- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2560-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais Ą. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė pakeisti 2024-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su vaikais tvarką: motina su nepilnamete dukra L. M. ir nepilnamečiu sūnumi Ą. M. turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią visą (nuo pirmadienio iki sekmadienio) savaitę pasiimdama vaikus pirmadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, motina paima vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, kad Skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl aplinkybių, susijusių su L. M. taikomu smurtu dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovei buvo ribojama galimybė susisiekti su dukra. Šis ribojimas pasireiškė ne tik fizinio bendravimo ribojimu, bet ir visišku susisiekimo telefoninio ryšio priemonėmis nebuvimu. Atsakovei taip pat buvo ribojama galimybė bendrauti su sūnumi Ą. M., o būtent: fiziškai ribojamos vaiko galimybės susisiekti su motina, visiškai neteikiama informacija apie vaiko faktinę buvimo vietą, taip pat daromas neleistinas psichologinis poveikis vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismas patenkino M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė R. M. artintis mažesniu nei 100 metrų atstumu prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra ugdymo įstaiga UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatė laikiną R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: motina R. M. (ne Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaikų gimimo dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val. Šią teismo nutartį R. M. apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju M. M. teismui pateiktame ieškinyje nurodė svarius argumentus, dėl kurių reikėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš mokyklos (UAB (duomenys neskelbtini)) 2024-03-28 rašto matyti, kad L. M. motinos elgesys rašte nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo ne visai adekvatus, toks elgesys gali kelti pavojų dukrai ir aplinkiniams. Kai buvo keisto, neadekvataus elgesio apraiškų, teisingas yra sprendimas iki bylos išnagrinėjimo išsaugoti status quo ir apriboti motinos galimybę patekti į ugdymo įstaigą.
4. Teismas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) dėl išvados pateikimo byloje. Gautoje išvadoje Skyrius nurodė, kad surinkus informaciją iš vaiko ugdymo, gydymo įstaigos, pakalbėjus su L. M., vaiko tėvais, vaiko tėvo sutuoktine, mokyklos, kurioje mokosi vaikas, administracija, nepavyko patvirtinti fakto, kad vaiko tėvo sutuoktinė E. būtų smurtavusi prieš L. (pats vaikas kaskart pateikia vis kitus duomenis apie galimą smurtą). Smurto faktui nustatyti pranešimas išsiųstas policijai. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus specialistai nenustatė vaiko apsaugos poreikio. Nėra nustatyta faktų, kad vaiko tėvas elgtųsi netinkamai su vaiku, ar neužtikrintų geriausių vaiko interesų. Pasak vaiko, tėvo sutuoktinė E. ne mažiau kaip vieną kartą yra vaikui sudavusi ranka per vaiko ranką, o pasak vaiko tėvo, vaiko motina verčia vaiką meluoti, nuteikinėja vaiką prieš tėvą ir jo sutuoktinę E.. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, būtų neteisinga šioje proceso stadijoje tvirtinti, kad E. M. smurtavo L. M. atžvilgiu, nes šiuo metu dėl minėtų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet pats ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas dar neįrodo, kad vaiko tėvo sutuoktinė smurtavo L. M. atžvilgiu. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Skyrius laikosi pozicijos, kad nustatyta laikinoji vaikų bendravimo tvarka su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo. Dažnas bendravimo tvarkos keitimas kaip tik gali neigiamai paveikti vaikus. Jeigu viena iš šalių nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo, šalys turėtų kreiptis į antstolį dėl nutarties nevykdymo. Jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis ir neprivalo vykti, tai nebus Teismo nutarties pažeidimas, tačiau abu tėvai turėtų stengtis palaikyti ar atkurti artimą ryšį su vaikais, nepažeisdami jų interesų, kad vaikai jaustųsi abiem tėvams vienodai svarbūs. Skyriaus manymu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti keičiamos. Pažymima, kad ieškovas nėra linkęs bendradarbiauti su Skyriaus specialistais, todėl dar iki šiol nėra atliktas Ą. M. situacijos vertinimas ir išklausyta Ą. M. nuomonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-09-02 nutartimi atsakovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sprendė, kad nuolatinis aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų (Vilniaus apygardos teismo 2020-07-02 civilinė byla Nr. e2S-1026 619/2020). Kasacinio teismo praktikoje plėtojama taisyklė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279 969/2019).
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendravimas, visų pirma, turi būti patogus pačiam vaikui, o tėvai turi vadovautis prioritetiniais vaiko interesais. Jeigu viena iš šalių nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo, šalys turėtų kreiptis į antstolį dėl nutarties nevykdymo. Jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis ir neprivalo vykti, tai nebus teismo nutarties pažeidimas, tačiau abu tėvai turėtų stengtis palaikyti ar atkurti artimą ryšį su vaikais, nepažeidžiant jų interesų, kad vaikai jaustųsi abiem tėvams vienodai svarbūs.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sprendė, kad nustatyta laikinoji vaikų bendravimo tvarka su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo. Nėra nustatyta faktų, kada vaikų tėvas elgtųsi netinkamai su vaikais, ar neužtikrintų geriausių vaikų interesų. Dažnas bendravimo tvarkos keitimas gali neigiamai paveikti vaikus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
9. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2024-09-02 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžinti klausimą dėl LAP keitimo pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Nepatenkinus šio prašymo, prašo panaikinti 2024-09-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti 2024-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su vaikais tvarką: Motina su nepilnamete dukra L. M. ir nepilnamečiu sūnumi Ą. M. turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią visą (nuo pirmadienio iki sekmadienio) savaitę, pasiimdama vaikus pirmadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, motina paima vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nutartį dėl LAP pakeitimo prašė leisti vykdyti skubiai.
10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo yra nemotyvuota.
Atsiliepimas
11. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir pateikė duomenis bei įrodymus apie tai, kad viena svarbiausių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti laikinąją bendravimo tvarką yra tai, kad 2024-06-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23138-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei L. M..
12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertindamas byloje esančių įrodymų, jų išsamiai neištyręs, neišklausęs šalių paaiškinimų, nepakeitė nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, remdamasis vien Skyriaus išvada.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų duomenų apie nesaugią ieškovo aplinką, ieškovo sutuoktinės smurtą prieš dukrą, apie ieškovo tendencingus veiksmus tris mėnesius ribojant motinos bendravimą su dukra.
Šalies argumentai
14. Atsakovė pateikė teismui prašymus dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo prašo prijungti prie bylos: vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota ieškovo ir vaikų nebuvimo namuose aplinkybės, 2024-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį byloje Nr. 2VP-22604-566/2024, 2024-10-18 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu; 2024-m. spalio mėn vaizdo įrašus (skirtus aplinkybei dėl motinos bendravimo su vaikais ribojimo patvirtinti);skundo dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės veiksmų kopiją;pareiškimo dėl dingusių be žinios asmenų vietos nustatymo kopiją ir 2024-09-11 atsakovės laiško ieškovui kopiją.
Atsiliepimas
15. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-02 nutartį palikti nepakeistą.
16. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra poreikio keisti šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
17. Ieškovo vertinimu, atsakovės elgesys nuo 2024-05-15 nutarties priėmimo nepasikeitė. Atsakovė ir toliau konfliktuoja su nepilnamečių vaikų artimos aplinkos asmenimis, elgiasi neadekvačiai.
18. Nurodo, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinės teisėmis ir grubiai pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Atsakovės vienas po kito teikiami procesiniai dokumentai, kuriais reiškiami tie patys reikalavimai, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Atsakovė, nepasibaigus vienam procesui, inicijuoja naują procesą su tuo pačiu reikalavimu ir tokiu būdu švaisto tiek teismo, tiek ieškovo ir kitų proceso dalyvių resursus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
21. Teisme gauti atsakovės prašymai prijungtti papildomus įrodymus (dokumentų kopijas ir vaizdo įrašus) prie nagrinėjanos bylos.
22. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
23. Nagrinėjamu atveju, prašomi prijungti įrodymai neturi reikšmės bylai, nes juose nėra užfiksuota kokių nors neigiamų ieškovo bendravimo su vaikais aspektų, o tik užfiksuotos jo ir vaikų nebuvimo namie aplinkybės. Be to, daugelis iš pateiktų įrodymų patvirtina įvykius, vykusius po skundžiamosios 2024-09-02 nutarties priėmimo. Tokie įrodymai gali būti pagrindas iš naujo svarstyti laikinųjų apsaugos piemonių taikymo (bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo) klausimą, tačiau nedaro įtakos 2024-09-02 nutarties pagrįstumui, kuris vertinamas pagal nutarties priėmimo metu buvusias aplinkybes. Atsakovės pateikti papildomi įrodymai nepriimami, priimant šią nutartį, jie nėra vertinami (CPK 314, 323, 338 straipsniai).
24. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
25. Laikinai ginčui sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
26. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
29. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
30. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).
31. Nagrinėjamu atveju Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada yra pagrindas spręsti, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taikoma tėvų bendravimo su vaikais tvarka yra optimali. Ši tvarka atitinka ankstesnėse nutarties pastraipose aprašytus tikslus ir reikalavimus ir užtikrina abiejų tėvų teises bendrauti su vaikais iki šalių ginčo išsprendimo iš esmės. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo eiga nieko nelemia, nes be įsiteisėjusio teismo sprendimo ikiteisiminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės laikytinos nepatvirtintomis. Visas skundas tėra atsakovės nuomonių apie atskirus jos ir ieškovo bendravimo epizodus rinkinys, šios nuomonės nepaneigia nustatytos bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo teisingumo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas neneigia aplinkybės, kad 2024-06-15 nebuvo namuose, kai į juos atvyko atsakovė ir policijos pareigūnai. Atskiri, ne dažnai pasitaikantys nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimų epizodai išsprendžiami tarpusavio sutarimu arba kreipiantis į antstolį, bet nebūtinai keičiant bendravimo su vaikais tvarką.
33. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
34. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-02 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-02 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.