Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-12817-1077/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-19
Bylos Nr.
2YT-12817-1077/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Ranceva
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12817-1077/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00688-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) E. I. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Svetlana Kastanauskienė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. I. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) padavė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2023 m. balandžio 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-56-13640, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0056/23/00906. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė ragina įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomuoju dokumentu reikalaujama: 1) pašalinti pažeidimus – nugriauti sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) pastatytą statinį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pavėsinė) bei sutvarkyti statybvietę; 2) apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1-ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, adr. A. Vienuolio g. 8, Vilnius, arba el. p. info@vtpsi.lt. Nurodymas nugriauti pavėsinę yra teisiškai netikslus, perteklinis. Žemės sklype statybos nėra absoliučiai uždraustos. Siekiant apsaugoti nuosavybės neliečiamumą ir suderinti privatų ir viešą interesą yra tikslingiau pertvarkyti pavėsinę taip, jog ji atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus, jos griovimas paneigia nuosavybės teisę. Turėtų būti sudaryta galimybė legalizuoti statybas.

Antstolė Svetlana Kastanauskienė (toliau – antstolė) 2023 gegužės 29 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė privalomąjį nurodymą, kuris yra vykdomasis dokumentas. Pareiškėjas ieškiniu reikalavo panaikinti privalomąjį nurodymą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims. Raginime yra nurodytas vykdomojo dokumento turinys, dėl to raginimą naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – išieškotoja) atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad privalomojo nurodymo teisėtumas buvo įvertintas teisme, pareiškėjo ieškinys atmestas. Privalomajame nurodyme yra nurodytas įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 15 d. Ieškinio pateikimas nestabdo privalomojo nurodymo vykdymo. 2022 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2208-617/2022 dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, kurio privalomas nurodymas pripažintas teisėtu. Antstolė neturėjo siųsti raginimo skolininkui, tačiau pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, kadangi terminas įvykdyti vykdomąjį dokumentą buvo įvardintas pačiame vykdomajame dokumente ir terminas buvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad išieškotoja priėmė 2021 m. lapkričio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1915, kuriuo skolininkas iki 2022 m. balandžio 15 d. įpareigotas pašalinti pažeidimus – nugriauti sklype (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1-ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, adresu A. Vienuolio g. 8, Vilnius, arba el. p. info@vtpsi.lt.

Pareiškėjas ieškiniu reikalavo panaikinti privalomąjį nurodymą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2208-617/2022 ieškinį atmetė, pripažino privalomąjį nurodymą teisėtu. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.

2023 m. balandžio 13 d. išieškotoja pateikė privalomąjį nurodymą antstolei ir tą pačią dieną antstolė registruota pašto siunta išsiuntė raginimą Nr. S-23-56-13640 skolininkui, kuriuo ragina privalomąjį nurodymą įvykdyti per 10 dienų. Raginime nurodomas reikalavimas pašalinti pažeidimus – nugriauti sklype (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, nors, kaip minėta, 2021 m. lapkričio 15 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1915 nurodoma nugriauti kitą statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 15 d. išrašo, tuo pačiu adresu yra du statiniai (pavėsinės), priklausantys skirtingiems asmenims.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015, 18 pastraipa).

Pareiškėjas skundą grindė tuo, jog nurodymas nugriauti pavėsinę yra teisiškai netikslus, perteklinis. Anot pareiškėjo, siekiant apsaugoti nuosavybės neliečiamumą ir suderinti privatų ir viešą interesą, yra tikslingiau pertvarkyti pavėsinę taip, jog ji atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus, jos griovimas paneigia nuosavybės teisę. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo motyvais, kadangi privalomasis nurodymas yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu vykdomuoju dokumentu ir yra vykdytinas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju raginimas neturėjo būti siunčiamas, kadangi vykdomajame dokumente buvo nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Be to, kaip minėta, skundžiamame raginime per klaidą nurodytas ne tas griautinas statinys, kuris nurodytas 2021 m. lapkričio 15 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1915.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų vykdymo klausimai reglamentuojami CPK 771 straipsnyje. Jeigu privalomasis nurodymas yra neįvykdytas per nustatytą terminą, antstolė turėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, neteisėtai ir nepagrįstai siuntė raginimą, todėl yra pagrindas iš esmės tenkinti pareiškėjo skundą, nors ir kitais motyvais, pripažinti raginimą neteisėtu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. I. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Svetlana Kastanauskienė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkinti – panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2023 m. balandžio 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-56-13640, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0056/23/00906.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva