Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-431-896/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-05
Bylos Nr.
e2A-431-896/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14899-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-431-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14899-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1
(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2433-955/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 338,87 Eur skolą, 304,98 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo V. R. 338,87 Eur skolą, 30,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (369,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad tarp nuomotojos uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023364, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Huawei-P40 Lite, Dual SIM-EPHUT20604030326 (toliau – Daiktas) 13 mėnesių terminui, ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį (27,99 Eur) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, todėl 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-07/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tame tarpe ir atsakovą. Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 338,87 Eur skolą.

5. 2020 m. rugsėjo 17 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-023364 šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovė už 338,87 Eur skolą paskaičiavo 304,98 Eur delspinigių.

6. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

7. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, be to, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas sprendė, kad 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (304,98 Eur), faktiškai siekia skolos sumą (338,87 Eur), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, mažintini.

8. Teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 30,50 Eur (338,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2433-955/2022 dalyje dėl delspinigių ir priteisti iš atsakovo ieškovei 138 Eur delspinigius, priteisti ieškovei iš atsakovo 138 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 17 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023364 (toliau – Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.

9.2. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 304,98 Eur iki 30,50 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

9.3. Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad „Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.“ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021).

9.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantui visas jo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (304,98 Eur), faktiškai siekia skolos sumą (338,87 Eur), yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 30,50 Eur (338,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

14. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą netesybų kontrolės funkciją, turėjo pagrindo vadovautis VKĮ nurodytu delspinigių dydžiu kaip orientaciniu, taip užtikrinant silpnesniosios sutarties šalies interesų apsaugą.

15. Pažymėtina, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (telefoną) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir kt.).

17. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nesumokėjo 338,87 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti apeliacinės instancijos teisme delspinigiai yra 304,98 Eur dydžio, kurie iš esmės yra tolygūs pagrindinės skolos dydžiui, ir toks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi. Apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

19. Pažymėtina ir tai, jog tokios pat praktikos dėl teisėto ir pagrįsto netesybų (delspinigių) mažinimo laikomasi ir kitose iš esmės panašiose Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-942/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-886/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1516-657/2021 ir kt. Tokios pat praktikos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021 ir Nr. e2A-3057-580/2021 ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme, o taip pat prašymas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika