- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-677-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02438-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Danės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Teranis“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", SIA „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Danės būstas“, BUAB Orange system, "Klaipėdos vanduo", AB SEB bankas, "EB Teisė ir konsultacijos", DNB bankas, ,,Medicinos bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „ Šiaulių banko lizingas“, " "Swedbank", AB, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, " Lietuvos energijos tiekimas, AB "Klaipėdos energija", "SIA B2KAPITAL", "Teranis"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1107-323/2020 pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Danės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Teranis“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, SIA „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė L. N., antstolis G. K., antstolė L. P., antstolė V. V., antstolis A. S., antstolis A. Z., antstolis G. J., antstolė B. T., antstolis J. P., Ž. K., M. L., M. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė E. J. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Atenergo“.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino pateiktą bankrutuojančio E. J. mokumo atkūrimo planą ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimi planą patikslino.
4. Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ teismui 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą pabaigti E. J. bankroto bylą.
4.1. Nurodė, kad bankrutuojantis E. J. įvykdė teismo patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo parengtas E. J. plano įgyvendinimo aktas, kurį pasirašė E. J., bankroto administratorė UAB „Atenergo“ ir kreditorių susirinkimo pirmininko SIA „B2Kapital“ įgaliotas asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė baigti E. J. bankroto bylą, nurašė E. J. likusius nepatenkintus 283 366,74 Eur kreditorių finansinius reikalavimus ir atsisakė nurašyti kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą. Teismo motyvai:
5.1. Nurodė, kad yra pagrindas pabaigti E. J. bankroto bylą, nes pareiškėjas teismo patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą įvykdė tinkamai. Duomenų, jog bankrutuojantis asmuo būtų vengęs vykdyti prievoles kreditoriams, slėpęs turtą ar pajamas, veikęs prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra.
5.2. Nusprendus pabaigti fizinio asmens bankroto bylą yra pagrindas nurašyti šiuos E. J. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: Ž. K. 2 151,29 Eur, UAB „EB Teisė ir konsultacijos“ 96 207,71 Eur, AB SEB bankas 6 085,84 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 734,14 Eur, UAB „Danės būstas“ 900,61 Eur, AB „Klaipėdos energija“ 6 963,20 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 535,10 Eur, SIA „B2Kapital“ 142 249,73 Eur, UAB „Šiaulių banko lizingas“ 966,65 Eur, antstolės L. P. 177,70 Eur, antstolio J. P. 385,69 Eur, antstolės B. T. 1 260,94 Eur, antstolės V. D. 154,89 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ 1 618,32 Eur, UAB „Teranis“ 18 735,80 Eur, UAB „Medicinos bankas“ 1 041,89 Eur, BUAB „Orange System“ 1 015,20 Eur, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2 182,04 Eur.
5.3. Nurodė, kad atsisako nurašyti nepatenkintą 107 753,96 Eur kreditoriaus M. L. finansinį reikalavimą, nes jis atsirado dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Prašymo dėl bankroto bylos pabaigos pateikimo metu galiojusi Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies redakcija numatė, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nenurašomi dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. J. (toliau – apeliantas) prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta nurašyti nepatenkintą kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nurašyti nepatenkintą kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nurašyti nepatenkintą kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą. Visų pirma kreditoriaus finansinis reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje atsirado iš civilinių teisinių santykių, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1024-460/2014 iš jo kreditoriui priteista 81 677,77 Eur skolos, 6 478,22 Eur palūkanų. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-659/2017 jokia žala M. L. nepriteista. Teismo sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą nagrinėjo pagal materialines teisės normas, galiojusias prašymo dėl fizinio asmens bankroto pabaigos pateikimo momentu. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi prašymo nagrinėjimo metu) nėra numatytas apribojimas nurašyti skolas, kurios atsirado dėl nusikalstamos veikos. Ši nauja teisės normos redakcija lengvina jo teisinę padėtį ir sudaro galimybę atkurti savo mokumą.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad jo finansinis reikalavimas yra atsiradęs iš civilinių teisinių santykių. Teikė ieškinį civilinio proceso tvarka. Ši aplinkybė nepanaikina fakto, jog jo kreditinis reikalavimas atsirado dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos ir tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-895/2018. Iš nusikalstamos veikos atsiradusi žala negali būti nurašoma fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje, nes tada nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų geresnėje padėtyje nei nukentėjęs asmuo.
Atsiliepimas
8. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė baigti E. J. bankroto bylą, nurašė E. J. likusius nepatenkintus 283 366,74 Eur kreditorių finansinius reikalavimus ir atsisakė nurašyti kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria atsisakyta nurašyti kreditoriaus M. L. finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies.
12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
13. Nagrinėjamu atveju teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė pabaigti E. J. bankroto bylą. Baigiant fizinio asmens bankroto bylą yra išsprendžiamas klausimas dėl nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Pareiškėjas prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos pateikė 2019 m. gruodžio 12 d., o teismas šį prašymą išnagrinėjo 2020 m. kovo 9 d. Nuo prašymo pateikimo dienos iki jo išnagrinėjimo pasikeitė FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis numatė, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje ir šiuo metu aktualioje redakcijoje numatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Esminis pakeitimas yra, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nebenumatytas apribojimas nurašyti plane likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurie atsirado dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendroji taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo“ atitikimo Įmonių įstatymo 14 straipsnio antrajai daliai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“). Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymų leidyboje atgal galiojančių įstatymo normų priėmimas yra išimtis. Tai įvyksta, kai apie įstatymo galiojimą atgal yra nurodyta pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą. Kitose teisės srityse retroaktyvaus įstatymo priėmimas gali neigiamai paveikti asmenų teises. Retroaktyvus įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sferą ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisiniai padariniai, kurie gali būti palankūs vienai šaliai, bet nepalankūs kitai. Taigi klaidinga būtų manyti, kad asmens padėtį gerinantis įstatymas (išskyrus baudžiamąją ir administracinę atsakomybę) visada galioja atgal, nes privatinėje teisėje, pagerinus vienos teisinio santykio šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali pablogėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl bažnytinės santuokos registracijos“; 1998 m. kovo 25 d. nutarimas „Dėl Vyriausybės nutarimo kainodaros reguliavimo klausimais“; 2001 m. sausio 11 d. nutarimas „Dėl baudžiamųjų įstatymų grįžtamojo galiojimo“).
16. Nagrinėjamu atveju FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d., nėra numatyta, jog šis pakeitimas galioja retroaktyviai. Prašymas dėl fizinio asmens bankroto pabaigos pateiktas teismui galiojant dar senai FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijai, t. y. numatytas apribojimas nurašyti nepatenkintus reikalavimus, kurie atsirado dėl nusikalstamos veikos. Be to, Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. KT5-N4/2017 pažymėjo, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (inter alia tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu), nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančia valstybės priederme imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių (32.3 punktas). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją, galiojusią prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos pateikimo momentu, kur numatytas apribojimas nurašyti nepatenkintus kreditorių reikalavimus, atsiradusius dėl nusikalstamos veikos padarymo.
17. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kreditoriaus M. L. finansinis reikalavimas atsirado dėl nusikalstamos veikos, nes nuosprendžiu iš jo kreditoriui jokia suma nepriteista. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
18. Tam, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą būtų pripažintas kaip fizinio asmens bankroto bylos kreditinis reikalavimas, būtinas teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuota, kad žala atsirado dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų, t. y. tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. O toks sprendimas galimas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus sprendimą (baudžiamoji byla Nr. lS-49-300/2019, 2K-7-648/2019, 2K-325-895/2018 ir kt.).
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi E. J. bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus M. L. 88 807,89 Eur finansinis reikalavimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą už akių Nr. 2-1024-460/2014. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditoriaus M. L. finansinis reikalavimas, t. y. padidintas finansinis reikalavimas nuo 88 807,89 Eur iki 111 325,59 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-659/2017. E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010–2011 m. apgaule iš M. L. išviliojo 103 295,32 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendime už akių Nr. 2-1024-460/2014 skolos priteisimo pagrindas buvo paskolos raštai, kuriais buvo remtasi baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-659/2017 ir pasakyta, kad jie buvo naudoti, siekiant sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, naudojant apgaulę iš kreditoriaus M. L. išvilioti pinigus. Vertinant išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditoriaus M. L. finansinis reikalavimas yra atsiradęs dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas ir pagrįstai atsisakė nurašyti kreditoriaus M. L. 107 753,96 Eur finansinį reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.