- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-335-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01872-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl sutarties pripažinimo prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašė pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia 2010 m. kovo 17 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. B. ir atsakovės M. B., priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinį ir papildomai prašė pripažinti prieštaraujančiomis viešajai tvarkai, niekinėmis ir negaliojančiomis 2009 m. kovo 2 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. sutartis nuo jų sudarymo momento. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, kad jog atsakovė, suteikdama paskolas ieškovui, vykdė neteisėtą veiklą – teikė finansines paslaugas, neturėdama licencijos verstis šios rūšies verslu, todėl sudarytos paskolų sutartys yra prieštaraujančios viešajai tvarkai, niekinės ir negaliojančios, darančios žalą ne tik ieškovui, bet ir visai finansinei sistemai. Ieškovo teigimu, nagrinėjant šią civilinę bylą, būtina atsakyti į klausimą, ar neteisėtai sudaryta sutartis galioja, ar tokios sutarties sąlygos gali sukelti teisėtus padarini us.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. B. atsakovei M. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovė 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartis, kurių pagrindu atsakovė suteikė ieškovui paskolas. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojusios Civilinio kodekso nuostatos tokio sandorio asmenims sudaryti nedraudė. Fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Kad paskolos sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio ketinimų ieškovas taip pat neįrodė.
2.2. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-906/2020 nuspręsta atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje. M. B. (atsakovė) 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažinta kalta, padariusi Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes ji ėmėsi finansinės veiklos, neturėdama licencijos (leidimo) šiai veiklai. Ieškovo teigimu, atsakovė, suteikdama paskolas ieškovui, vykdė neteisėtą veiklą – teikė finansines paslaugas, neturėdama licencijos verstis šios rūšies verslu. Iš esmės ieškovas savo reikalavimą grindžia remdamasis minėtu nuosprendžiu ir teigia, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Teismas su ieškovo argumentais nesutiko. Ieškovas, pasirašydamas ginčo sutartis su atsakove, netikrino sutarčių teisėtumo, pats susirado atsakovę, skolinosi iš jos pinigus, taip prisiimdamas atsakomybę ir riziką. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu.
2.3. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovė neturėjo licencijos verstis finansine veikla, tačiau faktas, kad ieškovas laisva valia pasirašė paskolos sutartis ir skolinosi pinigus iš atsakovės, yra neginčijamai nustatytas nagrinėjant bylas tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka.
2.4. Kita vertus, pats ieškovas nesistengė sumažinti skolos sumos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas skolų gera valia nesumokėjo, iš ieškovo vykdomas skolų išieškojimas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad aplinkybė, jog atsakovė neturėjo licencijos verstis finansinių paslaugų teikimu, yra pagrindas sudarytas paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai. Ieškovo argumentus, jog ginčo sutartimis yra daroma žala ne tik ieškovui, bet ir visai finansinei sistemai, teismas įvertino kaip siekį išvengti skolų mokėjimo.
2.5. Teismo vertinimu, pagrindo 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui iš atsakovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Ieškovas nurodo, jog šioje civilinėje byloje kilo klausimas dėl ex injuria non oritur jus (iš neteisės nekyla teisė) principo taikymo praktinėje teisėje sandorių teisėtumo aspektu Teismas netaikė šio principo praktikoje ir sprendime sugretino du nesugretinamus dalykus – ex injuria non oritur jus (iš neteisės nekyla teisė) principą su pacta sunt servanda (sutarčių privalu laikytis) principu. Neteisėtuose santykiuose negali kilti jokių teisėtų padarinių.
3.2. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatskleidė bylos esmės: nenustatė, kokių tikslų siekė atsakovė sudarinėdama sandorius, kokie padariniai kilo. Akivaizdu, jog atsakovė, veikdama tokiu būdu, siekė sukurti finansinių paslaugų verslą, iš kurio ji gyventų ir praturtėtų. Kaip matyti iš prašomų pripažinti niekiniais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai sandorių, atsakovė siekė sudaryti sandorius itin trumpais terminais, kad sudarytų sąlygas taikyti delspinigių institutą. Teismas sprendime nurodo, jog, nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, sandorio šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Tačiau teismas neatskleidė bylos esmės ir šių aplinkybių nenustatė. Priešingai, padarė selektyvias išvadas tik dėl ieškovo ir visiškai nekreipė dėmesio į atsakovės veiksmus.
3.3. Ieškinyje buvo nurodyta, jog teismas šios kategorijos bylose veikia ex officio (pagal pareigas) ir privalo aiškintis visas reikšmingas bylai aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl sandorių sudarymo teisėtumo ir tai, kas lėmė šalių valią sudaryti vienokius ar kitokius sandorius.
3.4. Ieškovas mano, jog teismas iš esmės paneigė tame pačiame teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. Tokia situacija netoleruotina, o toks teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes sudaro kolizinę situaciją: pripažįsta, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje iš esmės yra neteisėtas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovė nurodo, jog ieškovas reikalavimą iš esmės grindžia tik tuo, jog atsakovė vykdė neteisėtą ūkinę komercinę veiklą – teikė paskolas, neturėdama licencijos verstis šios rūšies verslu; tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl ieškovo su atsakove sutartys yra laikomos niekinėmis kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai, todėl negaliojantys. Niekinių sandorių nereikia teismo tvarka pripažinti negaliojančiais. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Suinteresuoti asmenys gali tik pareikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, o ne reikalavimą pripažinti sandorį niekiniu. Ieškovas pareiškė reikalavimą sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Toks ieškovo reikalavimas atmestas pagrįstai, nes jis neturi teisės tokio reikalavimo pareikšti. Reikalavimo dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo ieškovas nepareiškė, net nenurodė, kokios pasekmės turėtų būti taikomos. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje jau aiškinosi ir tyrė tas aplinkybes, kurias kaip šio ieškinio pagrindą nurodo ieškovas, pasisakė dėl jų ir dėl jų reikšmės pasekmėms. Kadangi teismas minėtoje byloje nenustatė, kad ginčijamos sutartys yra niekinės, tai ir netaikė niekinių sandorių pasekmių. Teismas konstatavo, kad ginčijamos sutartys yra galiojančios, ieškovas neįrodė, kad jos niekinės, todėl pagal jas priteisė pinigus. Teismas pasisakė, kad, atsižvelgus į paskolų sudarymo aplinkybes, tai, ar atsakovė vertėsi pinigų skolinimu, ar ne, esminės reikšmės byloje neturi. Byloje nustatytos paminėtos aplinkybės laikomos prejudicinėmis šioje byloje: teismas jau yra nustatęs, kad ginčijamos sutartys neprieštarauja viešajai tvarkai.
4.2. Nepaisant to, kad atsakovė buvo pripažinta kalta skolinusi pinigus be licencijos ir iš to gavusi pajamų, ši aplinkybė nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolinių santykių fakto. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas skolinosi pinigus, susitarė ir dėl delspinigių. Paskolos sudarymas, neturint licencijos, nepaneigia paties paskolos fakto. Pagal teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėtį sudarė ne pats skolinimo ar susitarimo dėl netesybų faktas, bet skolinimas už palūkanas, neturint tam licencijos. Pačiam skolinimui ir susitarimui dėl netesybų licencija nėra reikalinga, tai nėra nusikalstama veika. Nusikalstama veika yra neteisėtas pajamų gavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį atsakovė M. B. paskolino ieškovui A. B. 30 000 Lt (8 688,60 Eur), ieškovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009 m. balandžio 2 d. Pagal 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartį atsakovė paskolino ieškovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur), ieškovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010 m. birželio 17 d. Pagal 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį atsakovė paskolino ieškovui 25 000 Lt (7 240,50 Eur), ieškovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010 m. gruodžio 18 d. Iš viso A. B. iš M. B. pasiskolino 27 513,90 Eur. Paskolos sutarčių 2 punktuose buvo numatyta sąlyga, kad, laiku negrąžinus skolos, mokami delspinigiai po 0,2 procentus už kiekvieną uždelstą dieną. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017 solidariai iš A. B. ir D. B. M. B. priteista 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 37 473,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1470-826/2017, pakeistas, atmetant M. B. reikalavimus D. B.. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-906/2020 nuspręsta atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, M. B. tapus nepavojingai, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nuosprendyje padarė išvadą, kad įrodymų pakanka konstatuoti, jog M. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, – versliškai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdama šiai veiklai licencijos (leidimo), neįregistravusi individualios veiklos, užsiėmė finansine veikla – pagal sudarytas rašytines sutartis, kuriose neišskirtas palūkanų mokėjimas, tačiau nurodoma skolinama suma kartu su iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis, taip pat pagal vekselius ir žodines sutartis, įvairiomis sumomis suteikė fiziniams asmenims paskolas ir gavo iš šios veiklos nenustatytą pajamų dydį, jų nedeklaravo ir mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo.
8. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai ir gerai moralei 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog iš neteisės negali kilti teisė: atsakovė, suteikdama paskolas ieškovui, vykdė neteisėtą veiklą – teikė finansines paslaugas, neturėdama licencijos verstis šios rūšies verslu, todėl sudarytos paskolų sutartys yra prieštaraujančios viešajai tvarkai, niekinės ir negaliojančios.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais ir veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
10. Nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, sandorio šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija paskolos sutartis, pagal kurias atsakovė suteikė ieškovui paskolas, paskolas ieškovas įsipareigojo grąžinti per tam tikrą sutartyse numatytą laiką, už paskolų negrąžinimą laiku sutartyse buvo numatyta prievolė mokėti delspinigius. Vertindama paskolų sutartis jų sudarymo tikslo aspektu, kolegija pažymi, jog tai, kad atsakovė pripažinta kalta versliškai teikusi paskolas, neturėdama tam licencijos, savaime nereiškia, jog atsakovės ketinimai sudarant šias konkrečias ginčijamas sutartis buvo skirti tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog paskolos sutarčių sudarymo laikotarpiu galiojusios Civilinio kodekso nuostatos tokio sandorio fiziniams asmenims sudaryti nedraudė. Fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Taigi įstatymas numatė paskolos santykių tarp fizinių asmenų galimybę.
12. Ieškovo teigimu, atsakovė, suteikdama paskolas ieškovui, vykdė neteisėtą veiklą – teikė finansines paslaugas, neturėdama licencijos verstis šios rūšies verslu. Iš esmės ieškovas savo reikalavimus grindžia šios nutarties 7 punkte nurodytame Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau kolegija pažymi, jog kvalifikuojant atsakovės (paskolos davėjos) veiką, jai buvo inkriminuotas alternatyvus versliškumo vykdant finansinę veiklą požymis, todėl jos veiksmai buvo analizuojami šiuo aspektu. Teismas konstatavo, jog visos nuosprendyje paminėtos aplinkybės, įvertinus veiksmų sistemiškumą, tai, jog tokia veikla buvo susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam licencijos (leidimo), leidžia pripažinti M. B. veiksmus neteisėtu vertimusi finansine veikla versliškai. Tačiau tai, jog M. B. pripažinta padariusi Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nes versliškai ėmėsi finansinės veiklos neturėdama licencijos (leidimo) šiai veiklai, savaime nesąlygoja vykdant šią veiklą sudarytų ieškovo ginčijamų paskolos sutarčių negaliojimo.
13. Ieškovo argumentas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, taigi neteisėta veikla verčiantis sudarytos sutartys negali būti laikomos teisėtomis, vertintinas kaip pernelyg abstrahuotas nurodyto principo taikymas. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą kildina iš baudžiamojo proceso metu nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, tačiau civilinė ir baudžiamoji teisė yra dvi atskiros teisės šakos, kuriose taikomos skirtingos teisės normos, įrodinėjimo standartai. Kaip jau minėta, paskolos sutarčių sudarymo metu Civilinis kodeksas numatė paskolos santykių tarp fizinių asmenų galimybę. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1225-642/2017, atsakovei iš ieškovo priteista 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių ir procesinės palūkanos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, pasirašydamas ginčijamas sutartis su atsakove, netikrino sutarčių teisėtumo, pats susirado atsakovę, skolinosi iš jos pinigus, taip prisiimdamas atsakomybę už tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo tikslai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nors ieškovas nurodo, jog tokios sutartys daro žalą ne tik ieškovui, bet ir visai finansų sistemai, tačiau toks jo argumentas atmestinas kaip pernelyg deklaratyvus ir nepagrįstas. Ieškovas nepagrindė, kaip konkrečiai pasirašant ginčijamas paskolos sutartis buvo sukelta žalos šalies finansų sistemai ar kitiems viešosios tvarkos elementams.
14. Viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims plačias galimybes laisva valia susitarti dėl bet kokių jas tenkinančių sutarties sąlygų, todėl, siekiant pripažinti sutartį negaliojančia dėl jos prieštaravimo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, šių principų pažeidimas, atsižvelgiant į šalis siejančių teisinių santykių ypatumus, turi būti akivaizdus.
15. Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia sudarė paskolos sutartis jose nurodytomis sąlygomis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas paskolų sutartyje nustatytais terminais negrąžino, dėl jų priteisimo yra priimtas teismo sprendimas, antstolių kontoroje vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių ypatumus, nenustatytas joks akivaizdus ginčijamų sutarčių prieštaravimas esminiams civilinių santykių principams, taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti niekinėmis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovo ginčijamas 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. sutartis.
16. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
18. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Eur teisinės pagalbų išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei M. B. iš ieškovo A. B. 500 Eur (penkis šimtus eurus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.