčijimas actio Pauliana pagrindu, byloje nebuvo pareikštas priešpriešinis reikalavimas dėl 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir prieštaraujančia viešajai tvarkai, išnagrinėtoje byloje nebuvo remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga kaip įrodinėjimo priemone. Apelianto nuomone, tai reiškia, jog ieškinio tuo pačiu pagrindu (dėl neteisėtai vykdytos komercinės veiklos) ir dėl to paties dalyko (sutarties pripažinimo prieštaraujančia viešajai tvarkai) teismas nenagrinėjo.
7. Pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismas jau buvo priėmęs analogišką ieškinį, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-3645-323/2018 jį paliko nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį. Nurodo, kad pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį pašalinus aplinkybes, kliudančias išnagrinėti ieškinį, jis turi teisę pakartotinai pareikšti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, asmuo jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė yra grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo ieškovo pareikšto ieškinio tapatumą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 išnagrinėtam ginčui.
12. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014, 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, kt.).
13. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. Taigi šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys yra tapačios.
14. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).
15. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl naujas ieškinys galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
16. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 išnagrinėtas ir patenkintas ieškovės M. B. ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir D. B. ieškovei 27 513,90 Eur skolą, 9 960,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti 2009 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 ir taikyti restituciją – priteisti iš S. P. ir M. M. P. solidariai A. B. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skirtų ieškovei iš A. B. priteistos skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimui įvykdyti; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas prievolės grąžinti skolą pagal paskolos sutartis, tarp jų ir pagal šioje byloje naujai reiškiamu ieškiniu siekiama nuginčyti 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartį klausimas, tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas ginčas dėl paskolos sutarties teisėtumo ir galiojimo, nebuvo remiamasi aplinkybėmis, kurias ieškovas nurodė naujai pareikštame ieškinyje, t. y. jog atsakovė M. B. vertėsi galbūt neteisėta finansine–ūkine veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas reiškia ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra tapatūs išnagrinėtiems civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017. Taigi susiklosčiusios faktinės aplinkybės buvo vertinamos neperžengiant būtent toje byloje pareikšto ieškinio dalyko (reikalavimo) ribų – buvo tikrinama ir vertinama, ar atsakovas turi prievolę grąžinti skolą, tačiau nebuvo ginčo dėl paskolos sutarties galiojimo, o ypač jos atitikties viešajai tvarkai. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-826/2017 nagrinėjant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 nurodyta, jog neturi esminės reikšmės, ar ieškovė verčiasi pinigų skolinimu ar ne, ir plačiau ši aplinkybė ir jos įtaka sutarties teisėtumui ir galiojimui nenagrinėta.
18. Sutiktina su apeliantu, jog analogišką ieškinį Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3645-323/2018 buvo priėmęs ir pradėjęs nagrinėti, tačiau jis paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas neatvyko į teismo posėdį. Tačiau pažymėtina, jog priešingai, nei teigia apeliantas, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1216-513/2018, neįgyja res judicata galios nagrinėjamu atveju. Nurodyta nutartimi išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto teisinių pasekmių, 23 punktu išaiškintos ieškinio palikimo nenagrinėto teisinės pasekmės, įtvirtintos CPK 297 straipsnyje, tačiau nutartis neįgyja teisinės galios ateityje ieškovui reiškiant bet kokį ieškinį ir sprendžiant jo priėmimo klausimą.
19. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai dėl civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ginčų (ieškinių) tapatumo. Abiejose šiose bylose siekiama skirtingo teisinio rezultato, t. y. šioje civilinėje byloje – paneigti sandorio teisėtumą, išnagrinėtoje byloje – prisiteisti pagal šį ir kitus sandorius atitinkamą pinigų sumą. Taigi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1225-942/2017 yra tapatus nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui.
20. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netikrina pareikšto ieškinio atitikties kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, netikrina, ar yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.