Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui (atsakovas L. K. dalyvavo 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdyje),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui L. K. (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir institucija, teikianti išvadą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsiliepimo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

4. Išvadą teikianti institucija raštu ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tarnybai šeima nėra žinoma. Institucija neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Tarnybos atstovo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir periodinio išlaikymo sumos atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl ir šie ieškinio reikalavimai yra tenkintini (e. b. l. 32–33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė D. N. ir atsakovas L. K. (e. b. l. 6). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.

6. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

7. Teismas, spręsdamas dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra; nepilnametis šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje raštu ir atstovas žodžiu nurodė, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pareikštas vaiko interesais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio D. K. gyvenamąją vietą su ieškove D. N. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinės teisės normos – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

9. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia apytiksliai 430,00 – 470,00 Eur, kuriuos sudaro: 150,00 Eur maistui, 70,00 Eur aprangai, 90,00 Eur vitaminams, vaistams, asmens higienos prekėms, 30,00 Eur ugdymui, laisvalaikiui, 80,00 Eur gyvenamajam būstui (šildymas sezono metu – 50,00 Eur, elektra – 10,00 Eur, vanduo – 15,00 – 20,00 Eur), 10,00 Eur kitoms išlaidoms. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė vaiko poreikių lenteles, kuriomis patikslino vaiko poreikius (vidutiniškai 12 mėn. laikotarpiui): maistui – 1800,00 Eur (metams), aprangai – 1284,00 Eur (metams), vitaminams, vaistams, higienai – 653,00 Eur (metams), ugdymui – 360,00 Eur (metams), būstui – 900,00 – 960,00 Eur (metams), kitoms išlaidoms – 120,00 Eur (metams) (e. b. l. 112–115). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. lapkričio mėn. ugdymo paslaugos nėra kompensuojamos savivaldybės lėšomis (e. b. l. 128). Iš pateiktų sąskaitų ir mokėjimų kvitų (išlaidos už ugdymo įstaigos lankymą) matyti, kad už 2019 m. vasario mėnesį mokėta suma 157,74 Eur, už 2019 m. balandžio mėnesį – 31,67 Eur suma, už 2019 m. gegužės mėnesį – 40,63 Eur suma (e. b. l. 129-131). Akcentuotina, kad šių išlaidų ieškovė neįtraukė į vaiko poreikių lentelę.

10. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra realiai pagrįsti ir būtini. Tačiau teismui uždavus klausimus dėl maisto, rūbų, higienos, ugdymo išlaidų atsakovas pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalingos. Atsakovas nesutiko su išlaidomis komunaliniams mokesčiams ir vitaminams.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų (šiuo atveju – ieškovė), į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaiko teisę į būstą užtikrina tik ieškovė (vaikas gyvena su ieškove ir jos tėvais (vaiko seneliais)). Tokiu atveju atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pažymėjo, jog būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios ieškovės sūnui, sudaro vidutiniškai 75,00 Eur – 80,00 Eur sumą (per mėnesį). Ieškovė taip pat pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad faktiškai būsto komunaliniai mokesčiai už butą ((duomenys neskelbtini), Kaunas) yra reguliariai mokami (e. b. l. 117–127, 140–155). Spręstina, jog apytiksliai 80,00 Eur suma, tenkanti vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį, atitinka protingumo kriterijų.

12. Nepilnamečio vaiko poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė į bylą kvitus, mokėjimus, sąskaitos išrašą (e. b. l. 116–127, 129–155). Tačiau teismas ieškovės pateiktus duomenis vertina ne tik kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės turėtas išlaidas, bet taip pat kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Nepilnametis vaikas, ieškovės ir liudytojų (ieškovės tėvas L. N. ir ieškovės motina I. N.; e. b. l. 99–100, 102–104, 106), paaiškinimu, yra alergiškas, todėl jam reikalingos specialios priemonės odai, skalbimo priemonės, vaikui tinka tik vieno rūšies sauskelnės. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Nepilnamečiui vaikui be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, taip pat reikalingos lėšos ir ugdymui. Šias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog vaikams, gyventiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 440,00 Eur suma.

13. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės pajamas sudaro vaiko auginimo išmoka (249,11 Eur per mėnesį) (e. b. l. 65–83), ieškovė šiuo metu nedirba (e. b. l. 11). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, ieškovė transporto priemonių neturi (e. b. l. 13, 84), valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 14, 90). Ieškovė nurodė, jog ji kartu su nepilnamečiu vaiku ir tėvais gyvena jai nuosavybės teise nepriklausančiame bute (Kaunas, (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtino ir liudytojai (ieškovės tėvas L. N. ir ieškovės motina I. N.; e. b. l. 99–100, 102–104, 106) 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje. Ieškovė yra darbingo amžiaus, nepateikė duomenų apie tai, jog ji turėtų būti priskirta nedarbingų asmenų grupei. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti taip pat svarbu ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu vaiko poreikių užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybos duomenimis, atsakovas nedirba (e. b. l. 85–87, 163–164). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, atsakovas transporto priemonių neturi (e. b. l. 88). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota (e. b. l. 89). Bylos išnagrinėjimo metu atsakovas užimtumo tarnyboje neregistruotas (e. b. l. 195–196). Iš metinių mokesčių deklaracijų nustatyta, kad 2016 m. ir 2017 m. atsakovas iš individualios veiklos gavo pajamas (e. b. l. 185–193). Iš Norvegijos darbo ir socialinės tarnybos sprendimo duomenų nustatyta, kad atsakovas taip pat gavo pajamas ir Norvegijoje 2016 m. – 2018 m. Atsakovas taip pat patvirtino, kad anksčiau Lietuvoje vykdė individualią veiklą, taip pat dirbo statybų įmonėje, gaudavo minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu užsienyje mokosi amato iš savo tėvo. Atsakovo atžvilgiu antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomas išieškojimas uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai (e. b. l. 43–44).

16. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

17. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 220,00 Eur periodines išmokas, nes jo finansinė padėtis nėra gera. Šiuos atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvenant kartu su ieškove vaikui skirdavo 250,00 Eur. Laikotarpiu nuo vaiko gimimo atsakovas vykdė individualią veiklą, dirbo Lietuvoje ir Norvegijoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad atsakovas neturi galimybės dirbti šiuo metu. Teismo vertinimu, atsakovas nededa maksimalių pastangų užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą (nustatyta, kad atsakovas tik iš dalies vykdė laikinųjų apsaugos priemonių nutartį). Atsakovas neįrodė, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų nuolatines jo amžių, sveikatos būklę atitinkančias pajamas. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi, todėl privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Daroma išvada, kad atsakovas turi galimybę uždirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, nepaisant aplinkybės, kad jokio kito turto atsakovas neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

18. Įvertinus šalių sūnaus poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę skirti kiekvieną mėnesį po 220,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovo L. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K. po 220,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

19. Išaiškintina, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 980,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėnesio (kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir atsakovas teikė nereguliarų išlaikymą vaikui) iki 2019 m. sausio mėn. Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko. Atsakovo teiktais duomenimis, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. iš atsakovo tėvo sąskaitos banke nepilnamečiui vaikui buvo pervestos piniginės lėšos už 1 320,00 Eur sumą (e. b. l. 42). Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas papildomai rūpinosi vaiko poreikiais, t. y. pirko sūnui reikalingus daiktus ir pan., atsakovas nepateikė. Remtis išimtinai subjektyvaus pobūdžio atsakovo artimųjų giminaičių parodymais (atsakovo tėvo R. K. ir atsakovo sesers S. M. parodymais) (e. b. l. 166–170) teismas neturi pagrindo. Ieškovė šių faktinių aplinkybių nepripažįsta, rašytinių įrodymų byloje tuo klausimu nėra pateikta, ieškovės pakviesti liudytojai (ieškovės tėvas L. N. ir ieškovės motina I. N.; e. b. l. 99–100, 102–104, 106) 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje taip pat nepatvirtino atsakovo argumentų.

21. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Remiantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgus į bylos duomenis, konstatuojama, kad atsakovas įrodė tik dalinį išlaikymo prievolės vykdymą, t. y. pateikė teismui banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. jis suteikė 1 320,00 Eur išlaikymą sūnui.

22. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės nesikeitė, todėl jo išlaikymui buvo reikalinga 440,00 Eur suma. Atsakovas paaiškino, kad dirbo Norvegijoje, Lietuvoje statybų įmonėje, taip pat vykdė individualią veiklą. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau išlaikymą teikė nereguliariai. Ieškovė pripažino, kad atsakovas išlaikymui yra pervedęs 1 320,00 Eur sumą, ieškinyje šių aplinkybių nenurodė, nes pavedimai buvo daryti iš atsakovo tėvo sąskaitos ir ieškovė manė, kad tai yra vaiko senelio parama anūkui. Teismas laiko labiau tikėtina, kad būtent nuo ieškovės nurodyto laikotarpio, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėn., šalys pradėjo gyventi skyrium ir nuo to laiko atsakovas neteikė reguliaraus išlaikymo sūnui. Tai patvirtino ir ieškovės pakviesti liudytojai L. N. bei I. N.. Šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys ieškovės dėstytai pozicijai. Tuo tarpu atsakovo pakviesti liudytojai teikė prieštaringus parodymus, todėl jais remtis teismas neturi pagrindo (atsakovas tvirtino, kad užsienyje dirba darbų projektų užsakymo srityje, tuo tarpu užsienyje gyvenantis atsakovo tėvas nurodė, kad atsakovas dirba išimtinai pagalbinio darbininko darbą; atsakovo sesuo taip pat nurodė, kad faktiškai su ieškove ir atsakovu vienuose namuose negyveno).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgdamas į nurodomas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas vertina, kad reikalavimas dėl 1 980,00 išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. sausio mėn. priteisimo yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K. iš atsakovo L. K. po 175,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6242-947/2019 priėmimo.

26. 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (b. l. 19–20) (CPK 149 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 37,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (e. b. l. 5).

30. Ieškovei byloje buvo teikiama 50 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė byloje patyrė 430,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovo (e. b. l. 156–157).

31. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 179,00 Eur, kurį sudaro:

už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis);

už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis – 59,00 Eur (220,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis);

už reikalavimą priteisti 1 980,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą – 45,00 Eur (1 980,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 37,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, mokėtino žyminio mokesčio skirtumas, t. y. 142,00 Eur (179,00 Eur – 37,00 Eur), bei byloje turėtos 6,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (motina) D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 980,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. sausio mėn.

Priteistų nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430,04 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 04 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Suma už antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų 00 ct) žyminį mokestį, 6,87 Eur (šešių eurų 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.