Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1105-730/2015

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-02438-2014-5) Procesinio sprendimo kategorijos:

140.2; 122.3.

2015 m. birželio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų AB „Swedbank“ ir AB DNB bankas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Danės būstas“, UAB „Teranis“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolė L. N., antstolis G. K., antstolė L. P., antstolė V. V., antstolis A. S., antstolis A. Z., antstolis G. J., antstolė B. T., antstolis J. P., M. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas 2014-06-05 nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir iškėlė jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“, bei nustatė keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti. 2014-07-30 nutartimi patvirtintas E. J. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas 2014-10-15 teismo nutartimi. 2015-02-24 nutartimi teismas pratęsė terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti teisme iki 2015-03-24. 2015-03-27 teisme gautas bankrutuojančio E. J. bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgalioto asmens prašymas patvirtinti patikslintą E. J. mokumo atkūrimo planą, kuriam balsų dauguma nepritarė kreditorių susirinkimas. Nurodė, kad 2015-03-20 vykusiame trečiajame bankrutuojančio E. J. kreditorių susirinkime pareiškėjo kreditoriai, turintys 64,12 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nepritarė plano projektui, o kreditoriai, turintys 26,42 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, dėl plano nepasisakė, 0,21 procentų patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos turintys kreditoriai mokumo atkūrimo plano projektui pritarė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi patvirtino bankrutuojančio E. J. mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti plane nustatyta suma yra nustatyta kaip viršutinė būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma, ir nebūtinai pareiškėjas ją visą turi panaudoti. Pareiškėjas planuoja vykdyti mokėjimus kreditoriams pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, planuoja, kad būtinųjų poreikių suma pilna apimtimi galimai nebus panaudota ir sukaupti papildomi pinigai bus paskirstyti kreditoriams. Pareiškėjas santuokos nėra sudaręs, todėl pajamų, kurios būtų pripažintos bendromis, neturi, būstas (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise nepriklauso, bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas yra nurodęs, kad gyvena pas savo sugyventinę ir vaiko motiną; įstatymas nedraudžia neatlygintinai gyventi kitam asmeniui priklausančiame būste, todėl kreditorių pretenzijos šiuo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog turto pardavimas bankroto proceso metu negali būti laikomas pakankama priemone mokumui atkurti, tačiau pareiškėjas plane nurodo, kad stengsis dėti maksimalias pastangas savo finansinei padėčiai gerinti, tačiau tikslingų racionalių persikvalifikavimo galimybių nemato. Persikvalifikavimas užtrunka ir kainuoja, o srityje, kurioje pareiškėjas dirba (nekilnojamojo turto vadybininkas), svarbiausia darbo patirtis ir įgūdžiai, o ne kvalifikacija, todėl sutiko su plane išdėstyta pozicija, jog pareiškėjui reikia dėti visas pastangas, siekiant gauti didesnį darbo užmokestį. Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas išdėstytas taip, jog kartą per pusę metų kreditoriams būtų paskirstyta 100,00 Eur suma, bei papildomai būtų paskirstyta suma, kuri būtų sukaupta sąskaitoje viršijanti sumą, reikalingą pareiškėjo poreikių tenkinimui. Prie mokumo atkūrimo plano yra priedas, kuriame yra sudaryta lentelė su sumomis, kurios teks kiekvienam iš kreditorių kartą per pusę metų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad kreditoriams tenkanti suma gali kisti į didesniąją pusę, priklausomai nuo to, kiek liks papildomai lėšų nuo būtinuosius poreikius viršijančios sumos. Plane numatyta jo įgyvendinimo trukmė tik nežymiai skiriasi nuo maksimalios galimos jo trukmės, toks laikotarpis yra protingas, leidžia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą fizinio asmens bankroto paskirtį, toks terminas nepažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis E. J. pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo E. J. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjo bankroto bylą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino pareiškėjo galimybes vykdyti plane numatytus mokėjimus, kadangi pareiškėjas tokių galimybių neturi ir jokių realių priemonių savo finansinei būklei gerinti nenumato. Pareiškėjas būtiniems poreikiams tenkinti prašo patvirtinti 250,00 Eur sumą, kadangi pareiškėjas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, neaišku, iš kokių lėšų pareiškėjas planuoja pragyventi ir degti įsipareigojimus kreditoriams.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo E. J. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi mokumo atkūrimo plane nenumatytos konkrečios priemonės, kurių pareiškėjas ketina imtis, siekdamas atkurti savo mokumą.Mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimų, kadangi pareiškėjo mėnesinės išlaidos 105,19 Eur viršija jo gaunamas pajamas, todėl pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka jo, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais nėra.Mokumo atkūrimo planas pradedamas įgyvendinti po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl mokumo plano tvirtinimo, todėl turėtų būti nustatytas maksimalus terminas plano įvykdymui, t.y. iki 2020 metų atitinkamo mėnesio.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius teikia tik prielaidas, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas nebus vykdomas, tačiau nepateikia pagrįstų argumentų, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ keliamų reikalavimų. Pareiškėjas įsipareigoja dėti maksimalias pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti – ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Mokumo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, o kreditorius kelia klausimą tik dėl plano vykdymo.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad mokumo atkūrimo planas visiškai atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, tai yra, plane pateikti visi pakankami įstatymo reikalaujami duomenys, įskaitant ir tai, kokių priemonių pareiškėjas ketina imtis savo mokumui atkurti ir kiek lėšų planuoja skirti kreditoriams. Kreditorių interesų nepažeidžia mokumo atkūrimo plane nurodytas jo įgyvendinimo terminas – 56 mėnesiai, o kreditoriai teikdami atskiruosius skundus tik vilkina bankroto procesą ir mokumo atkūrimo plano vykdymo pradžią.

Suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirasis skundas tenkintinas, suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo E. J. mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-21 vyko pirmasis bankrutuojančio E. J. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Pareiškėjo kreditoriai, turintys iš viso 95,81 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Bankrutuojantis asmuo tikslino mokumo atkūrimo planą ir iš naujo pateikė jį svarstyti kreditorių susirinkimui. 2015-01-08 įvyko antrasis bankrutuojančio E. J. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Pareiškėjo kreditoriai, turintys iš viso 90,54 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, vėl nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Bankrutuojantis asmuo dar kartą tikslino mokumo atkūrimo planą ir iš naujo pateikė jį svarstyti kreditorių susirinkimui. 2015-03-20 įvyko trečiasis bankrutuojančio E. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai AB DNB bankas, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, M. L., turintys iš viso 90,54 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nepritarė pateikto mokumo atkūrimo plano projektui, bei pateikė pastabas dėl plano.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys iš esmės nurodo tuos pačius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi pareiškėjas nenumato konkrečių priemonių, kurių pareiškėjas ketina imtis, siekdamas atkurti savo mokumą. Sutiktina su atskirųjų skundų argumentu.

Parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas iš svarbiausių plano elementų yra fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, t.y. priemonės kurių ėmusis bus pasiekiamas didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimas ir kartu užtikrinamas nemokaus asmens minimalių poreikių patenkinimas. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano 5 dalies nustatyta, jog pagrindine pareiškėjo mokumo atkūrimo priemone yra numatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas, o iš gautų lėšų bus atsiskaityta su kreditoriais pilna apimtimi ar iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų sumą sudaro 379449,99 Eur. Iš mokumo atkūrimo plano matyti, jog pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis atliktu turto vertinimu, nurodyta 37215,77 Eur. Taigi, pareiškėjui priklausančio turto vertė yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei patvirtinti finansiniai reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl nekilnojamojo turto pardavimo kaip priemonės mokumo atkūrimui, veiksmingumo. Įrodymų, jog nekilnojamojo turto kainos didėja, kaip teigiama mokumo atkūrimo plane, nėra pateikta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas numatydamas papildomas priemones savo mokumui atkurti nurodo, jog dirbdamas dabartinėje darbovietėje gauna pastovias pajamas, kurios ateityje turėtų didėti, persikvalifikuoti neketina. Jokių kitų reikšmingų pajamų nėra numatoma gauti. Kreditoriai nesutiko su nurodytomis priemonėmis mokumui atkurti, motyvuodami, jog pareiškėjas nenurodė jokių racionalių priemonių, kurių pagalba sieks atkurti mokumą. Pirmosios instancijos teismas pritarė mokumo atkūrimo plane išdėstytai pareiškėjo pozicijai, jog persikvalifikavimas užtrunka ir kainuoja, o srityje, kurio pareiškėjas dirba (nekilnojamojo turto vadybininkas), svarbiausia darbo patirtis ir įgūdžiai, o ne kvalifikacija, todėl pareiškėjui reikia dėti visas pastangas, siekiant gauti didesnį darbo užmokestį. Esant ginčui dėl galimybių pareiškėjui atkurti savo mokumą, būtina vertinti realias pareiškėjo galimybes imtis konkrečių priemonių mokumui atkurti, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, užimtumą, sveikatos galimybes dirbti kelis darbus ar keliose pamainose. Iš byloje pateiktos pareiškėjo darbo sutarties nustatyta, jog pareiškėjui nustatyta tik 10 valandų darbo savaitė, tai yra, tik po 2 valandas per dieną, įrodymų, patvirtinančių priežastis, dėl kurių pareiškėjas negali papildomai dirbti kito darbo, byloje nepateikta. Dėl to būtina įvertinti, ar pareiškėjo darbo paieškas lemia asmeninės savybės (išsilavinimo stoka, turima darbo patirtis, šeiminė padėtis ir pan.), dėl kurių jis neatitinka darbo rinkoje esančio poreikio, ar darbdavių keliamų reikalavimų, ar jis nepakankamai stengiasi susirasti darbą, sąmoningai dirba tik kelias valandas per dieną. Įrodymų apie pareiškėjo sveikatos problemas, dėl kurių jis neturi galimybės dirbti darbo, trunkančio visą darbo dieną, nėra. Be to, darytina išvada, jog pareiškėjas ne tik neketina persikvalifikuoti, bet taip pat neketina dėti pastangų gauti geriau apmokamą darbą, kadangi tikisi, jog dabartinėje darbovietėje jo atlyginimas turėtų didėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo neveikimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo ketinimų vykdyti mokumo atkūrimo planą ir atsiskaityti su kreditoriais. Fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neanalizavo nurodytų aplinkybių, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra viena iš būtinų sąlygų, sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

Atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys nurodo, jog pareiškėjo mėnesinės išlaidos 105,19 Eur viršija jo gaunamas pajamas, todėl pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka jo, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl pagal plane sudarytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką, galimybės atsiskaityti su kreditoriais nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra viena svarbiausių bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano dalių. Ši dalis leidžia realiai matyti, kokia kreditorių reikalavimų dalis bus patenkinta, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, kaip fizinis asmuo vykdys ir ar apskritai vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams – įgyvendins patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjas mokumo atkūrimo plane nurodo, jog atsiskaityti su visais kreditoriais bus skiriama 100,00 Eur kas kiekvieną pusmetį bei papildomai paskirstoma lėšų suma, kuri susikaups, nepanaudojus visų būtiems poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokumo atkūrimo plane ne tik nurodyta kas pusmetį kreditorių reikalavimams tenkinti skirtina suma (100,00 Eur), tačiau papildomai pateikta lentelė, kurioje nurodytos konkretaus dydžio sumos, skirtos kiekvienam kreditoriui per visą plano vykdymo laikotarpį, todėl formaliai vertinant mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus. Tačiau bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydis 379449,99 Eur, įvertinus sumą, kurią pareiškėjas ketina skirti įsiskolinimams padengti, per visą plano vykdymo laikotarpį pareiškėjas kreditoriams skirs tik 1000,00 Eur (per mėnesį vidutiniškai 16,67 Eur), kas sudaro tik 0,26 procentus visos patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia kreditorių interesus.

Be to pareiškėjas prašė patvirtinti 250,00 Eur sumą, būtiną jo poreikiams tekinti, papildomai nurodė, jog turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką B. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo atlyginimą sudaro 289,62 Eur neatskaičius mokesčių, iš tos sumos išskaičiuojant 250,00 Eur pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, nepilnamečiui vaikui išlaikyti bei finansiniams reikalavimams tenkinti tenka 39,62 Eur. Kadangi pats pareiškėjas mokumo atkūrimo plane nurodo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui teiktiną sumą sudaro ½ dalis minimalios algos, taigi pareiškėjas iš gaunamo atlyginimo vaikui išlaikyti privalo skirti 150,00 Eur. Tačiau įrodymų, jog minėtą sumą pareiškėjas skiria vaiko išlaikymui byloje nėra, tai kelia pagrįstų abejonių, ar išlaikymas apskritai yra teikiamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo gaunamų pajamų (289,62 Eur) nepakanka nei jo, nei vaiko būtiems poreikiams, kurie sudaro 400,00 Eur patenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, papildomai paskirstyti lėšų sumą kreditoriams, kuri susikaups nepanaudojus visų būtiems poreikiams tekinti skirtos pinigų sumos, kaip teigia pareiškėjas, nebus galimybės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas tikėtina gauna papildomų pajamų, kurių nenurodo, ir tai sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas galimai yra nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytų aplinkybių bei jų įtakos pareiškėjo galimybei įvykdyti mokumo atkūrimo planą ir realiai atsiskaityti su kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskirajame skunde papildomai nurodo, kad mokumo atkūrimo planas pradedamas įgyvendinti po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl mokumo plano tvirtinimo, todėl turėtų būti nustatytas maksimalus terminas plano įvykdymui, t.y. iki 2020 metų atitinkamo mėnesio.

FABĮ 7 straipsnio 5 dalis numato, kad plano įgyvendinimo trukmė negali trukti ilgiau negu 5 metus. Iš pateikto teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano matyti, kad terminas fizinio asmens mokumui atkurti nenustatytas, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatyta, jog pirmoji įmoka mokama 2015-05-01, paskutinė įmoka mokama kreditoriams 2019-12-01. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog plano įgyvendinimo trukmė tik nežymiai skiriasi nuo maksimalios galimos jo trukmės, toks laikotarpis yra protingas, leidžia įgyvendinti FABĮ įtvirtintą fizinio asmens bankroto paskirtį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo termino nustatymo, iš esmės orientavosi tik į tai, jog pagal sudarytą mokėjimų kreditoriams grafiką visas procesas užtruks 56 mėnesius ir tai yra tik 4 mėnesiais mažiau nei numatytas maksimalus terminas. Pažymėtina, jog pirmoji įmoka kreditoriams turėjo būti atlikta 2015-05-01, kadangi mokumo atkūrimo planas dar nėra patvirtintas, atsiskaitymas su kreditoriais taip pat nėra vykdomas, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjas kreditoriams ketina skirti tik 100,00 Eur per pusę metų, finansinių reikalavimų dydį, sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano trukmės turėtų būti siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir svarstoma dėl maksimalios plano vykdymo trukmės. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl plano įgyvendinimo termino grindė deklaratyviais teiginiais, neatsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė dėl visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir todėl galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes ankščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, nes tik išnagrinėjus su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu susijusias faktines ir teisines aplinkybes, spręstinas bankroto administratoriaus prašymas dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo E. J. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo E. J. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.