- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-2208-617/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00057-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- D. S., I. S., A. I., E. I.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Advokatai
- Vitalis Venskas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S., I. S., A. I., E. I. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos su trečiuoju asmeniu V. J. dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. S., I. S., E. I., A. I. ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ( toliau – Inspekcija, atsakovė ) privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-1913, Nr. PN-914, Nr. PN-1915 ir Nr. PN-1916 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovų atstovas advokato padėjėjas V.Venskus prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Paaiškino, kad ieškovams yra surašyti privalomieji nurodymai dėl statybos padarinių pašalinimo, kuriais nurodyta nugriauti statinius – pavėsines, esančias žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Nurodytame žemės sklype nėra draudimo statyti statinio – pavėsinės(-ių), iki minėtų statinių statybos minėtame žemės sklype buvo statiniai – medinės stoginės, todėl mano, kad ginčo statiniai yra buvusio statinio perstatymas, kurį galima įteisinti. Pastatytų statinių per didelis plotas – 49 kv. m., o pagal parengtą miškotvarkos projektą numatyti 25 kv. m ploto statiniai, tačiau apribojimo, kad statiniai apskirtai negalėtų būti minėtame žemės sklype pastatyti, nėra. Statiniai buvo pastatyti tuomet, kai tokie statiniai dar galėjo būti statomi parkuose, saugomose teritorijose ir jos galėjo būti uždaros. Atlikus statinių pakeitimus, t. y. išrinkus, perstačius sienas, ir statinių plotą sumažinus pagal miškotvarkos projektą, statiniai galėtų likti stovėti, jų nenugriaunant. Privalomaisiais nurodymais nurodoma statinius nugriauti, nesiūloma jų perstatyti, statinių nugriovimas yra neproporcingas reikalavimas. Privalomieji nurodymai gali būti suformuluoti taip, kad statinius perstatyti pagal miškotvarkos projekto reikalavimus. Statinių nugriovimas yra paskutinė priemonė ir turėtų būti suteikiamas prioritetas statinių išsaugojimui juos perstatant. Ieškovai pateikė derinimui pakoreguotą miškotvarkos projektą, tačiau miškotvarkos projektas dar nėra suderintas. Privalomieji nurodymai surašyti D. S., I. S., E. I. ir A. I., tačiau minėtame žemės sklype E. I. ir A. I. statinių nestatė, t. y. E. I. ir A. I. žemės sklype yra trečiojo asmens V. J. pastatyti statiniai – pavėsinės, todėl privalomieji nurodymai negalėjo būti surašyti E. I. ir A. I., todėl ir tuo pagrindu taip pat naikintini. Kreipusis į Inspekciją dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo, Inspekcija privalomųjų nurodymų nepatikslino ir nurodė, kad privalomieji nurodymai surašyti tinkamiems asmenims. Be to, privalomieji nurodymai ieškovams nebuvo įteikti tinkamai. Ieškovas D. S. privalomąjį nurodymą atsitiktinai rado el. pašte, tuomet ieškovai kreipėsi į Inspekciją, kuri privalomuosius nurodymus pateikė tik 2022-03-17, todėl laikoma, kad privalomuosius nurodymus ieškovai gavo 2022-03-17. Institucijos atstovė neturi duomenų kada ir ar buvo ieškovams įteikti privalomieji nurodymai. Netinkamas privalomųjų nurodymų įteikimas, turi įtakos privalomųjų nurodymui vykdymui, kadangi privalomuosiuose nurodymuose nurodytas įvykdymo terminas – 2022-04-15. Objektyviai vertinant, per tokį trumpą laiką – nuo 2022-03-17 iki 2022-04-15, per 1 mėnesį, privalomųjų nurodymų nebuvo galimybės įvykdyti, todėl mano, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2022-03-17. Inspekcija, netinkamai išsiuntusi ir įteikusi privalomuosius nurodymus, negali reikalauti, kad privalomieji nurodymai būtų įvykdyti juose nurodytais terminais, todėl priimti privalomieji nurodymai yra neįgyvendintini dėl labai trumpo laiko tarpo ( 1 mėn. ) juos įvykdyti, turėtų būti panaikinti ir surašyti nauji privalomieji nurodymai su nauju terminu. Tokiu atveju ieškovai turėtų galimybę perstatyti statinį. Prijungtoje išnagrinėtoje byloje dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, šalys, duodamos paaiškinimus, paaiškino, kad pavėsines pastatė D. S. ir V. J., kuris šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. E. I. pavėsinės nėra pasistatęs ir trečios pavėsinės sklype nėra. Todėl reikėtų vadovautis prijungtoje byloje esančiais duomenimis, kad pavėsinės pastatytos dviejų asmenų D. S. ir V. J., ir Inspekcijos surašyti nurodymai yra nekorektiški ir naikinti, kadangi surašyti ne tiems asmenims. Teismui netenkinus ieškinio pripažinti Inspekcijos ieškovams surašytus privalomuosius nurodymus neteisėtais, prašo nustatyti naują terminą privalomųjų nurodymų įvykdymui, bent jau keturiems mėnesiams.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė I. Š. palaikė pateiktą atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindais, ir ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jau kurį laiką vyksta bylinėjimasis dėl ginčo sklype pastatytų statinių – pavėsinių, Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutarties ( civilinės bylos Nr. e2A-63-967/2020 ) pagrindu yra panaikintos deklaracijos apie minėtų statinių – pavėsinių, statybos užbaigimą. Privalomieji nurodymai surašyti tinkamiems asmenims, tai yra asmenims, kurie pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą yra savininkai. Privalomuosiuose nurodymuose nurodyti statiniai yra įregistruoti, tačiau minėtos Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutarties pagrindu yra panaikintos deklaracijos apie statybos užbaigimą. Inspekcija, patikrinusi minėtą žemės sklypą, konstatavo, kad miško paskirties žemės sklype, yra I grupės nesudėtingi statiniai, kurie pagal teisės aktų – Žemės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymų reikalavimus, negalėtų būti pastatyti minėtame miško ūkio paskirties žemės sklype. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, Inspekcija 2021-11-05 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. PRG-310 ir pagrįstai ėmėsi neteisėto statybos šalinimo veiksmų, t. y. surašė privalomuosius nurodymus. Privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Statybų priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo. Inspekcija dėl statybos deklaracijų panaikinimo kreipėsi į teismą, iš prijungtos išnagrinėtos civilinės bylos matyti, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą buvo panaikintos, todėl kliūčių neteisėtai statybai šalinti neliko. Nagrinėjamu atveju statiniai pastatyti ne savavališkai, o pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta statyba. Nustačius teisės aktų pažeidimus Inspekcija surašė privalomuosius nurodymus šalinti neteisėtą statybą. Ginčo sklypas yra Labanoro regioninio parko Lakajos kraštovaizdžio draustinio zonoje, kuri yra saugoma teritorija, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio veikla. Miškų teritorija šiuo atveju turi išskirtinę reikšmę, miškai ypatinga nuosavybės forma, kuri turėtų būtų saugoma ir tausojama. Inspekcija, įvertinusi valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, nustatė, kad ginčo žemės sklype 49 kv. m. ploto statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti nugriauti ir vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, pagrįstai surašė privalomuosius nurodymus. Minėti statiniai yra kaip nauja statyba, todėl nekalbama apie statinių rekonstrukciją, kuriuos galėtų būti prašoma perstatyti. Inspekcija privalomais nurodymais reikalauja statinius nugriauti, nes perstatyti, t. y. kažką statinyje pakeisti, galima tik jei statinys yra pastatytas teisėtai. Byloje nėra duomenų apie minėtame žemės sklype iki šių statinių pastatymo buvusius kokius nors pastatus. Ieškovų atstovas prašo statinius perstatyti su tikslu perstatytus statinius įteisinti, tačiau ieškovai į Inspekciją dėl galimybės įteisinti statinius nesikreipė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovai atlieka kokius nors veiksmus dėl statinių įteisinimo. Savavališka statyba yra statyba be statyba leidžiančio dokumento ir statyba, esmingai prieštaraujanti projekto sprendiniams. Įstatyme nustatyta kokiems statiniams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, šiuo atveju žemės sklype esantys statiniai priskiriami I grupės nesudėtingo statinio grupei. Tokio tipo statiniui nereikia statybą leidžiančio dokumento. Tais atvejais, kai Inspekcija patikrinimų metu nustato, kad statiniai nepatenka į savavališkos statybos reguliavimą, taikytinas kitas įstatyminis pagrindas – Priežiūros įstatymo 11 straipsnis, kuriame nurodyta kokiais pagrindais sprendžiama ar nėra kitų įstatyminių normų pažeidimų. Ginčo statinių patikrinimas vietoje buvo atliktas 2021-11-05 pagal duomenų patikrinimo aktą PRG-310. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad miško paskirties žemės sklype gali stovėti tik labai ribotos paskirties statiniai. Nagrinėjamu atveju žemės sklype yra 49 kv. m statiniai, o tokio dydžio statiniai minėtame žemės sklype stovėti negali. Privalomaisiais nurodymas neužkertamas kelias įteisinti statybą, tik tokia statyba turi atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus. Statiniai pastatyti neteisėtai, t. y. pastatyti statiniai neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl statinių perstatyti ar kitaip pakeisti nėra galimybės. Privalomieji nurodymai surašyti teisės aktų nustatyta tvarka. Privalomuoju nurodymu nustatomas laiko tarpas, per kurį asmuo gali imtis kažkokių aktyvių veiksmų neteisėtai statybai įteisinti. Ieškovai ginčija privalomųjų nurodymų teisėtumą, tačiau Inspekcija teigia, kad privalomuosius nurodymus surašė teisėtai ir pagrįstai. Privalomieji nurodymai surašyti ne statytojui(-ams), o statinio savininkui(-ams), kurie ginčo statinius valdo nuosavybės teise, todėl privalomieji nurodytai surašyti tinkamiems subjektams, privalomųjų nurodymų turinys yra išsamus, detaliai nurodant kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti. Privalomieji nurodymai buvo įteikti elektroniniu paštu, mano, kad įteikti tinkamai. Inspekcija neturi galimybės patikrinti ar nustatyti el. laiško įteikimo ( laiško perskaitymo ) momento. Privalomųjų nurodymų surašymo metu nebuvo detaliai reglamentuotas privalomųjų nurodymų įteikimas. Ieškovai teigia, kad privalomieji nurodymai ieškovams buvo įteikti 2022-03-17, jiems kreipusis į Inspekciją, tačiau teismui 2022-02-03 pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2022-01-03 el. paštu gavo Inspekcijos privalomuosius nurodymus, todėl manytina, kad ieškovams apie privalomųjų nurodymą jiems surašymą buvo žinoma 2022-01-03. Nagrinėjamu atveju privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas pasibaigė 2022-04-15. Ieškovai į Inspekciją dėl privalomųjų nurodymų kreipėsi 2022 m. vasario mėn., tačiau aplinkybių dėl termino praleidimo ar nepraleidimo ieškovai Inspekcijai nenurodė. Ieškovai prašo, ieškinio netenkinus, pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, privalomųjų nurodymo terminas nėra pratęsiamas. Ginčas nagrinėjamas dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, ne dėl privalomųjų nurodymų vykdymo termino (ne)pratęsimo. Prašymas dėl termino pratęsimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas neturėtų dėl jo spręsti. Be to, priešiniai reikalavimai turėtų būti pareiškiami su ieškiniu, o ne nagrinėjant bylą iš esmės. Pažymėjo, kad ir esant nenuginčytiems ir teisėtiems privalomiesiems nurodymams, ieškovams neužkertamas kelias įteisinti neteisėtą statybą ir valstybė visada skatina aktyvus veikimas, tačiau šiuo atveju, ieškovų aktyvaus veikimo įrodymų, siekiant įteisinti statybą, byloje nėra. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovams E. I., A. I., D. S., I. S. ir trečiajam asmeniui V. J. nuosavybės teise priklauso 0,8530 ha ploto žemės sklypas ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, 0,7583 ha žemės sklypo yra miško žemės, užstatyta teritorija – 0,0543 ha; kelių plotas – 0,0404 ha. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 1) paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ( VI skyrius, septintas skirsnis ); 2) paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ( VI skyrius, aštuntas skirsnis ); 3) kraštovaizdžio draustiniai ( V skyrius, dvidešimt antras skirsnis ); 4) gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai ( V skyrius, aštuntas skirsnis ); 5) valstybiniai parkai ( V skyrius, dvidešimt trečias skirsnis ); 6) miško žemės ( VI skyrius, trečiasis skirsnis ). Žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai – pavėsinės:
1) 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017-02-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausanti E. I. ir A. I.;
2) 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-02-01 pirkimo pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti D. S. ir I. S.;
3) pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nuosavybės teisės nėra įregistruotos, statusas nurodytas formuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta civilinė byla Nr. e2A-63-967/2020, teisminio proceso Nr. 2-45-3-00504-2018-4, kurioje išnagrinėtas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui V. J. dėl statybos deklaracijų ir statinių teisinės registracijos panaikinimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų – E. I., A. I., D. S., I. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Valstybės įmone ,,Registrų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2020-01-14 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2A-63-967/2020 ) pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimą civilinėje byloje ir: 1) panaikino atsakovo V. J. surašytos 2014-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl statinių ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą; 2) panaikino 2016-08-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą; 3) panaikino 2016-08-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 2 dėl statinio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą; 4) panaikino 2016-08-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 3 dėl statinio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą.
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad 0,8530 ha ploto žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais yra ieškovai E. I., A. I., D. S., I. S. ir trečiasis asmuo V. J., registruoti statiniai: 1) 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017-02-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausanti E. I. ir A. I.; 2) 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-02-01 pirkimo pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti D. S. ir I. S.; 3) pavėsinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nuosavybės teisės nėra įregistruotos, statusas nurodytas formuojamas ( reikalavimai dėl šio statinio byloje nėra pareikšti. )
Ieškovams D. S. ir I. S. bendros sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio statinio ( unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-25 ir 2016-08-19 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą galiojimas yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartimi.
Ieškovams E. I. ir A. I. bendros sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio statinio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-25 ir 2016-08-19 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą galiojimas yra panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartimi.
Byloje ginčas kilo dėl ieškovams D. S., I. S. atsakovės ( Inspekcijos ) 2021-11-15 surašytų privalomųjų nurodymų Nr. PN-1913, PN-1914, kuriais reikalaujama pašalinti pažeidimus – nugriauti ieškovams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį statinį ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl ieškovams E. I., A. I. atsakovės 2021-11-15 surašytų privalomųjų nurodymų Nr. PN-1915, PN-1916, kuriais reikalaujama pašalinti pažeidimus – nugriauti ieškovams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį statinį ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumo. Ieškovai teigia, kad Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus yra neteisėti ir naikintini. Atsakovė nurodo, kad privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus ieškovams surašė teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas ( toliau – Statybos įstatymas ) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų ( ar naudotojų ) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę ( Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ). Pagal Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija ( Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ). Statybos valstybinę priežiūrą apima privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas ( Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas ). Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip jau minėta, ieškovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 1) paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ( VI skyrius, septintas skirsnis ); 2) paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ( VI skyrius, aštuntas skirsnis ); 3) kraštovaizdžio draustiniai ( V skyrius, dvidešimt antras skirsnis ); 4) gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai ( V skyrius, aštuntas skirsnis ); 5) valstybiniai parkai ( V skyrius, dvidešimt trečias skirsnis ); 6) miško žemės ( VI skyrius, trečiasis skirsnis ), todėl statybai šiame žemės sklype taikytinos ne tik Statybos įstatymo, Žemės įstatymo, bet ir Saugomų teritorijų įstatymo bei Miškų įstatymo teisės normos, ir ginčo byloje dėl to nėra. Žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai, yra Labanoro regioninio parko Lakajos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir turi saugomos teritorijos statusą, todėl aptartinos minėtam žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.
Statybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga ( sauga ), trečiųjų asmenų interesų apsauga. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą.
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje nustatytas veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį ( teisės norma galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu, ir tebegaliojanti iki šiol ) valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte ( redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-04-31 ) nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose ( ribų ir tvarkymo planuose ) ir ( ar ) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose ( kai yra išlikę buvusių statinių ir ( ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą ). Pagal šio straipsnio 3 dalies 6 punktą ( redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ) valstybiniuose parkuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje ( ribų ir tvarkymo planuose ) ir ( ar ) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje ( ribų ir tvarkymo planuose ) ir ( ar ) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490 patvirtinti regioninių parkų, tame tarpe ir Labanoro regioninio parko nuostatai ( toliau – Nuostatai ). Labanoro regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti, be kita ko, sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose ir vietose, nustatytose regioninio parko tvarkymo plane ( planavimo schemoje ), reglamentuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal regioninio parko tvarkymo planą ( planavimo schemą )( Nuostatų 1, 6.6–6.7 punktai, teisės akto redakcija galiojanti nuo 2010-01-01 ). Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( Nuostatų 2 punktas ). Pagal Nuostatų 3 punktą, veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 419, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti teisės aktai ir šie nuostatai. Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 4 punktą, regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko tvarkymo planą ( planavimo schemą ) ir patvirtintus bendruosius planus, specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Pagal Nuostatų 23 punktą, regioninio parko žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šių nuostatų 3 ir 4 punktuose išvardytuose teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.
Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 419 ( toliau – Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas ) 6 punkte pateiktos stovyklavietės ir mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių sąvokos: 1) stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga; joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti; 2) mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: tvoros, informacijai skirti statiniai ( skydai, stendai, informaciniai ženklai ir riboženkliai ), atraminės sienutės, tvorelės, platformos, pakilumos, skirtos teritorijos apžvalgai, laiptai, lieptai, tilteliai, sūpynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai – suolai, stalai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pavėsinės, stoginės, kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo ir puošybos statiniai. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 34 punkte nustatyta, kad neurbanizuojamose rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose įrengiamos trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, atokvėpio vietos, pliažai su mažaisiais kraštovaizdžio architektūros statiniais.
Pagal Labanoro regioninio parko ribų ir funkcinio zonavimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-01 nutarimu Nr. 1530, žemės sklypas, kuriame pastatyti ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, yra Labanoro regioninio parko Lakajos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ( konservacinio funkcinio prioriteto zonoje ). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ( redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2016-11-01 ) nustatyta, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų ( ribų ir tvarkymo planų ) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai.
Miškų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ( redakcija, galiojanti nuo 2001-04-25 ) nurodyta, kad privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799, 8 punkte ( redakcija, galiojanti nuo 2015-12-09 ) nustatyta, kad Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai ( toliau – miškotvarkos projektas ) sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei.
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ( galiojęs nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31 ), nustatė statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes ( pogrupius ) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms ( pogrupiams ). Pagal šio reglamento ( STR 1.01.09:2003 ) 8.17.11. p. – pavėsinė ( altana ) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys ( priklausomai nuo konstrukcijos ) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio.
Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodytos šio įstatymo sąvokos: pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos ( šio straipsnio 7 dalis ); inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai ( straipsnio 9 dalis ); patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė ( šio straipsnio 96 dalis ) ( normų redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 ).
Byloje nėra ginčo, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantiems statiniams ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pradžios metai – 2014 m., pabaigos metai – 2016 m., pastatyti statybos leidžiančio dokumento nereikia – šie statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimo pagrindu. Ginčo taip pat nėra, kad ieškovams priklausantys statiniai – pavėsinės, pastatyti pažeidžiant nustatytas projektines sąlygas, t. y. šalys nurodo ir sutinka, kad 2013-2032 m. Miškotvarkos projektu buvo leidžiama statyti 25 kv. m ploto statinius, o faktiškai žemės sklype yra pastatyti 49 kv. m ploto statiniai. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2A-63-967/2020 ), 2014-11-25 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2016-08-19 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kurių pagrindu buvo įregistruoti nauji daiktai – ieškovams priklausantys statiniai ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), yra panaikintos. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybe, kad STR 1.01.09:2003 galiojimo laikotarpiu ( iki 2016-12-31 ), buvo galimos dviejų tipų pavėsinės: pavėsinė-pastatas ir pavėsinė-inžinerinis statinys. Pavėsinės priskyrimas vienam iš nurodytų tipų priklausė nuo jos konstrukcijos – jei pavėsinė buvo su ištisomis sienomis per visą pavėsinės aukštį, ji atitiko pastato apibrėžimą, o jei sienos nebuvo ištisos ( dengė tik dalį statinio aukščio ) – atitiko inžinerinio statinio sąvoką. Žemės sklype esantys statiniai, įregistruoti kaip „statinys – pavėsinė“, faktiškai yra stogais apdengti uždari statiniai, įstiklintais rėmais ir medinių rąstų sienomis, per visą statinių aukštį iki jų stogų atribojančiais vidinę ginčo statinių erdvę nuo išorės ir sudarančiais patalpas, todėl yra pagrindas manyti, kad šie statiniai kvalifikuotini kaip pastatai, o ne kaip inžineriniai statiniai, kurie, atsižvelgiant į byloje nustatytus jų konstrukcijos požymius, atitinka poilsio paskirties pastatų sąvoką, nurodytą statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.13 punkte: poilsio paskirties pastatai – pastatai, skirti poilsiui ( poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai ). Atsiliepime į ieškinį atsakovė be kita ko nurodė, kad tokie pastatai gali būti statomi urbanizuojamos rekreacinės aplinkos ( Nru ) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje kempingų pozonėje ( NRu2 ) ( Labanoro regioninio parko tvarkymo plano pagrindinių aiškinamojo rašto teiginių 21.4 punktas ). Ekstensyvaus pritaikymo ( neurbanizuojamų ) stovyklaviečių pozonė ( NRn2 ), kuriai priskiriamas ieškovų žemės sklypas, skirta poilsiui su nakvyne palapinėse, o ne kilnojamuosiuose ar stacionariuose pastatuose, nepriklausomai nuo to, kaip jie būtų įvardijami ( nameliai, pavėsinės, kt. ) ( Labanoro regioninio parko tvarkymo plano pagrindinių aiškinamojo rašto teiginių 21.2 punktas ). Ieškovų atstovas iš esmės su nurodytomis aplinkybėmis sutiko ir jų neginčijo. Aplinkybę, kad žemės sklype įregistruoti statiniai kaip statiniai – pavėsinės, faktiškai neatitinka pavėsinėms keliamų reikalavimų ( apibūdinimo ), patvirtina ir Inspekcijos su 2021-11-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nuotraukos, kuriose matyti, kad žemės sklype stovi du stogais dengti statiniai su sienomis, langais. Tokio pobūdžio statyba, žemės sklype, kuris yra Labanoro regioninio parko Lakajos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir šiam žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės apsaugos ir miško naudojimo sąlygos, aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu yra draudžiama.
CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vieni iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris, taip pat naujo daikto pagaminimas ( CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai ). Kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti ( parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan. ). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ).
Nors ieškovų atstovas teigia, kad iki ginčo statinių pastatymo žemės sklype buvo medinės stoginės, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Statiniai, kuriems pašalinti juos nugriaunant, surašyti privalomieji nurodymai, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pagal 2014-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2016-08-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, pagrindu, šių statinių statybos pažeidimai Inspekcijos nustatyti 2018-05-18 faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. 1156. Nustačius pažeidimus Inspekcija kreipėsi į teismą dėl minėtų deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, Vilniaus apygardos teismas 2020-01-14 nutartimi panaikino minėtas deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, todėl Inspekcija savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą atliko Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir byloje nėra nustatyta Inspekcijos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros pažeidimų. Ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti nugriauti. Esant tokioms aplinkybėms Inspekcija pagrįstai surašė 2021-11-15 privalomuosius nurodymus. Privalomieji nurodymai yra pasirašyti Inspekcijos įgalioto asmens, juose nurodyti nustatyti pažeidimai ir pažeisti teisės aktai, taip pat nurodytas privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas, jų apskundimo tvarka ir išaiškintos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės, todėl teismo vertinimu, Inspekcijos privalomieji nurodymai yra teisėti.
Ieškovai teigia, kad 2021-11-15 privalomieji nurodymai Nr. PN-1913, PN-1914, PN-1915, PN-1916, kuriais reikalaujama pašalinti pažeidimus – nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius surašyti netinkamiems subjektams – ieškovams, ir nurodė, kad privalomieji nurodymai turėtų būti surašyti trečiajam asmeniui V. J., kaip statinių statytojui. Atsakovai su tokia ieškovų pozicija nesutinka.
Pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva tikrindama statybą; 3) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; 5) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių ( išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus ) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys ( jo dalis ) atitiktų statinio projekto sprendinius ir ( ar ) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kaip minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.
Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo ( CK 4.39 straipsnio 1 dalis ). Nagrinėjamu atveju, privalomaisiais nurodymais Nr. PN-1615, PN-1916 reikalaujamas nugriauti statinys – 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. 4400-3143-8778 ), 2017-02-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklauso ieškovams E. I. ir A. I.. Privalomaisiais nurodymais Nr. PN-1613, PN-1914 reikalaujamas nugriauti statinys – 49 kv. m ploto pavėsinė ( unikalus daikto Nr. 4400-3143-8789 ) 2017-02-01 pirkimo pardavimo sutarties Nr. DJ-606 pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams D. S. ir I. S.. Kadangi statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovams, nugriauti juos gali tik ieškovai, todėl teismo vertinimu Inspekcija privalomuosius nurodymus surašė tinkamiems subjektams – ieškovams. Statinių savininkui nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis ( Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalis ).
Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai teigia, kad Inspekcijos 2021-11-15 surašytuose privalomuosiuose nurodymuose nustatytas reikalavimas – nugriauti žemės sklype esančius statiniams ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) yra perteklinis ir, kad Inspekcija galėjo nurodyti statinius perstatyti iki leistino 25 kv. m ploto, taip suteikiant galimybę ieškovams įteisinti statybą, tačiau šių teiginių ieškovai nepagrindžia jokias objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, kad prijungtoje civilinėje byloje ( e2A-63-967/2020 ), kurią išnagrinėjus, Vilniaus apygardos teismas 2020-01-14 nutartimi yra panaikintas deklaracijų apie ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimas, kas iš esmės reiškia, jog ieškovams priklausantys statiniai yra pastatyti ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, ieškovai dalyvavo trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, todėl yra pagrindo išvadai, kad ieškovams aplinkybė jog jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti neteisėtai, buvo žinoma nuo 2020-01-14. Inspekcija privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus – nugriauti statinius, ieškovams surašė 2021-11-15, ieškovai 2022-02-03 skundu, o pašalinus teismo 2022-02-04 nutartyje nurodytus trūkumus, 2022-03-18 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Inspekcijos 2021-11-15 privalomųjų nurodymų panaikinimo. Nustatyta, kad reikalaujami nugriauti statiniai yra nauja statyba, kai statiniai pastatyti pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype ( teritorijoje ), kuriame ( kurioje ) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus ( jeigu jie privalomi ), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai ar vienas jų, į Inspekciją dėl savavališkos statybos įteisinimo nesikreipė. Ir nors ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai parengė naują miškotvarkos projektą, kurį pateikė derinti, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, todėl yra pagrindo išvadai, kad ieškovai daugiau negu per dvejus metus ( nuo 2020-01-14 ) jokių aktyvių veiksmų siekiant įteisinti savavališką statybą nesiėmė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ( CPK 178 straipsnis ). Esant tokioms aplinkybėms ieškovų atstovo teiginiai dėl galimų teisių į ieškovų nuosavybę varžymo, atsakovei privalomaisiais nurodymais įpareigojant ieškovus pašalinti pažeidimus – nugriauti statinius, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Nustatyta, kad ieškovams surašytų 2021-11-15 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus PN-1913, PN-1914, PN-1915, PN-1916 įvykdymo terminas yra 2022-04-15, ir yra pasibaigęs.
Ieškovai teigia, kad 2021-11-15 Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai nėra tinkamai įteikti, kadangi privalomasis nurodymas ieškovui D. S. siųstas el. paštu ir D. S. jį gavo 2022-01-03, kiti ieškovai privalomuosius nurodymus gavo tik 2022-03-17 po ieškovų kreipimosi į Inspekciją, todėl dėl netinkamo įteikimo privalomieji nurodymai naikintini, o privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas – 2022-04-15, dėl netinkamo privalomųjų nurodymų įteikimo turėtų būti pratęstas, nes per 1 mėnesį ( skaičiuojant nuo 2022-03-17 iki 2022-04-15 ) privalomųjų nurodymų įvykdyti faktiškai neįmanoma.
Teismas su tokia ieškovų pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad ieškovai 2022-02-03 skundu dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo kreipėsi į teismą ( skundas teisme gautas ir registruotas 2022-02-04 ). Minėtame skunde ieškovai nurodė, kad 2022-01-03 el. paštu gavo privalomuosius nurodymus pašalinti trūkumus Nr. PN-1913, Nr. PN-1914, Nr. PN-1915, Nr. PN-1916, prašė šiuos privalomuosius nurodymus panaikinti, ir nors su skundu pateikė tik privalomąjį nurodymą Nr. PN-1913, kitus ginčijamus privalomuosius nurodymus pateikė 2022-03-18 su ieškiniu ištaisydami teismo 2022-02-04 nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau aplinkybė, kad ieškovai 2022-02-03 skunde nurodė tikslius privalomųjų nurodymų numerius, juose nurodytą reikalavimus ir ginčytinas aplinkybes, sudaro pagrindo išvadai, kad privalomųjų nurodymų turinys visiems ieškovams buvo žinomas dar iki 2022-02-03 skundo teismui pateikimo.
Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis ( atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan. ), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Privalomuosiuose nurodymuose nustatytas Priežiūros įstatymo nustatytose ribose ( iki 6 mėn. ) numatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 5 mėnesiai, t. y. nuo jų surašymo dienos ( 2021-11-15 ) iki 2022-04-15 ( įvykdymo termino pabaiga ), ieškovai apie privalomuosius įpareigojimus sužinojo vėliausiai 2022-02-03, t. y. daugiau negu tris mėnesiai iki privalomųjų nurodymų termino pabaigos ( 2022-04-15 ), tačiau ieškovai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją nesikreipė.
Nors ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė pratęsti privalomųjų nurodymų vykdymo terminą, tačiau ieškinyje toks reikalavimas nėra pareikštas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ( ir pagrindo ) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas ).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad nagrinėjant ginčą dėl privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bendrosios kompetencijos teisme, siekiant išvengti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos suinteresuotam asmeniui, gali būti taikomas CPK reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad, be nurodytųjų šiame straipsnyje, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose nustatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktą, minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas. Taigi, ginčą dėl privalomojo nurodymo nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teismas gali sustabdyti jo galiojimą. Ir išaiškino, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 30, 31 punktai ). Nagrinėjamoje byloje, reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pareikštas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti ieškovų atstovo prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų vykdymo terminą.
Esant nurodytų aplinkybių visumai, ieškovų D. S., I. S., A. I., E. I. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos su trečiuoju asmeniu V. J. dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas ieškinio netenkino, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.